Naujasis kvartalas 60,9 ha kvartalas turėtų išdygti prie rytinės miesto ribos. Šiuo metu čia – valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Naujame kvartale jau suplanuota apie 300 sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Plane numatytos ir gatvės, želdynai, visuomeninės paskirties sklypai, pavyzdžiui, darželiui.
Kaip informuoja Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovė Raimonda Rudukienė, nauji žemės sklypai bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti.
„Viena iš savivaldybių funkcijų, įgyvendinant piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra teritorijų, kuriuose formuojami žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į žemę atkurti, planavimas. Tuo tikslu buvo parengtas ir patvirtintas apie 60,9 ha teritorijos prie rytinės miesto ribos detalusis planas, kuriame suplanuoti nauji žemės sklypai, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės administracija, parengusi tiksliuosius suplanuotų sklypų matavimus, turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kurio kompetencijai pagal Įstatymą priklauso sklypų suteikimas piliečiams atkuriant nuosavybės teises į žemę“, – komentuojama portalui DELFI.
Tiesa, nors detaliajame plane numatytos ir gatvės, ir vietos želdynams bei darželiams, pati savivaldybė nėra įpareigota šią infrastruktūrą ir įrengti. Savivaldybė paruošia planą, o visos infrastruktūros sukūrimas priklausys nuo žmonių ryžto.
„Mus įstatymai įpareigoja planuoti, mes suplanuojame, bet jei ten žmonės norės kažką įsirengti, statyti, galbūt bendrai su savivaldybės pajėgomis bus kažką galima padaryti. Nes žmogus vienas individualus nepajėgus atsivesti tų gatvių ir įsirengti. Mums svarbiausia suplanuoti ir grąžinti žemę“, – DELFI teigė R. Rudukienė.
Pasak jos, iš praktikos matyti, kad dažniausiai tokie sklypai yra parduodami. Juos gali supirkinėti vienas ar keli vystytojai, kurie po to ir įrenginėtų visą infrastruktūrą. Tad kol iš tiesų ten susiformuos naujas 19 gatvių kvartalas, gali praeiti nemažai laiko.
„Iš tikrųjų labai sunkiai tie kvartalai vystosi, mes miestas dar nepajėgus iki jų ateiti, bet kadangi savivaldybė įpareigota grąžinti, tai planuojama ten, kur leidžia bendrasis planas. (…) Pagal bendrąjį planą ten (Naujojoje Vilnioje – DELFI) buvo galima planuoti gyvenamąją statybą ir šiai dienai ten yra laisva valstybinė žemė, į kurią nėra natūra grąžinimo. Natūra, turiu omeny, kai žmonės turėjo žemę toje vietoje, tuomet natūra turėjo būti grąžinami sklypai. Kadangi toje vietoje nebuvo natūra grąžinamų sklypų, tai NŽT leido planuoti sklypus“, – informuoja R. Rudukienė.
Savivaldybė informuoja, kad šiuo metu pagal patvirtintą detalųjį planą yra baigiami rengti sklypų tikslieji kadastriniai matavimai, tačiau tam, kad šių sklypų dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal Įstatymą galėtų perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, trūksta sklypų adresų, kurie būtini, registruojant sklypus Nekilnojamojo turto registre.
Kovo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba nusprendė, kad gatvės bus pavadintos 1863 m. sukilimo dalyvių vardais.
NŽT: eilėje – beveik 3000 piliečių
NŽT informuoja, kad pretendentų į sklypus Vilniaus mieste šiai dienai yra 2920 piliečių. Jų eilė patvirtinta pagal įsakymą „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“.
Šie piliečiai Vilniaus mieste jau negali atgauti žemės, nes ji užstatyta. Kaip praneša R. Rudukienė, per šiuos metus bus stengiamasi paruošti visus detaliuosius planus, kad žmonės galėtų susigrąžinti žemę. Ne visi sklypai bus gyvenamieji. Pavyzdžiui, link Šalčininkų bus suformuoti ir atiduoti komercinės, pramoninės paskirties sklypai.
Savivaldybei paruošus planus, NŽT pagal eilę juos paskirs. Nurodoma, kad nauji žemės sklypai individualiai statybai perduodami neatlygintinai nuosavybėn vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 34, 35, 37, 38 punktais.
