Šiuo metu airių investuotojai Lietuvoje tebesižvalgo galimybių ir vietos savo milžiniškam projektui. Patraukliausia vieta – Šiaurės Lietuvos regionas, mat čia sutelkta daugiausia kompanijai reikalingos žaliavos – miežių. Šiuo metu vyksta derybos dėl įsikūrimo Akmenės rajone.
Airiams nebūtina statyti gamyklos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kad gautų pelno mokesčio lengvatą, nes projektas savo dydžiu atitinka stambaus investuotojo statusą.
Nuo praeitų metų pradžios numatyta, kad verslui, investuojančiam ne mažiau kaip 20 mln. eurų į ilgalaikį kapitalą ir įsipareigojančiam sukurti ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų, suteikiamas stambaus investicinio projekto statusas, leidžiantis kur kas lengviau ir greičiau įsikurti. Kartu suteikiamas valstybei svarbaus projekto statusas ir iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
Planuojamo projekto vertė penkis kartus didesnė – siekia 100 mln. Eur, kalbama apie 150 naujų darbo vietų. Skelbiama, kad naujai gamyklai reikėtų apie 20 ha žemės. Taigi šis stambus investuotojas galėtų įsikurti bet kurioje Lietuvos vietoje, jam tik svarbios logiškos sklypų kainos ir tinkama infrastruktūra. Kai kurių ekspertų teigimu, rasti tokį didelį žemės sklypą su visa reikiama infrastruktūra gali tapti iššūkiu.
Visgi, panašu, kad labiausiai potencialų investuotoją greičiau įsikurti stabdo išaugusios privačių žemės sklypų kainos. Kaip pasakoja Delfi kalbinti pašnekovai, pasirodžius žiniai apie galimą užsienio investuotojo atėjimą, žemės sklypų kainos Akmenės rajone išaugo kartais.
Dėl investicijos konkuruoja keli regionai
Kaip sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Alfredas Jonuška, dėl šios investicijos konkuruoja keli Lietuvos regionai.
„Mano žiniomis, tebevyksta žvalgymasis, jie taip pat žiūrį ir į Panevėžio pusę, kur yra žaliavų – miežių, nes tikslas – gamykla, kuri perdirbtų vietinę žaliavą.
Nedažnai tokių investicijų ateina, regiono žemės ūkis daugiausia orientavosi į žaliavinę gamybą ir grūdų eksportą, o perdirbimas labiau išvystytas kituose regionuose, pavyzdžiui, Panevėžyje „Malsena“ ir kitos gamyklos Aukštaitijoje. Tai sveikintinas dalykas, kad į Šiaurės regioną ateina perdirbimas.
Gali būti, kad ir Panevėžys pakonkuruos. Tikiu, kad Akmenės meras turi gebėjimą derėtis, galbūt jam ir pavyks pritraukti. Bet ir kiti regionai bando nupirkti investicijas, tad konkurencijos yra Lietuvos mastu“, – komentuoja A. Jonuška.
Pašnekovo teigimu, Lietuva su kaimyninėmis šalimis dėl šios investicijos nekonkuruoja, mat šios neturi reikiamų žaliavų: „Čia arčiau žaliavų šaltinio. Vienas iš momentų – teritorijoje užsitikrinti žaliavos kiekį, o į Lenkiją turbūt niekas grūdų neveš. Toks yra mūsų privalumas.“
Rasti tinkamą sklypą gali būti sudėtinga
Viešoje erdvėje buvo pasigirdę nuogąstavimų, kad tokio dydžio investicijai Lietuva nėra pasiruošusi, mat būtų sunku rasti 20 ha sklypą su visa reikiama infrastruktūra. Su tuo iš dalies sutinka ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, vedantis derybas su airių bendrove.
„Rasti didelių sklypų su pritaikyta infrastruktūra – su geležinkeliu, vandeniu, dujomis – yra problema Lietuvoje. Pasiūlyta ir privačių sklypų, yra laisvos valstybinės žemės. Bet jei kažkur laukuose yra laisvas valstybinės žemės sklypas, nepamirškime, kad gamykla – ne Lego kaladėlių sujungimas, kad viskas veiktų, reikia labai daug įvairių dalykų, visos infrastruktūros. Tai didesnių tokių sklypų Lietuvoje tikrai nedaug, yra problematika“, – sako jis.
Užsienio investicijų pritraukimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė pritaria, kad šalyje surasti didesnį nei 20 ha vientisą sklypą su išvystyta infrastruktūra gali būti sudėtinga.
„Investuotojai kreipiasi ieškodami išvystytų žemės sklypų: su esama vandentiekio, nuotekų, dujų, elektros ir susisiekimo infrastruktūra, lygaus reljefo ir tinkamos paskirties teritorijos. Tokių sklypų pasirinkimas leidžia investuotojui veiklą pradėti jau po 1,5–2 metų. Jeigu tinkamo išvystyto sklypo surasti nepavyksta, teritorijos pritaikymas gali užtrukti dar 2–3 metus, dėl ko būtų nukeliama ir pradžios data.
Jei investuotojas veiklą norėtų vykdyti jau po dvejų metų, mes negalime siūlyti dar neišvystytų žemės sklypų. Tad nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog Lietuvoje laisvos teritorijos yra užtektinai, surasti didesnį nei 20 ha, taisyklingos formos vientisą sklypą su išvystyta infrastruktūra gali būti išties sudėtinga“, – dėsto „Investuok Lietuvoje“ atstovė.
Anot jos, investuotojų reikalavimai teritorijai skiriasi, priklausomai nuo industrijos bei įmonės veiklos. Dažniausiai agentūra susiduria su 6–8 ha užklausomis, tačiau kartais ieškoma ir 50, 70 ar 100 ha teritorijų. Kaip sako, tinkamo sklypo paieškos investuotojams kartais trunka ir metus.
Galėtų įsikurti šalia miesto, bet kyla klausimų dėl taršos
Akmenės rajono mero teigimu, vietos yra ir Akmenės LEZ, kurio beveik 100 ha teritorija apima ir dalį Naujosios Akmenės miesto. Tačiau čia iškyla klausimų dėl būsimos gamyklos poveikio aplinkai.
„Šalia Naujosios Akmenės, Laisvojoje ekonominėje zonoje turime 36 ha laisvo sklypo, bet kadangi gamyba siejama su tam tikra tarša, tai šiuo atveju nelabai tinkamos investicijos šalia miesto“, – pažymi V. Mitrofanovas.
Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė patvirtina, kad šiuo metu su bendrove aptariamas vienas iš variantų įsikurti Akmenės LEZ, tačiau tai gali būti sudėtinga įgyvendinti.
„Mes turime teritorijos miesto ribose ir dalį už miesto. Tokios žemės, kurioms jiems reikėtų, yra miesto teritorijoje. Kai ateina pramonė, automatiškai atsiranda kvapai, tarša ir daug kitų niuansų. Tai visą šį klausimą jiems būtų sudėtingiau spręsti. Visko, ko jiems reikia, tikrai galime pasiūlyti: vandenį, dujas ir t. t. Tik klausimas dėl jų specifikos ir kaip jie praeitų poveikio aplinkai procedūras“, – svarsto ji.
Pašnekovė patikina, kad Lietuva gali išpildyti visas investuotojo sąlygas, tad vietos jam tikrai atsiras.
„Galime išpildyti visas sąlygas ir turbūt ne vienoje Lietuvos teritorijoje. Jei ne mes, tai kituose Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose 20 ha tikrai atsirastų. Visgi jie vertino vietovę, kad šalia būtų miežių, ūkiai, tiekimas ir pan., todėl investicijoms tinkamesnė teritorija – Šiaurės Lietuva. Kitu atveju atsiranda transportavimo ir kiti kaštai. Pagrindiniai jų poreikiai – didelis kiekis vandens ir geležinkelio vėžės. Visa tai galima išpildyti“, – teigia ji.
Vis dėlto Akmenės LEZ vadovė sutinka, kad Lietuvoje nedaug sklypų, kur būtų atvestos geležinkelio vėžės: „Jiems nebūtina, kad visiškai į teritoriją ateitų, bet svarbu, kad nebūtų per toli transportuoti iki jų. Jei jie turi galimybę nedideliais atstumais transportuoti iki geležinkelio, tai tų variantų Lietuvoje tikrai yra.“
Nors Lietuvos LEZ'uose vietos ir atsirastų, L. Mockutės teigimu, viskas priklauso nuo paties investuotojo sprendimo, mat šis dairosi privačių sklypų, kuriuose ketina investuoti.
„Komunikuojame, bendraujame su jais, siūlome įvairias alternatyvas, pateikę esame daugiau variantų – ne tik Akmenės LEZ, bet ir kitus LEZ. Tačiau jie jau patys spręs ir dėliosis“, – sako pašnekovė.
Kainos kyla ne dienomis, o valandomis
Anot jos, pagrindinė bėda ne teritorijos dydis, bet jos kaina. Kaip sako, privačių sklypų kainos brangsta ne dienomis, o valandomis.
„Akmenė brangsta ne dienomis, o valandomis, kai tik pasirodo žinia apie užsienio investuotojų atėjimą. Kainos kyla kosmiškai, turbūt jau nelogiškai ir lygiuojasi su didmiesčiais, todėl pats verslas persvarsto, „business case“ (liet. verslo planai) nebesusidėlioja“, – teigia L. Mockutė.
V. Mitrofanovas sutinka, kad vienas pagrindinių klausimų dėl investicijų atėjimo susijęs su privačių žemių savininkais. Tačiau jis nemano, kad išsipūtusios sklypų kainos yra didelė problema stambiam verslui.
„Pradiniame etape rasti keli privatūs sklypai, kurie tiktų jų poreikiams, infrastruktūrai. Tai jie turi susitarti su savininkais. Kaip sakau, ko negali pinigai, tą gali dideli pinigai. Yra ketinimai investuoti, investuotojai skaičiuoja investicijų tikslą, grąžą ir vertina, kiek gali investuoti perkant sklypą.
Privačių sklypų savininkai tokiems gamybiniams kompleksams užsikelia kainas. Pas mus parduodami žemės ūkio paskirties sklypai už 18 tūkst. eurų ir didesnes sumas, bet dar reikėtų atvesti infrastruktūrą, būtų bėda prisitaikyti, nes reikėtų kilometrais vesti vamzdynus per privačius sklypus. Turi derintis prie privatininkų – ar jie sutinka, ar ne. Tai pakankamai sudėtingi procesai. <...>
Vertinant kainas, viename iš Lietuvos LEZ'ų įėjimo mokestis, t. y. vien tik už tai, kad galėtum kurtis, hektaras – 200 tūkst. eurų. Tai nemanau, kad privačios žemės kaina – 18–35 tūkst. eurų – tokiai investicijai, siekiančiai per 100 mln. eurų, yra didelė kaina. Bet verslas skaičiuoja: jei 100 eurų gali sumokėti mažiau, tai jis stengsis juos ir sutaupyti“, – pasakoja meras.
Jo teigimu, savivaldybė šiam projektui galėtų suteikti visą reikiamą infrastruktūrą.
„Mes, kaip savivaldybė, sakome – jei jūs šiose vietose kuriatės per šiuos metus, garantuojame visus infrastruktūrinius dalykus: elektrą, dujų tiekimą, kelius. Kas susiję su reikalais iki sklypo, savivaldybė prisiimtų visus įsipareigojimus ir juos vykdytų“, – tikina V. Mitrofanovas.
Tokių investicijų pasitaiko retai
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas mano, kad Akmenei tokia investicija labai tinkama.
„Kadangi čia žemė nelabai tinkama auginti kitoms kultūroms, bet miežius, kuriuos planuoja perdirbti, tai teritorijai vienas iš labai gerų dalykų. Kyla pridėtinė vertė – užaugini ir pagamini kitus produktus.
Kitas dalykas – apie 200 naujų darbo vietų. Vien paprastų darbuotojų neužtenka, reikia išsilavinimo ir tam tikros kvalifikacijos. Tai bus užduotis, kurią reikės per tam tikrą laiką padaryti. Aukštos kvalifikacijos specialistų nelabai yra, reikės prisikviesti arba paruošti“, – komentuoja A. Jonuška.
Ekspertų teigimu, šimtamilijoninių investicijų Lietuvoje pasitaiko retai. Štai pavyzdžiui, Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ Kauno LEZ pirmu etapu investavo apie 100 mln. eurų. Prieš metus bendrovė skelbė, kad įgyvendinus antrąjį plėtros etapą, „Continental“ investicijos Kaune sieks apie 185 mln. eurų.
Neseniai pranešta ir apie planuojamą milžinišką Ramūno Karbauskio valdomo prekybos cheminėmis medžiagomis ir grūdais „Agrokoncerno“ investiciją. 2026 m. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, veiklą turėtų pradėti giluminio grūdų perdirbimo gamykla, gaminsianti krakmolą, biodujas, bioetanolį, glitimą, angliarūgštę ir biotrąšas. Preliminariais skaičiavimais, planuojama investuoti apie 300 mln. eurų ir sukurti apie 300 darbo vietų.
