Kaip DELFI pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės turto departamento nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė, sostinėje pertvarka pradėta 2015 metais.
„Nuo reorganizacijos pradžios išformuojami treji vaikų globos namai – „Minties“, „Žolyno“ ir baigiama reorganizacija „Gilėje“.
Likę Antakalnio globos namai, kuriuose dabar globojami 36 vaikai, pakeis savo veiklos specifiką – išėjusius iš globos namų jaunuolius mokys savarankiško gyvenimo. Išformuotų vaikų namų pastatus savivaldybė efektyviai naudoja vaikų lopšeliams-darželiams įkurti“, – sakė ji.
Savivaldybės NT skyriaus vedėja nurodė, kad 2017 metais pertvarkai buvo skirta 5,6 mln. eurų, o šiemet – 6,9 mln. eurų.
„4,6 mln. eurų yra skiriama nevyriausybinių organizacijų teikiamoms socialinėms paslaugoms vaikams, pagalbai įtėviams ir globėjams, darbui su šeimomis, patiriančiomis socialinės rizikos veiksnius“, – paaiškino V. Lajauskaitė.
Pritrūkus būstų, teko pirkti
Savivaldybė informavo, kad 2014 metais dvi Žolyno vaikų socialinės globos namų šeimynos apsigyveno savivaldybei priklausančiuose butuose Vydūno gatvėje. Šiandien ten gyvena dvi 7 ir 8 vaikų šeimynos.
2016 metais trečia Žolyno šeimyna apsigyveno savivaldybei priklausančiame name Džiaugsmo gatvėje (šiuo metu ten gyvena 7 vaikai).
„Kadangi savivaldybė daugiau būsto, tinkamo vaikų globos namų šeimynai įsikurti bendruomenėje, neturėjo, buvo ieškoma jį nuomoti ar pirkti. Būstų savininkai nuomoti savo butus ar namus vaikų šeimynoms atsisakė“, – teigė V. Lajauskaitė.
2016 metais savivaldybė šeimynoms įsigijo du butus. 7 ir 8 vaikų šeimynos iš Žolyno vaikų socialinės globos namų įsikūrė nupirktuose butuose Buivydiškių ir Vydūno gatvėse.
2017 metais paskutinė 4 asmenų Žolyno šeimyna įsikūrė savivaldybei priklausančiame bute Savanorių prospekte.
2018 metais pradėta Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ pertvarka.
Pirmiausia įsigytas namas Ūlos gatvėje, kur 2019 metais apsigyvens šeimyna iš 8 vaikų. Savivaldybė šiuo metu remontuoja dar vieną pastatą Vilkpėdės gatvėje, kur apsigyvens antra 8 vaikų šeimyna iš „Gilės“.
Perka butą su rūsiu
Spalio 3 dienos posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pasiūlymui nupirkti būstą su rūsiu Bitininkų g. 4-1.
Kaip paaiškino V. Lajauskaitė, jame apsigyventų sostinės vaikų socialinės globos namų „Gilė“ 8 vaikų šeimyna.
„Pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas jeigu iš anksto yra žinoma konkreti nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta, nekilnojamieji daiktai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir kitos alternatyvos to neužtikrina.
Butų buvo ieškoma nuo 2015 metų. Nuo 2017 metų spalio vaikų namų „Gilė“ atstovai apžiūrėjo 37 būstus, galimai tiksiančius vaikų šeimynoms apsigyventi bendruomenėje. Tik du būstai iš visų apžiūrėtų atitiko vaikų būstui bendruomenėje keliamus reikalavimus – namas Ūlos g. 1 ir butas Bitininkų g. 4-1.
Buto Bitininkų g. 4-1 pirkimo kaina dar nežinoma, nes vyksta pirkimo procedūros. Po derybų kaina bus tvirtinama taryboje. Vadovaujantis asmens duomenų apsaugos teisės aktais, informacija apie savininką neteikiama“, – dėstė ji.
Reikia dar penkių būstų
Pagal vaikų socialinės globos sistemos pertvarkos 2015–2020 metų veiksmų planą, bendruomenėje numatyta apgyvendinti 14 vaikų šeimynų. V. Lajauskaitė DELFI sakė, kad tam tikslui įgyvendinti reikia įsigyti dar penkis būstus.
„Šių metų pradžioje vaikų globos namų šeimynoms būstui bendruomenėje įsigyti buvo skirta 300 tūkst. eurų, šiemet – 250 tūkst. eurų“, – sakė ji.
Kaip nurodoma socialinės globos sistemos pertvarkos internetinėje svetainėje, iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų turėtų nebelikti – jie gyvens šeimose, šeimynose, mažuose šeimos modelio ir namų aplinkai artimuose globos namuose ar bendruomenėse.
„XX amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas.
Tuo metu gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką.
Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo“, – rašoma pertvarka.lt.
Ten pat teigiama, kad institucinės globos įstaigoje gyventojai izoliuojami nuo plačiosios bendruomenės, yra priversti gyventi kartu, neturi pakankamai galimybių tvarkyti savo gyvenimo ir daryti įtaką juos paveikiantiems sprendimams, o pačios organizacijos reikalavimai dominuoja gyventojų individualių poreikių atžvilgiu.
