Atsarginis planas – kiekvienam žingsniui
J. Kličius pripažino – viešajam konkursui rangos darbams atlikti bendrovės „YIT Kausta“ vardu jo parengtas darbų vykdymo grafikas daugeliui pasirodė sunkiai įgyvendinamas. „Kiek žinau, konkurentai buvo nusimatę pusantrų metų statybos trukmę. Užsakovų tikėjimą „YIT Kaustos“ galimybėmis, matyt, įkvėpė anksčiau suvaldyti didelio masto projektai. O kai laimėjome konkursą, jau nebuvo, kur trauktis“, – nusijuokė generalinio rangovo projekto vadovas.
Taigi J. Kličius su projekto komanda suskubo rengti ne atsitraukimo, o atsarginius planus tiems atvejams, jei kam nors iš projekto dalyvių numatytas tempas vis dėlto pasirodytų ne pagal jėgas. „Mėgstu turėti atsarginį planą – visada planuoju papildomus žmogiškuosius resursus, žinau, į kokius bendrovės „YIT Kausta“ partnerius kreipsiuosi, jei kuri nors grandis ims buksuoti“, – sakė „Ikea“ statybos projekto vadovas.
Patirties valdant didelius statybos projektus turi ne tik J. Kličiaus atstovaujama įmonė, bet ir jis pats. 33-ejų specialisto darbų sąraše – naujojo Vilniaus savivaldybės pastato, verslo centro „Victoria“ statyba, Santariškių klinikų Diagnostikos centro rekonstrukcija, prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių rekonstrukcija.
Kaltųjų paieškos darbų nepaspartina
Inžinierius pripažino – „Ikea“ kol kas sudėtingiausias jo įgyvendintas projektas. Ir dėl ypač glaustų terminų, ir dėl to, kad skubant buvo rengiamas techninis projektas, tad projektuotojai tiesiog neturėjo laiko iki statybos pradžios ištobulinti visus sprendinius, ir dėl to, kad tai buvo pirmas kartas, kai jis buvo atsakingas už visą projektą.
Projekto vadovas standartiškai atsakingas už bendravimą su užsakovu, projektavimo valdymą, terminų ir kokybinių reikalavimų įgyvendinimą, objekto finansus, subrangovų parinkimą, sutarčių derinimą ir pasirašymą, savo inžinerinio personalo valdymą. „Ikea“ projekte J. Kličius galėjo disponuoti 11 žmonių komanda: nuo statybos vadovo iki specialiųjų dalių darbų vadovų, statybos darbų vadovų.
Viena geresnių pastarųjų metų naujovių statybos versle J. Kličius vadina užsakovams atstovaujančių statybos valdymo įmonių atsiradimą. „Ikea“ projektą valdė ir techninę priežiūrą atliko statybų valdymo bendrovė „Incorpus“. „Tai buvo geri patarėjai ir partneriai“, – bendradarbiavimą su „Incorpus“ vadovu Dariumi Čepoku ir jo komanda gyrė J. Kličius. „Ikea“ statybos valdymo įmonė prisidėjo prie to, kad būtent šis bendrovės „YIT Kausta“ projekto vadovas ateitų dirbti į „Ikea“ projektą. Jono potencialą „Incorpus“ inžinieriai buvo įvertinę bendradarbiaudami Santariškių klinikų projekte.
Generaliniam rangovui atstovavęs projekto vadovas įvertino ir europietiško bendravimo su užsakovu privalumus: „Taip jau įprasta, ir ne tik Lietuvoje, – užsakovas galvoja, kad rangovas sukčiauja, o rangovas – kad jį skriaudžia užsakovas. O „Ikea“ projekte visi turėjo aiškų tikslą – pastatyti laiku ir kokybiškai, tad kartu ir sprendė visus klausimus.“
Pasikliovimas vieni kitais, taip pat
tikras „Ikea“ franšizės Lietuvoje savininkų – Islandijos kompanijos „Felit“ – pasitikėjimas generaliniu rangovu atsirado ne pirmą projekto dieną. „Islandai įtariai į mus žiūrėjo iki pirmo etapo pabaigos (tai buvo pastato užsandarinimas iki šalčių) – kol pamatė, kad viskas padaryta laiku ir taip, kaip reikia. O tada jau užtekdavo žodinių susitarimų“, – pasakojo J. Kličius. Lietuviai kuo toliau, tuo labiau džiaugėsi bendradarbiavimu su Islandijos įmonės „Arkis“ specialistais – jie buvo pagrindiniai projektuotojai. „Tai kitokia darbo kultūra. Jei islandai padaro projektavimo klaidą – atsiprašo: „Kartu ieškokime būdų išspręsti problemą.“ O su lietuviais projektuotojais kartais gali iki nugriuvimo ginčytis, kas kaltas“, – nusijuokė pašnekovas.
J. Kličius patvirtino – kritinių akimirkų tokiuose projektuose išvengti sunku, o „Ikea“ statytojai buvo stipriai priklausomi ir nuo trečiųjų šalių problemų – užsitęsusių kelio tiesimo bei elektros atvedimo darbų. Ir čia teko kurti apsaugines strategijas.
„Gerai, kad žmogui sunkumai greitai pasimiršta ir lieka teigiamos emocijos, – konstatavo pašnekovas. – Pailsi ir lauki kito projekto – tokio pat ar dar didesnio.“
Senos statybų verslo tradicijos jaunimui nepatrauklios
Didelė dalis 33 metų amžiaus specialisto darbo patirties – ne lietuviškų statybų sektoriaus darbo organizavimo ir kultūros tradicijų naudai. Blogos praktikos pavyzdžių J. Kličius prisižiūrėjo dar mokyklos metais, kai pradėjo uždarbiauti statybose. Jie ypač ėmė badyti akis pamačius kitokį požiūrį ir į darbo organizavimą, ir į kokybės priežiūrą, ir į strateginius tikslus. Darbas skandinavų kapitalo įmonėse „Skanska statyba“, o vėliau – „YIT Kausta“ J. Kličiui leidžia teigti: labiausiai lietuviams koją kiša šios dienos pelno siekimas – noras kuo mažiau investuoti ir kuo brangiau parduoti. Skandinavai projektus vertina ilgalaikiu periodu, nesiekia greitos grąžos, jie ypač daug dėmesio skiria pasirengimui gamybai ir garantinei pastatytų objektų priežiūrai. Lietuvos įmonėse inžinierius dažniausiai stebėdavo nuolatines pastangas susidoroti su vienos dienos planais, stresą ir „gaisrų gesinimą“.
Didele daugelio mūsų šalies įmonių problema tampa ir bandymas sutaupyti personalo sąskaita – atsisakant neva nebūtinų tam tikros grandies specialistų. „Dažnai matoma tik žmogaus atlyginimo eilutė, nesuvokiama jo sukuriama vertė – kiek galima sutaupyti ar gauti daugiau pajamų to žmogaus dėka priėmus teisingą sprendimą, – komentavo J. Kličius. – Aš savo pavaldinius stengiuosi motyvuoti – kad ir atlyginimų priedais. Visiems bus naudinga, jei jie ilgiau padirbės, ilgiau pagalvos apie kokį nors racionalesnį sprendimą. Pavyzdžiui, darbų vadovas – jis bėgdamas per objektą lyg ir nebeturi kada tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų užsakyti, kaip jas racionaliau panaudoti, bet susitari atskirai, kad vis dėlto skirs tam daugiau laiko, ir tikrai gausi kur kas didesnį efektą projekto mastu, sunaudodamas medžiagų tiksliai tiek, kiek jų reikia, be kalno atliekų.“
Atsakingi darbai – vos baigus studijas
Bendrovėje „Skanska statyba“ J. Kličius pradėjo dirbti vos baigęs studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) – pakvietė įmonei vadovavęs Virgaudas Juocevičius, kurį buvo pasirinkęs kaip bakalauro darbo konstrukcinės dalies darbo vadovą. Tada studentą visi gąsdino, kad turės problemų – negaus jokios pagalbos, nes tiesiog nepagaus užsiėmusio specialisto. Panašiai ir nutiko, bet kai darbo vadovas pamatė dviejų savo studentų baigiamuosius darbus, iškart pasikvietė dirbti.
Pirmas darbas buvo Vilniaus savivaldybės pastato dešiniajame Neries krante statyba. Jonas buvo paskirtas vienu iš keturių statybos aikštelės inžinierių. Pasiskirsčius atsakomybę, „Statybos ir architektūros“ pašnekovui teko rūpintis subrangovų darbų kokybe, kontrole, atliktų darbų priėmimu ir kiekių skaičiavimu.
VGTU absolventui įspūdį padarė komandinė įmonės dvasia. Skandinaviško lygio bendrovė, kokybės vadyba pagal ISO standartus, pripažinimas tarp vyresnių kolegų – lietuviškose įmonėse J. Kličius tokios tvarkos nebuvo matęs.
Savivaldybės projekte teko padirbėti tik keturis mėnesius – nekilnojamojo turto plėtros įmonės „MG valda“ užsakymu verslo centrą „Victoria“ stačiusi bendrovė „Constructus“ J. Kličių į projektą pasiuntė kaip projekto inžinierių. Talkinant projekto vadovui J. Kličiui teko atsakomybė už visą projekto informacijos valdymą nuo dokumentacijos iki projektavimo: projekto plano rengimą, statybos sąnaudų vedimą, subrangos sutarčių derinimą, visų bylų valdymą, pasitarimų protokolavimą.
Atiduotos žinios sugrįžta
Vykstant verslo centro „Victoria“ statybai J. Kličius spėjo ir mokytis – projekto vadovui tai neatrodė problema, studentui buvo leidžiama turėti lankstų grafiką. „Tai teisingas principas, – neabejoja pašnekovas. – Savo darbuotojams irgi leidžiu nežiūrėti darbo valandų, svarbiausia – darbų rezultatas.“ VGTU tokie lekiantys bėgantys studentai, ypač – magistrantai, nėra retenybė – daug dėstytojų dar ir vadovauja įmonėms, tad, vieniems prie kitų taikantis, paskaitos kartais prasideda vėlyvą pavakarę.
Anksčiau VGTU bakalauro lygiu baigęs statybos valdymo ir technologijos specialybę, magistrantūros studijoms J. Kličius pasirinko statinių konstrukcijų specializaciją. Ne visi suprato tokį posūkį, o inžinierius turėjo aiškų motyvą – norėjo gauti kitų statybos specializacijos žinių. Dabar džiaugiasi – lengviau diskutuoti su projektuotojais.
Su projekto vadovu Audriumi Jaraminu dirbęs verslo centro „Victoria“ projekte, vėliau drauge pradėjo ir prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių rekonstrukciją. Geras projekto vadovas jauną specialistą gali išmokyti ne mažiau nei universiteto studijos – tai turbūt patvirtintų ne vienas statybų sektoriaus atstovas. J. Kličius – irgi. Per savo karjerą susirinkęs nemažai vertingų pamokų, skolą grąžina mokydamas dabartinius studentus, kurie ateina į įmonę praktikos ir paskiriami projekto vadovo asistentais. Ir nesiskundžia, kad studentai trukdo tiesioginiam darbui. „Išties gal kartais ir trukdo, bet tada primenu sau, kad šiandien daugiau laiko sugaišęs aiškinimui išlošiu ateityje – vėliau jis ar ji man daugiau padės“, – nusijuokė projekto vadovas.
Pabaigus verslo centro „Victoria“ statybą „Constructus“ komandai teko pulti į dešimties prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių visoje Lietuvoje rekonstrukciją. Iš pradžių J. Kličius ėjo projekto inžinieriaus pareigas, bet kai projekto vadovas išėjo iš „Constructus“, J. Kličius, kaip geriausiai susipažinęs su projektu, pakeitė kolegą. Rekonstrukcija, pripažino specialistas – visada šiek tiek sudėtingesnė užduotis nei nauja statyba: čia nežinai, ką rasi, kartais tenka kardinaliai keisti sprendimus. Projekto vadovui šis darbas suteikė gerą progą pasipraktikuoti dirbant glaustais terminais. Vienos parduotuvės rekonstrukcijai suprojektuoti, rekonstrukcijai ir pridavimui valstybinei komisijai buvo skirti trys mėnesiai. Be to, vienu metu buvo rekonstruojamos trys parduotuvės. J. Kličius pasidžiaugė kiekviename objekte turėjęs po gerą partnerį – statybos vadovą. Jiems suteikęs daugiau laisvės tvarkyti visą ūkį, pats galėjo rūpintis bendravimu su užsakovu, finansais, terminais, darbuotojų logistika.
Nuo butų iki ligoninės remonto
2008 metais J. Kličių į „YIT Kaustą“ pasikvietė dabartinis bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Laikas buvo sunkus – statybos objektų nebuvo, įmonei teko užsiimti net butų remontu. J. Kličius tuo metu turėjo laiko ir rengti siūlymus rangos darbų konkursams. Viename iš laimėtų objektų – Santariškių klinikų diagnostikos centro rekonstrukcijos projekte – J. Kličiui buvo pasiūlytos statybos vadovo pareigos.
Pagal energinių išteklių taupymo programą čia reikėjo apšiltinti fasadus, stogą, įrengti rekuperaciją, renovuoti šildymo sistemą. Viskas būtų buvę visai paprasta, jei ligoninė būtų buvusi uždaryta. Bet dirbti teko šalia veikiančių stacionaro skyrių ir net operacinių – prie diagnostikos centro veikė ir Širdies chirurgijos centras. Teko nuolat komunikuoti su centro administracija ir labai tiksliai dėliotis darbų grafiką. Vis dėlto kartais kurioziškai situacija atrodydavo net patiems: kai, pavyzdžiui, ortakius teko tiesti į vieną palatos pusę sustūmus ligonių lovas. Tiesa, ligoniai būdavo nusiteikę geranoriškai suprasdami, kad po rekonstrukcijos pagerės patalpų mikroklimato sąlygos.
Tame projekte J. Kličius susipažino su FIDIC inžinieriaus funkcijas atliekančia bendrovės „Incorpus“ komanda. „FIDIC inžinierius pirmiausia pradėta kviesti į Europos Sąjungos remiamus valstybės objektus, bet po to jų teikiamą naudą pamatė ir kiti užsakovai, ypač iš užsienio, suprantantys, kad statybos valdytojas yra reikalingas. Būtų gerai, kad užsakovai suvoktų, jog jis reikalingas nuo projektavimo pradžios, – replikavo J. Kličius. – Juk daugiausia sutaupyti neprastinant kokybės galima racionalių sprendimų ieškant dar projektavimo metu. Vėlesniame statybos etape joks pigesnių medžiagų ar pigesnės darbo jėgos rinkimasis tokio efekto neduoda, o dažnai – atvirkščiai, nukenčia statinių kokybė.“
Atidumas detalėms – būtinybė
2012 metais, bendrovei „YIT Kausta“ kaip generaliniam rangovui statant Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, J. Kličius buvo paskirtas antruoju statybos vadovu. „Pareigybė – statybos vadovo, o praktiškai dirbau kaip konstruktorius technologas. Reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip pastatyti pastatą, kuriame beveik nėra tiesių sienų ir stačių kampų“, – šyptelėjo inžinierius. Kad įgyvendintų netipinius sprendimus, rangovams teko ieškoti novatoriškų sprendimų, daug bendrauti su medžiagų ir įrenginių tiekėjų technologais. Bet ištiesinti laužytas sienas rangovai architektams nesiūlė.
„Mes gerbiame architektus, – patikino J. Kličius. – Sunku jiems Lietuvoje – neretai nupiginamos net labai geros idėjos. Iš pradžių sukuriama iliuzija – užsakovas prašo projektuoti gražiai, o pamatęs statinio sąmatą tas idėjas suprastina.“
Šiandien J. Kličius stato daugiabučius namus – prie Neries upės Vilniuje kyla trys daugiabučiai. Bendrovė „YIT Kausta“ yra ir šio projekto plėtotojas, ir rangovas, J. Kličius čia – projekto vadovas. Po apsukų, kuriomis teko dirbti „Ikea“ projekte, jam čia ramesnis etapas. Kad nebūtų pernelyg ramu, rengiasi būsimiems įmonės projektams. Šiandien važiuodamas per Vilnių J. Kličius gali pamatyti ne vieną statinį, prie kurio yra pridėjęs ranką. Akių jie jam nebado, sąžinės nespaudžia. „Esu perfekcionistas, stengiuosi viską daryti gerai iki smulkmenų“, – užtikrino Jonas.
Dosjė
2013 m. – „Ikea“ prekybos centro statyba. Pareigos: generalinio rangovo projekto vadovas.
2012 m. – Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statyba. Pareigos: statybos vadovas, konstruktorius technologas.
2011 m. – Santariškių klinikų Diagnostikos centro rekonstrukcija. Pareigos: statybos vadovas.
2008 m. – vienbučių gyvenamųjų namų grupės statyba. Pareigos: projekto inžinierius.
2005–2006 m. – dešimties prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių rekonstrukcija. Pareigos: projekto inžinierius, projekto vadovas.
2005 m. – A klasės 16 aukštų administracinio pastato „Victoria“ statyba. Pareigos: projekto inžinierius.
2004 m. – Vilniaus savivaldybės pastato statyba. Pareigos: statybos aikštelės inžinierius.
