Planų neatskleidžia
Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Homa“ vadovė kol kas neatskleidžia, kokia veikla bus vystoma šioje vietoje.
„Planų dar konkrečių negalime pasakyti, kol iki galo dar neišsigryninome patys. Dar neturime vizijos, kol kas įvyko preliminarus sandoris, nes iki galo nebuvo aišku, kada pasirašysime sutartį, kaip pasirašysime, ar apskritai pasirašysime, todėl dar nebuvome prisėdę pastrateguoti ilgesnei sesijai“, – BNS sakė „Homos“ vykdomoji direktorė Jurgita Kveselaitė.
„Kai galutinai įvyks sandoris, tada ir sėsime su architektais kalbėtis, o šiuo metu dar nesvarstėme šio projekto į gylį“, – pridūrė ji.
J. Kveselaitė kol kas negalėjo pasakyti ir numatomų investicijų: „Kadangi nežinome, ką statysim, tai ir įsivaizduoti yra neįmanoma.“
Pasak J. Kveselaitės, pastatai įmonę sudomino išskirtine vieta – jie yra pačiame miesto centre, šalia gyventojų mėgstamos laisvalaikio vietos – Bernardinų sodo.
„Patraukliausias šio objekto dalykas, be abejo, yra lokacija, tikimės, kai renovuosim šiuos pastatus pagal galiojančius reglamentus ir reikalavimus, todėl neturėtų iškilti kokių nors problemų dėl galimų apribojimų“, – BNS sakė „Homos“ vadovė.
Pinigus skirs „žaliųjų projektų“ vystymui
Aukcioną laimėjusio pirkėjo vardas atskleistas po penktadienį įvykusio preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, pranešė „Vilniaus vandenys“.
Apie aukciono pabaigą „Vilniaus vandenys“ paskelbė vasaros pradžioje, tačiau aukciono laimėtojo nuspręsta neatskleisti iki Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos gautų teigiamų išvadų ir preliminarios sutarties pasirašymo.
Bendrovei priklausančius pastatus nepriklausomas turto vertintojas įvertino 1,47 mln. eurų kaina, tačiau gegužės pabaigoje vykusiame aukcione šie pastatai parduoti už daugiau nei du kartus didesnę sumą (3,55 mln. eurų).
Pasak bendrovės „Homa“ vykdomosios direktorės Jurgitos Kveselaitės, pastatai sudomino išskirtine lokacija: objektas yra pačiame miesto centre, šalia gyventojų mėgstamos laisvalaikio vietos – Bernardinų sodo.
Nebenaudojamus pastatus „Vilniaus vandenys“ nusprendė parduoti, siekdami maksimaliai efektyvinti įmonės turto valdymą ir disponuoti tik įmonės tiesioginiai veiklai reikalingu turtu.
Iš parduoto nekilnojamojo turto gautas lėšas ir sutaupytus parduotų pastatų eksploatavimo kaštus „Vilniaus vandenys“ ketina skirti strateginei prioritetinei sričiai – spartesnei žaliosios energetikos plėtrai bei „žaliųjų projektų“ Vilniaus mieste vystymui. Tam žadama skirti 3,356 mln. eurų sumą.
„Galiu užtikrinti, jog šis sėkmingai pasibaigęs aukcionas ir iš jo gautos lėšos svariai prisidės prie „Vilniaus vandenų“ tikslo vykdyti atsakingą veiklą, iki 2030-ųjų metų pasiekti nulinį perkamos elektros energijos kiekį technologinėje veikloje, sumažinti iškastinio kuro panaudojimą ir CO2 emisijos išmetimą į aplinką“, – pranešime sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Tarp „Vilniaus vandenų“ numatytų įgyvendinti spartesnės žaliosios energetikos plėtros projektų – įsirengti saulės fotovoltines elektrines ant dalies eksploatuojamų pastatų stogų ir ant žemės, taip pat žadama dalį gautų pinigų skirti lauko gertuvių tinklo plėtimui bei vidaus geriamojo vandens fontanėlių įrengimui.
Didžiausią sumą (1 mln. eurų) „Vilniaus vandenys“ ketina skirti planuojamam „Riebalų įterpimo mazgo“ įrengimui, kurio tikslas – padidinti pagaminamų biodujų kiekį, panaudojant riebalų gaudyklių atliekas.
Numatoma, jog bendros „Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
Pardavus dalį pastatų esančių Bernardinų sode, įmonė čia ir toliau vykdys vandens išgavimo bei tiekimo veiklą. Čia bus tęsiama vandens tiekimo stoties, vandens rezervuaro ir vandens tyrimų laboratorijos veikla, kuriais vanduo centrinei Vilniaus miesto daliai toliau bus tiekiamas iš vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 36 vandenvietes, 280 gręžinių, 153 vandentiekio siurblines, 20 vandens gerinimo (ruošimo) įrenginių ir daugiau nei 1,7 tūkst. kilometrų vandentiekio vamzdynų tinklą.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko daugiau nei 263 tūkst. klientų.
94,31 proc. bendrovės akcijų valdo miesto savivaldybė, likusias – Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybės.