Vilniuje – viešbučių statybų bumas

Lietuva viešbučių sektoriuje, lyginant su Baltijos šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu, kol kas atsilieka. Tačiau netrukus situacija pasikeis, nes vystytojai ir investuotojai drąsiai planuoja viešbučių plėtrą – vien Vilniuje per kelerius metus viešbučių kambarių skaičių ketinama papildyti dar 2000, o naujų viešbučių kol kas planuojama 11.

Lyginantis su kaimynais

NT lūkesčių indekso tyrimo duomenimis, kaip patraukliausią šįmet vystytojai įvardijo viešbučių plėtrą. Palankią vietą investicijoms vietiniai plėtotojai ir tarptautinės kompanijos mato Vilnių, nes, lyginant su Talinu ir Ryga, šiandien mūsų sostinė yra vienintelis augantis miestas, kuriame dar vis stinga viešbučių – čia trūksta maždaug 600 kambarių, o tai prilygsta trims viešbučiams.

Nepaisant sumažėjusių turistų srautų iš Rusijos, šįmet Lietuvos viešbučių siūlomų numerių skaičius pasiekė 14 tūkstančių. Tam gana didelės įtakos turi turistinių vietų infrastruktūra, suintensyvinta informacinė sklaida, besiplečiantys šalies oro uostai, tačiau svarbiausios prielaidos viešbučių sektoriui augti yra šios:

1) pakankamas ir vis augantis turistų skaičius;
2) vystytojų dėmesys segmentui ir pasirengimas statyti;
3) investuotojų pasirengimas pirkti jau esamus viešbučius.

„Newsec“ duomenimis, Lietuvoje 1 000 gyventojų atitenka 10 lovų viešbučiuose, o Estijoje – net 2,5 karto daugiau. Lietuvoje turistai apsistoja vidutiniškai 1,2 dienos, Latvijoje – 1,7 dienos, o Estijoje – net 3,7 dienos.

Pernai Vilniuje viešbučių užimtumas augo 6,5 proc. Taline – 3,5 proc., o Rygoje – 2,2 proc.

Gerokai augo ir vidutinė apsistojimo dienos kaina Lietuvos sostinės viešbučiuose, kur paslaugos brango 14,5 proc., Taline jos buvo sumažintos iki 1,4 proc., o Rygoje – 0,5 proc. („STR Global“ duomenys). Pokyčius daugiausia lemia geopolitinė situacija, mat į Rygą atvyksta mažiau rusakalbių turistų iš NVS šalių, į Taliną – pigesnių laisvalaikio leidimo būdų ieškančių suomių.

Padės „pergudrauti“ sezoniškumą

Dar viena didelė paskata rastis naujiems viešbučiams – konferencijų ir renginių turizmas, kuris automatiškai mažina sezoniškumo įtaką.

Deja, šiuo metu Vilniuje trūksta tinkamos infrastruktūros, kuria galėtų naudotis didelių tarptautinių konferencijų svečiai. Konferencijų sales siūlančių viešbučių nepakanka, jie įsikūrę nepatogiose vietose: nelengva rasti laisvą salę „Radisson Blu Hotel Lietuva“, svečiams toli vykti iki „Vilnius Grand Resort“ viešbučio (buvęs „Villon“), „Litexpo“ parodų centras įsikūręs toli nuo Centro...

Sezoniškumą labiausiai jaučia kurortų ar mažesnių miestų viešbučiai. Ypač šaltuoju metų laiku į juos daugiau turistų pritrauktų SPA centrai, baseinai, patogios konferencijų salės, įvairūs pasiūlymai įmonėms ir organizacijoms.

Lietuvoje ryškiai pasireiškiančią sezoniškumo tendenciją netolimoje ateityje turėtų gerokai sumažinti pasaulinio garso viešbučiai, teikiantys sveikatingumo paslaugas, ir vietoje Koncertų ir sporto rūmų planuojamas įrengti Vilniaus kongresų centras.

Apskaičiuota, kad viename renginyje apsilankius, tarkime, 500 dalyvių iš užsienio, viešbučiai uždirbtų apie 100 tūkst. eurų, dar 130 tūkst. eurų atitektų kitų paslaugų teikėjams.

„Kad viešbučių užimtumas mažiau svyruotų ir pastebimą ekonominę naudą teiktų visus metus, būtina „pergudrauti“ sezoniškumą“, – įsitikinęs NT konsultacijų „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.

Renovacija, rekonstrukcija, prisikėlimas...

Kyla ne tik nauji pastatai – planuojama, kad nemažai apleistų ar ilgą laiką nenaudotų objektų virs naujais, bus atnaujintos svarbios miestui vietos. Tai reiškia, kad vienus statinius teks šluoti nuo žemės paviršiaus, o kiti bus rekonstruoti arba atnaujinti. Taip atsiras ir keletas naujų viešbučių.

Jau dabar matyti, kad konkurencija tarp viešbučių vyks keliomis kryptimis: vieta, paslaugomis ir vardu. Vykstanti konkurencija turėtų paskatinti atsinaujinti ir senuosius viešbučius. Neinvestuojantys į renovaciją turės pasitraukti į žemesnę kategoriją, o kiti – pasivyti naują standartą.

Viešbučių rinka iki dabar. „Inreal“ duomenimis, naujai pastatyti arba rekonstruoti viešbučiai šiuo metu atidaryti šešiuose šalies miestuose – jie rinkai pasiūlė 442 numerius.

Antai Klaipėdoje rekonstruotas viešbutis „Dunetton“ (4 žv.) pasiūlė 20 kambarių, atnaujintas Smiltynės jachtklubo viešbutis – 40 kambarių, Jurbarke atvėręs duris viešbutis „Best Baltic Panemunės pilis“ (4 žv.) – 13, sostinėje rekonstruoti „Vilnius City Hotels Algirdas“ (4 žv.) – 63, o „Vilnius Ibis Styles“ (3 žv.) – 92, Druskininkuose atsidaręs „Druskininkai Flores“ (4 žv.) siūlo 48 kambarius, o Birštone svečių laukia „Vytautas Mineral SPA“ (4 žv.) su 166 kambariais, Šventojoje rekonstruotas „Floros simfonija“ (3 žv.) turi įrengęs 40 kambarių. Kol kas tyla šiame sektoriuje apsigaubęs tik Kaunas.

Pačios prabangiausios 5 žvaigždučių klasės viešbučių Lietuvoje turi tik Vilnius ir Palanga.

Iš didžiausių pasaulinių viešbučių tinklų dešimtuko net šeši veikia Lietuvoje: „AccorHotels“ – „Novotel“, „Ibis“, „Ibis Styles“, „Mercure“; „InterContinental Hotels Group“ – „Crowne Plaza“, „Holiday Inn“; „Wyndham Worldwide“ – „Ramada“; „Choice Hotels“ – „Comfort“; „Best Western Hotels“ – „Best Western“; „Carlson Rezidor Hotel Group“ – „Radisson Blu“, „Park Inn“; „Kempinski Hotels“ – „Kempinski“.

Netolima ateitis. Antai investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ jau patvirtino buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojanti statyti viešbutį. Šiuo metu kuriama projekto koncepcija, kuriai prireiks didelio kruopštumo ir dėmesio, mat 2006 m. šios ligoninės pastatų kompleksas dėl architektūrinės ir istorinės reikšmės įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Šių metų pavasarį NT plėtros bendrovė „Eika“ iš Turto banko už 1,88 mln. eurų įsigijo buvusios VRM poliklinikos pastatą sostinės Dainavos gatvėje, bendrovė valdo ir greta šios teritorijos Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje esantį sklypą – čia metų pabaigoje planuojama pradėti komercinio komplekso statybas, kuriame numatytas ir keturių žvaigždučių viešbutis.

Sostinėje jau nugriauta dalis apleisto „Žalgirio“ stadiono. Išvalytoje teritorijoje Arvydo Avulio bendrovė „Hanner“ planuoja pradėti 200 kambarių 4 žvaigždučių viešbučio statybas.

Į jas ketinama investuoti 20 mln. eurų. Kol kas A. Avulis neatskleidžia, koks operatorius valdys viešbutį, šiuo metu vyksta derybos.

„Įvertinome daug rizikų, įskaitant dar vieną NT krizę, sutarties tekstas ir sąlygos yra kruopščiai derinami. Operatorius kelia nemažų reikalavimų, todėl ilgai nesusitariame.

Yra dalykų, kurie, mūsų manymu, yra pertekliniai, pavyzdžiui, operatorius neinvestuoja į pastatą, bet nori, kad statytume pagal jų reikalavimus. Mes žinome „Marriott“ ir „Accor Hotels“ reikalavimus. Jei nesusitarsime su vienu, eisime kalbėtis su kitu.

Tačiau šiandien mums geriausios sąlygos atrodo to operatoriaus, su kuriuo tęsiame derybas“, – pasakoja bendrovės valdytojas. „Hanner“ paskelbtą atvirą architektūros konkursą (dalyvavo 10 įmonių) „Žalgirio“ stadiono teritorijoje planuojamam viešbučiui statyti laimėjo Gintauto Natkevičiaus architektų biuras, pasiūlęs patobulintą kvartalo užstatymo koncepciją.

Pasak M. Kulboko, šiuo metu Vilniaus žemėlapyje numatyta apie 11 objektų, susijusių su naujų viešbučių statybomis ir esamų plėtra. Tiesa, tai gali būti ne tik pasaulinių, bet ir vietinių tinklų viešbučiai.

Viešbutis – kaip investicinis sandoris?

Lietuvoje taip pat įsigali geroji praktika esamus viešbučius parduoti kaip investicinius sandorius. Pavyzdžiui, neseniai viešbutį „Comfort Hotel LT“ įsigijo fondas „Lords LB Asset Management“.

Norvegijos nekilnojamojo turto bendrovė „Linstow AS“ pardavė viešbučius Vilniuje ir Klaipėdoje, anksčiau veikusius kaip „Park Inn Vilnius North“ ir „Park Inn Klaipeda“, jie dabar taps „Green Hotel“ viešbučių tinklo dalimi. 168 kambarius turinčius viešbučius įsigijusi bendrovė jau valdo 126 kambarių ekonominės klasės „Green Hotel“ viešbutį Vilniuje.

UAB „Green Hotel“ planuoja įsigyti 100 proc. UAB „Baltijos parkai“, priklausančios tarptautinei apgyvendinimo grupei „Carlson Rezidor Hotel Group“, kuri ir buvo minėtų viešbučių valdytoja, akcijų.

Pasauliniai viešbučiai Vilniuje atranda savo nišą

Dalis klientų pratę rinktis tik konkretaus prekių ženklo viešbutį. Tai irgi prisidėjo, kad pastaruoju metu Lietuvoje jaučiamas gerokai padidėjęs prabangaus apgyvendinimo poreikis.

Šiuo metu tarptautiniai aukštos klasės viešbučių ženklai Vilniuje sudaro mažiau nei 6 proc. visų viešbučių kambarių. Planuotas turistų skaičius 2020 m. 2,5 mln. pasiektas dar praėjusiaisiais. Ši priežastis paskatino iškilti privačių nuomotojų sektoriui ir atkreipė tarptautinių viešbučių ženklų dėmesį.

Lietuvoje ketina kojas įmerkti „Hilton“, „Accor Hotels“, „Marriott“ tinklai. Kadangi jie turi daug prekių ženklų, todėl nesunkiai prisitaikys prie regiono ir klientų skaičiaus. Vis dėlto, tikėtina, kad tokiuose viešbučiuose dažniau lankysis verslo klientai. Iš viso Lietuvoje turėtų atsirasti apie 12 objektų, kuriuos rengiamasi plėtoti.

Ypač intensyvi viešbučių plėtra artimiausiu metu tikėtina dešiniajame Neries krante: turėtų iškilti „Hilton“, „Marriott“ bei „Accor Hotels“ viešbučiai. „Accor Hotels“ grupei Lietuvoje priklauso viešbučiai „Novotel“ ir „Ibis Styles“ Vilniuje, „Ibis“ Kaune, „Mercure“ Marijampolėje ir neseniai atidarytas „Ibis Styles“ Klaipėdoje. „Marriott“ ir „Hilton“ grupės viešbučių Lietuvoje kol kas neturi.

Be šių, apylinkėje numatyti dar du viešbučių projektai, tiesa, kol kas konkrečiai vietų, statytojų ar tinklų pavadinimų neskelbiama, tačiau Vilniaus turizmo informacijos centras nurodo, kad artimiausiu laiku ir kitose sostinės dalyse atsiras du nauji viešbučiai, dar kiti du planuoja plėstis, vienas jų – prie stoties įsikūręs viešbutis „Panorama“; taip pat šįmet planuojamas atidaryti Vilniuje Pilies g. naujas 34 kambarių viešbutis.

Sostinės svečiai galės mėgautis dviejų viešbučių „Hilton“ prabanga

Po poros metų vienas didžiausių pasaulio tinklų „Hilton Worldwide“ bus įsikūręs visose trijose Baltijos šalyse.

Liepos pabaigoje NT plėtotoja UAB „Eika“ su šiuo tarptautiniu tinklu pasirašė franšizės sutartį dėl viešbučio V. Kudirkos, Dainavos gatvių ir Gedimino prospekto sankirtoje. 4 žvaigždučių „Hilton Garden Inn Vilnius City Center“ įsikurs UAB „Eika“ statomame daugiafunkciame centre, kurio bendras plotas sieks 18 000 m2.

Viešbučio operatorius kol kas neskelbiamas – tai gali būti viena iš kelių kompanijų, kurios yra patvirtintos „Hilton“. Statybas žadama pradėti 2017 m., o 2018 m. pabaigoje viešbutis jau turėtų atverti duris. Daugiafunkciame centre taip pat numatomi biurai, prekybiniai plotai ir apartamentai. Pasak UAB „Eika“ vadovo Domo Dargio, kol kas nenuspręsta, kokio tiksliai dydžio bus viešbutis, tačiau kambarių skaičius turėtų siekti nuo 135 iki 150. Investicijos vien į viešbutį turėtų siekti apie 11–13 mln. eurų.

Jau pasitvirtino ir kita žinia, kad sostinės širdyje iškils dar vienas prabangus „Hilton“ viešbutis, tapsiantis visiškai nauju traukos objektu ir kartu atgaivinsiantis primirštą sostinės centro dalį ties Mindaugo tiltu.

„Hilton Worldwide“ viešbučių tinklas rugpjūčio viduryje pasirašė franšizės sutartį su „Vičiūnų grupe“, kuri sostinės širdyje, Rinktinės gatvėje 2, statys pirmąjį aukštos klasės „DoubleTree by Hilton“ ženklo viešbutį. Jo statybą planuojama pradėti kitų metų pradžioje.

Naujasis „DoubleTree by Hilton“ padės patenkinti augančius verslo atstovų ir keliaujančiųjų laisvalaikiu poreikius gyventi aukštesnės kokybės viešbutyje.

75 kambarių viešbutis – tik dalis projekto, į kurį „Vičiūnų grupė“ investuoja daugiau nei 20 mln. eurų. Šalia viešbučio įsikurs moderni lauko terasa, viešbutį sujungsianti su Energetikos ir technikos muziejumi, kuriam taip pat bus pastatyta ir padovanota nauja 1 000 m² ekspozicijų salė.

Neeilinio projekto vizitinė kortelė – „DoubleTree by Hilton“ aukštos klasės standartiniai kambariai bus erdvesni net už daugumą verslo klasės kambarių, šiuo metu siūlomų kituose tarptautinių tinklų viešbučiuose sostinėje. 2019 m. planuojama, kad viešbutyje įsikurs konferencijų ir SPA centrai, baseinas bei restoranas.

Ant pastato stogo atsiras „Sky“ baras, iš kurio atsivers išskirtinė Gedimino pilies, katedros ir senamiesčio panorama. Viešbutį projektuos architektas Algirdas Kaušpėdas, statys „Vičiūnų grupei“ priklausanti NT plėtros bendrovė „Kauno saulėtekis“.

„Double Tree by Hilton“ yra sparčiai augantis pasaulinis viešbučių tinklas, kuriam priklauso daugiau nei 465 aukštos klasės viešbučiai, turintys per 112 tūkst. kambarių ir įsikūrę įvairiuose pasaulio miestuose, didmiesčiuose bei atostogų vietose šešiuose žemynuose.

Pirmoji „Marriott“ kregždė Baltijos šalyse – Palangoje

NT plėtotojai šiandien linkę įsigyti didesnius žemės sklypus, kuriuose galėtų kurtis ne tik viešbučiai, bet ir konferencijų salės ar SPA pramogų objektai.

Pasak Lietuvos nekilnojamo turto plėtros agentūros vadovo Mindaugo Kulboko, didelės apimties sklypai būtinai turi turėti funkcijų įvairovę, nes tai leistų turistus pritraukti ne tik sezono metu, bet ir žiemą.

Pavyzdžiui, Palangoje paslaugų trūkumas neleidžia sulaikyti žmonių ilgesniam laikui, ypač ne sezono metu.

„Kurortuose išskirtine traukos vieta turėtų tapti SPA centrai, jie leistų turistus pritraukti ne tik vienai nakčiai, bet kviestų apsistoti ilgesniam laikui“, – sako jis. Todėl neatsitiktinai šiame kurorte planuojamas statyti pasaulinio lygio viešbučių tinklo „Marriott“ viešbutis (operatoriaus „SPA Vilnius“).

Jis visus metus didelį dėmesį skirs sveikatinimui, bus labiau orientuotas atlikti ne tik tradicines viešbučio funkcijas, bet teikti SPA paslaugas.

Netrukus buvusio „Jūratės“ baseino vietoje pradėsiantis kilti prabangus kompleksas bus pirmasis šio vardo viešbutis visose Baltijos šalyse. Todėl jam keliami specifiniai reikalavimai ne tik patalpoms, statinio išvaizdai, bet ir baldams bei vidaus įrangai.

Projektas atsieis 30 mln. eurų. Techninį statinio projektą tikimasi užbaigti iki šių metų rudens – tuomet galės būti pasirašyta ir galutinė viešbučio nuomos ir franšizės sutartis su „Merriott“. Operatorius „SPA Vilnius“ paslaugas Palangoje tikisi teikti mažiausiai 15–20 metų.

Viešbutis išdygs po dvejų metų. Modernus pastatas užims apie 5 tūkst. m2, sveikatinimo komplekso požeminėje dalyje tilps 150 automobilių. Planuojama, kad daugiau nei hektaro sklype išdygsiantys pastatai nesieks 19,5 m aukščio (koks buvo „Jūratės“ baseinas), o tai reiškia, kad pastatai bus 3–4 aukštų.

Baltijos šalyse „Marriott“ viešbučių iki šiol nebuvo, Palangai suteikta išskirtinė teisė. Pasirašyta sutartis itin svarbi ir Lietuvai, todėl miestas numatė tam tikrų lengvatų verslininkams, čia investuojantiems daugiau kaip 3 mln. eurų.

Viešbutis – ir D. Libeskindo pastate

Kadangi Lietuvoje susidaręs ryškus apgyvendinimo vietų trūkumas skatina konferencijų turizmą, Vilniaus dešiniajame Neries krante, sklype tarp Konstitucijos prospekto ir Baltojo tilto, po poros metų iškils žymaus architekto Danielio Libeskindo projektuojamas daugiafunkcis kompleksas „k18B“, kuriame atsiras ir 200 kambarių keturių žvaigždučių viešbutis.

Jį valdys vienas didžiausių pasaulio viešbučių tarptautinis tinklas, su kuriuo ketinimų protokolą pasirašė projektą plėtojanti NT fondų valdymo UAB „Lords LB Asset Management“, tiesa, kol kas neatskleidžianti jo pavadinimo. Pasak bendrovės fondų valdytojo Mariaus Žemaičio, pasirašyti sutartį planuojama per kelis artimiausius mėnesius. Ketinimų protokolas pasirašytas būtent dėl valdymo, o ne franšizės sutarties.

Viešbučio pastatą projektuoja architekto D. Libeskindo bendrovė „Studio Libeskind“, balandį laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos bei „Lords LB Asset Management“ surengtą tarptautinį architektų konkursą. Tai vienas iš dviejų „Lords LB Asset Management“ šiuo metu rengiamų viešbučių projektų. Kitas numatytas, kaip minėta anksčiau, buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje.

Pacų rūmuose įsižiebs prabangos žvaigždutės

Po dvejus metus trukusių kruopščių istorinių ir archeologinių tyrinėjimų Vilniaus Didžiojoje gatvėje 7 esančiuose Pacų rūmuose planuojama įrengti penkių žvaigždučių viešbutį. Į pastato rekonstrukciją ketinama investuoti apie 20 mln. eurų, projektas turėtų būti baigtas 2018 metais. Pirmame viešbučio aukšte ketinama įkurdinti parduotuves, salonus ir aukščiausios klasės restoraną.

Istorinių pastatų rekonstrukcijos ir renovacijos darbai jau prasidėjo, jie bus atliekami laikantis aukščiausių standartų, siekiant išsaugoti pastato istorinę ir kultūrinę vertę, rūmų architektūrą ir autentiškas pastato detales. Šiam darbui pasitelkta profesionali istorikų, archeologų ir architektų komanda.

Kaip pasakoja šio viešbučio interjerą kuriančios studijos „Yes.design.architecture“ architektės Greta Valikonė ir Indrė Baršauskaitė, jų komandai buvo sunku atrasti vieną teisingą sprendimą Pacų rūmų vidaus aplinkai.

„Savo vizijoje atsižvelgėme į išskirtinius reikalavimus pastatui ir gerbėme jo istoriją. Objektas turi labai aiškų charakterį, todėl reikėjo arba derintis prie jo ir bandyti naują aplinką kurti atkartojant istorinę stilistiką, arba kontrastuoti ir drąsiai rodyti šiuolaikinio dizaino privalumus. Pasirinkome kontrasto principą: modernas derinamas su istorine aplinka (freskos, eksponuojamos plytos, išlikę autentiški pastato tiek funkciniai / proporciniai, tiek dekoro elementai)“, – pasakoja kūrėjos, dar vis neapsisprendusios dėl grindų ir sienų apdailos medžiagų.

Svarbiausias jų kriterijus – kokybė. „Juk geriausia ir tikriausia prabanga yra kokybė, tikri „medžiagiškumai“ ir suderinta visuma: faktūromis, medžiagomis, spalvomis stengiamės kurti aplinką, kuri nekonkuruotų su istoriniais išlikusiais elementais, jų neužgožtų, bet drąsiai diktuotų tendencijas. Prabanga gal ir nebūsime geriausi Baltijos šalyse, bet kokybe, sumanumu, imponavimu – tikrai taip! – pasakoja „Yes.design.architecture“ architektės, mielai savo idėjoms įgyvendinti medžiagų ieškančios ir įmonėje „Vaineta“.

– Čia komanda labai išradinga, ji greitai sureaguoja ir randa tai, ką, atrodo, sukūrėme pačios ir tikrai nesirinkome iš katalogų, pasiūlo tinkamą mūsų norų atitikmenį. Darbe svarbu mūsų ir tiekėjų komandinis darbas, susišnekėjimas, o „Vaineta“ nė viename projekte mūsų nenuvylė.“

Kadangi Pacų rūmuose įsikurs prabangiausias Baltijos šalyse 5 žvaigždučių viešbutis – ar įmonei „Vaineta“ buvo paprasta atrasti tokias apdailos medžiagas, kokių pageidavo architektės? Neividas Biriukovas, UAB „Vaineta“ direktorius, pasakoja, kad jie turėjo užduotį iš jų įmonės atstovaujamų gamyklų asortimento pasiūlyti natūralaus akmens arba jo imitacijos sienų apdailą, kuri būtų ypač didelių matmenų.

„Pavyzdžiui, didžioje dalyje sanitarinių mazgų ant sienų suplanuota klijuoti 100 x 300 cm marmuro imitacijos plyteles. O kiliminės dangos pageidautos individualaus rašo ir tik aukščiausios kokybės. Turėdami galvoje ilgalaikiškumo svarbą, pasiūlėme itin praktiškos sandūros 80 proc. vilnos ir 20 proc. poliamido dangą, – pasakoja jis ir patikina:

– Nors tai bus prabangiausias Baltijos šalyse 5 žvaigždučių viešbutis, mūsų įmonei nebuvo sudėtinga atrasti tokias apdailos medžiagas, kokių pageidavo architektės dizainerės, nes mūsų asortimente galima rasti ir prabangios kokybės bei inovatyviais sprendimais remiantis pagamintų produktų.“

Žinia skrendantiesiems iš ir į Kauną

Šalia Kauno oro uosto atvykimo terminalo pradedamas statyti dviejų aukštų viešbutis „Air Hotel“.

Verslininkai ir turizmo specialistai įsitikinę, kad toks viešbutis reikalingas, nes šiuo oro uostu daugiausia naudojasi emigrantai, taip pat jis aktualus skrendantiems anksti ryte arba grįžtantiems vėlai vakare žmonėms.

Vienu metu viešbutyje galės apsistoti 106 svečiai. Numatomos investicijos statyboms – 1,5 mln. eurų, planuojamas plotas – 1 314 m2. Suplanuoti 53 numeriai, pusėje jų bus virtuvėlės su įmontuota buitine technika. Pirmajame aukšte bus laisvalaikio zona ir baras, šalia viešbučio – įrengta stovėjimo aikštelė. Dviejų aukštų pastato fasadas kuriamas iš metalo kompozito plokščių, į antrą aukštą viešbučio svečius kels stiklinis panoraminis liftas.

Projektą parengė Rimanto Giedraičio architektų kompanija „Giedraitis & Architektai“.

Tikimasi, kad viešbutis padidins Kauno oro uosto patrauklumą. Ypač svarbios naujos apgyvendinimo vietos taps kitų metų vasarą, kai Vilniaus oro uostas užsidarys kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, o didžioji dalis oro bendrovių skrydžius perkels į Kauno oro uostą. Viešbučio atidarymas numatytas kitąmet pavasarį.

Dėmesio sulauks išskirtinio interjero viešbučiai

Jeigu turizmo tendencijos išliks tokios pačios, artimiausiais metais galima sulaukti ne tik pasaulyje žinomų viešbučių tinklų susidomėjimo Vilniumi, bet ir projektų, siūlančių neįprastas apgyvendinimo formas.

Mat pasaulyje įsivyravo tendencija, kad didesnio lankytojų skaičiaus sulaukia viešbučiai, dosniai investuojantys į išskirtinį interjerą. Lietuvoje tai taip pat ypač pasijuto pastaraisiais metais, nors dar prieš keliolika metų investicijos į interjero dizainą atrodydavo neracionalios ir neturinčios išliekamosios vertės.

Lietuvoje jau atsiranda ir pasaulyje itin populiarių boutique tipo viešbučių. Paprastai tokiuose viešbučiuose kiekvienas kambarys yra skirtingas ir būtent dėl to, nežiūrint, kad tai brangesnis apgyvendinimas, nemaža dalis turistų ir poilsiautojų mielai atveria pinigines.

Vienas tokių yra pernai Klaipėdoje pradėjęs veikti „Michaelson boutique hotel“. Jis įsikūrė itin retame Klaipėdoje pastate – autentiškame krantinės grūdų sandėlyje. Kadangi šiuos statinius dar vadindavo Venecijos sandėliais, interjere nemažai stilistinių sąsajų su Venecija – originalūs šviestuvai pagaminti pagal specialų užsakymą iš Venecijos Murano stiklo, dalis baldų – iš Venecijos „bricole“.

Čia išsaugotos ir restauruotos originalios XVIII a. medinės konstrukcijos ir mūrinės sienos, kurios harmoningai dera su labiau moderniam interjerui būdingomis aukščiausios kokybės natūraliomis medžiagomis: akmeniu, stiklu, medžiu. Pavyko sukurti stilistinę sinergiją su modernumu, o tai jau intriguoja.

Viešbučių rinkai prisisotinus žinomų tinklų, Lietuvoje galima tikėtis ir įdomesnių ekonominės klasės viešbučių – keliautojai tikisi vis labiau įsimenamos patirties, todėl išskirtinių teminių viešbučių arba apgyvendinimo įstaigų gali atsirasti, pavyzdžiui, įsikūrusių buvusiuose kalėjimuose ir pan. vietose.