Žemės ūkio paskirties žemės savininkai gali ir toliau trinti rankomis: žemės rinkos aktyvumas ir toliau auga, o mažėjančios kainos mažai tikėtinos. Žemės rinkos ekspertai teigia, kad prognozuoti, kada nustos augti žemės kaina – sunku, o kainų kritimas išvis mažai tikėtinas. Kainos stiebsis į viršų tol, kol susilygins su kaimyninių šalių kainomis, kurios dar kelis kartus aukštesnės.
© DELFI / Valdas Kopūstas

VĮ Registro centro duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį vėl pastebėtas žemės rinkos aktyvumo augimas, palyginus su pirmuoju – 4,4 proc., su pernai metais – 39,2 proc. Specialistai pabrėžia, kad toks aukštas aktyvumo lygis rinkoje išlieka jau tris ketvirčius iš eilės.

Antrąjį šių metų ketvirtį mažesni žemės ploto perleidimas buvo fiksuotas Utenos (-13,8 proc.) ir Vilniaus (-4,9 proc.) apskrityse. Aktyviausias prekybos augimas stebėtas Panevėžio (21,3 proc.) ir Marijampolės (18,9 proc.) apskrityse.

Nors VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo informacijos centras teigia, kad šių metų žemės ūkio paskirties žemės kainų tendencijų kol kas komentuoti negali, pernai metais vidutinės dirbamos žemės kainos išaugo net 28,6 proc. 2011 m. augo ir nuomos kaina už dirbamą žemę (24,7 proc.) ir siekė 174 Lt/ha, o už pievas ir ganyklas – 133 Lt/ha (16,2 proc. augimas). Geros ūkinės vertės žemės nuomos kaina kai kur siekė net iki 500 Lt/ha (Joniškio r.).

Draudimas žemę pirkti užsieniečiams aktyvumo neprigesino

Remigijus Pleteras
Remigijus Pleteras
© Bendrovės archyvas

„Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras teigė, kad žemės ūkio paskirties žemės paklausa šiuo metu itin aktyvi.

„Paklausa ir toliau išlieka labai didelė tiek laisvų sandorių rinkoje, tiek supirkinėjant iš valstybės. Dėl kainų kritimo požymių net negali būti kalbos artimiausius metus. Rinka yra labai aktyvi, nes šios rūšies žemė yra globali prekė, - komentavo specialistas. - Tai, kas joje išauginama, parduodama tarptautinėse rinkose ir visada turi paklausą. Be to, tokia žemė kitose valstybėse yra kelis kartus brangesnė, pavyzdžiui, Vakarų Europoje yra nuo trijų iki aštuonių kartų brangesnė“.

Pasak žemės ūkio paskirties žemės rinkos eksperto, prekybos žeme nepristabdė ir iki 2014 m. pratęstas draudimas žemę pirkti užsieniečiams. „Nėra taip, kad užsieniečių gyva eilė išsirikiavusi ir laukia, kada bus leista. Pakanka paklausos ir iš Lietuvos ūkininkų. Asmeniškai neteko girdėti, kad užsieniečiai būtų labai nuliūdę, kai draudimas buvo pratęstas“, - sakė jis.

R. Pleteras spėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina ir toliau kasmet kils nuo kelių iki dešimties proc.

Ūkininkai vis dar formuoja savo ūkius

Marius Aleknavičius
Marius Aleknavičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus specialistas Marius Aleknavičius teigė, kad konkrečiai šių metų žemės kainų augimo rodiklių komentuoti kol kas negali, nes duomenys ruošiami, tačiau patvirtino, kad aktyvumas rinkoje vis dar didelis ir auga.

„Aktyvumas priartėjo 2006-2007 m. lygį, kai buvo pats aukščiausias. Tik tuomet buvome prie aukštumų, o dabar sunku pasakyti, kiek dar tai tęsis“, - komentavo specialistas.

Pašnekovas vardijo keletą priežasčių, kodėl taip aktyviai parduodama ir perkama žemės ūkio paskirties žemė. Pirmiausia, jo nuomone, ūkininkai pajuto atsigaunančią ekonomiką, kas paskatino juos įsigyti daugiau žemės.

Antra, kol kas žemės kaina Lietuvoje yra dar palyginus žema: „Žemė dar nėra iki galo įvertinta. Ji dar kokis tris ar keturis kartus mažesnė nei kaimyninėje Lenkijoje, o žemės ūkio produkcijos kainos yra panašios“.

Be to, M. Aleknavičius pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar formuojasi didesni žemės ūkiai: „Daugelis ūkininkų stengiasi įsigyti žemės, kol dar gali ir jos yra laisvos. Užsienyje palyginus aktyvumas nėra toks didelis, nes jei ūkininkas įsigyja žemės, tai labai retas atvejis, kad ta žemė vėl sugrįžta į rinką. Jei susiformuoja vientisas ūkis, tai jis dažniausiai ir pardavinėjamas kaip vienetas. Lietuvoje dar vyksta judėjimas, ūkiai dar nėra optimalūs“.

DELFI primena, kad birželio pabaigoje Vyriausybė svarstė įstatymo projektą, kuriuo tikėtasi pažaboti žemę supirkinėjančius spekuliantus. Įtariama, kad kuriasi investiciniai fondai, kurie supirkinėja žemę, tačiau joje nevykdo ūkinės veiklos, o viliamasi sulaukti dar aukštesnių šio nekilnojamo turto kainų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

JAV būstų statyba gruodį smarkiai sulėtėjo (1)

Būstų statyba Jungtinėse Valstijose pernai gruodį smarkiai sulėtėjo, rodo ketvirtadienį...

Lietuvoje būsto kainos augo sparčiau nei ES (12)

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas...

Šventosios komplekso „Elija“ plėtotojas pateikė 25 mln. eurų ieškinį (7)

Buvusio Šventosios komplekso „ Elija “ plėtotojas verslininkas Vaidas Šimaitis ir jo motina...

„Eikos statybos“ bendraturčiu tapo jos vadovas (2)

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „ Eika “ grupei priklausančios Vilniaus statybų įmonės...

Panevėžiui pažadėtas baseinas (8)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad 2019 metais valstybės investicijų programoje bus numatytos...

Top naujienos

Liūdnai pagarsėjęs „Lexus“ vairuotojas: gavau nuo pareigūnų normaliai (63)

Ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atžygiavo liepos mėnesį siautėjęs...

Darbo vietą susikūrė atsidūrusi gyvenimo duobėje: liko viena su dvynukais ant rankų (19)

Su Lina Šukiene susitikome jos įkurtame vaikų žaidimo kambaryje. Švelniais spalvų tonais...

Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai (160)

Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti...

Karbauskis žada išviešinti dalį LRT dokumentų: to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti papildyta Siaurusevičiaus komentaru (996)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada paviešinti dalį Lietuvos radijo ir...

Gatvės remonto darbai sustos neprasidėję - kalta žiema (1)

Rekonstruojant Klaipėdos Tilžės gatvės atkarpą nuo geležinkelio pervažos iki žiedinės...

Kaip veiks vienintele likusi Valstybinių miškų urėdija (2)

Lietuvoje nebeliko 42 valstybinius miškus valdžiusių urėdijų – antradienį Registrų centras...

Ekspertas: po „Brexit“ britams reikėtų imtis naujo vaidmens Europoje (7)

Politikos komentatorius Edwardas Lucasas teigia, kad Didžioji Britanija pernelyg ilgai...

Gyvai / Eurolygos mūšis Kaune: „Žalgiris“ – Valensijos „Basket“ (26)

Dar emocijoms po pralaimėjimo Bamberge neatslūgus Kauno „Žalgirio“ (11-7) laukia naujas...

Plinta naujas sukčiavimo būdas – Lietuvoje jau yra nukentėjusiųjų (144)

Pažadais apie lengvai uždirbamus pinigus patikėję ir nepatikimose interneto svetainėse į...

Maskvos reakcija į Ukrainos sprendimą: tai pasiruošimas karui (123)

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujas Ukrainos priimtas įstatymas, pripažįstantis...