Kaip teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, atnaujinti miegamuosius rajonus ir „paversti juos mielais ir draugiškais“ yra koalicijos programos viena iš ambicijų, tam pradedama speciali programa „miestas+“.
Pasak jo, pagrindinis rodiklis, kurio būtų siekiama – daugiau jaunų žmonių šiuose rajonuose, taip pat daugiau vaikus auginančių šeimų, taip pat – kad augtų gyventojų pasitenkinimo lygis ir nekilnojamojo turto vertė.
„Mūsų sistema paremta keturiais principais: mes suprantame, kad ten būtų gerai, turi būti geras namas, geras kiemas, gera gatvė ir geras rajonas. Tai namas, kuriame atitinkami šiuolaikiniai reikalavimai: butas, terasos, visa kita, kiemas, kuris apskritai egzistuoja kaip kiemas, o ne kaip parkavimo aikštelė, gatvė, kuri yra gyva, kur pamatome skirtumą, kad išėjome į gatvę (...), ir kad patys rajonai turėtų savo veidą, o tas veidas susidėtų ir iš traukos centrų, ko norėtų kiti atvažiuoti pamatyti, iš želdynų ir kitų dalykų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo meras.
Pasak jo, programa galėtų būti įgyvendinta per devynerius metus, t.y. Lietuvai švenčiant nepriklausomybės atgavimo 40-metį, yra ir trumpesni tikslai, kuriuos planuojama pasiekti per dvejus metus. Be kita ko, sostinės savivaldybė planuoja pertvarkyti kai kurias gatves labiau pritaikant jas pėstiesiems, o kaip jau nuveiktų darbų pavyzdį R. Šimašius pateikia Naugarduko, Islandijos gatves, Didlaukio gatvės ir Konstitucijos prospekto transformacijas.
„Po dviejų metų norime, kad tokių gatvių – humaniškų, transformuotų – būtų bent dvidešimt, kad iš tikrųjų žmonės galėtų pamatyti, kaip tai realiai atrodo, visame mieste – ne tik centrinėje dalyje, bet ir priemiesčiuose, sovietinės statybos rajonuose. Tai yra įmanoma turėti tokį miestą kaip čia ir sovietiniuose rajonuose, o galiausiai po devynerių metų yra tikslas, kad tokios gatvės ir tokie kiemai dominuotų mieste“, – sakė R. Šimašius.
Jis sako, kad sovietmečiu statyti gyvenamieji rajonai turi ir nemažai privalumų t.y. puikiai išvystyta socialinė infrastruktūra – mokyklos, darželiai, parduotuvės, poliklinikos, geras susisiekimas viešuoju transportu, daug brandžių medžių, bet jie yra „be veido“, juose trūksta daugybės dalykų, taip pat ir kiemų.
„Mūsų tikslas yra kad atsirastų įėjimas į kiemą, kur gali įeiti ir saugiai būti“, – kalbėjo jis.
„Mes norime sutelkti ir pakviesti miestiečius ir bendruomenes tvarkytis, norime pasiūlyti jiems pagalbą – ir organizacinę, ir teisinę, o kai kur – ir finansinę, kad jie tvarkytųsi, norime sutelkti verslus ir profesionalus, kad jie geresnį miestą statytų ir, be abejo, norime, kad ir valstybės reguliavimas ir finansai būtų pakeisti“, – kalbėjo R. Šimašius.
Mero žurnalistai teiravosi, ar gali būti griaunami namai sostinėje.
„Nenorėčiau, kad tai taptų akcentu ką pasakysiu, bet tikrai neatmestina tokia galimybė ir bus tokių atvejų, kur reikės tai daryti (nugriauti – Delfi). Bet tikrai nereikia čia daryti tokių gigantiškų vajų, ką mes turime Rusijoje, kada viskas sulyginama ir statoma iš naujo. Tai yra netvaru, nedraugiška ir netinkama. Mes pirmiausia norime užtikrinti, kad tie gyvenamieji namai kur yra, būtų prižiūrimi gerai. Tolerancijos liftų, stogų, balkonų nepriežiūrai bus mažiau. (...) Reikalausime, kad būtų tvarkomasi. Jau pradėjome žymiai priekabesnį samdymą techninei būklei tokių namų įvertinti. Bus daromi skambučiai, priminimai, kurie ir dabar daromi, yra tokių namų Naujininkuose, kur sakoma, kad tvarkykitės. Tai kainuoja, bet tvarkytis reikia. Nesitvarkant aišku gali ateiti tai, ką pagal blogiausius scenarijus prognozuoja inžinieriai.
Tas namas bus ne tik moraliai nusidėvėjęs, bet ir fiziškai pavojingas ir tokiu atveju aš galiu garantuoti, kad tikrai visuomenės, miestiečių pinigų į beviltiškų namų palaikymą, kai žmonės patys juo nesirūpina, mes nedėsime. Ypač, kai namai ir pastatyti netinkamai, ir ne vietoje, ir patys žmonės juos apleido. Ateis laikas, kai mes pasirūpinsime, kur tuos žmones laikinai saugiai apgyvendinti, o tuos namus tokiu atveju reikės nugriauti, statyti tinkamus ir geresnius. Yra tokių vietų. (...) Ne rajonus griaunant ir perstatant, bet atskirus kvartalus“, – sakė miesto meras.
Butams, laiptinėms – tipiniai atnaujinimo projektai
Vicemeras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad renovuojant pastatus didžiausias dėmesys iki šiol skiriamas tik energetiniams dalykams, bet ne pastatų funkcionalumui. Anot jo, savivaldybė, dėdama viltis, jog bus pakeisti ir reikalingi nacionaliniai teisės aktai, sieks be standartinės Europos Sąjungos paramos pastatams apšiltinti, langams ir šildymo sistemoms pakeisti, skirti lėšų ir kitiems dalykams.
„Daugelis butų yra nepatogūs, virtuvytės – mažos, tualetai, vonios atskirti mūrinėmis sienomis, taip pat nepatogūs. Daugelis gyventojų savarankiškai išgriauna tas sienas, daro tai dažnai pažeisdami galiojančius teisės aktus, kartais net sukeldami pavojų namo inžinerinėms konstrukcijoms (...). Norime paruošti tipinius vidaus pertvarkų projektus. Tai leistų viduje esančių butų šeimininkams pasidaryti savo remontus, susitvarkant erdves, kad jos iš tikrųjų būtų patogios, atlieptų šiuolaikinius poreikius ir nekeltų grėsmės inžinerinėms struktūroms“, – tvirtino V. Benkunskas.
Anot jo, taip pat būtų siūloma pagal miesto patvirtintą tipinį standartą atnaujinti laiptines, liftus, balkonus – tai leistų susitvarkyti erdves „be didelių biurokratijų“. Kartu jis žada, jog miestas reikliau vertins daugiabučių renovacijos projektus, sieks estetinio bendrumo, pavyzdžiui, kad nebūtų skirtingai įstiklinti balkonai, išsikišę kondicionieriai ar palydovinės televizijos lėkštės.
Suteiks daugiau iniciatyvos bendruomenėms
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis tviritino, kad šiuose rajonuose priskyrus gyvenamųjų namų aplinkines teritorijas patiems gyventojams, jie susitarę galėtų sodinti želdynus prie įėjimų, susitvarkyti terasas prie pirmųjų aukštų, galima svarstyti galimybes įsirengti uždarus, tik gyventojams prieinamus kiemus. Jis pripažino, kad tam reikės keisti ne tik nacionalinius teisės aktus, „bet ir mąstymą“, kad pastatai būtų projektuojami ne tik atsižvelgiant į natūralią šviesą, bet ir į uždaresnių, saugesnių erdvių kūrimą.
„Rajonų laukia didelė transformacija, nemanau, kad tai pasikeis per kelerius metus, tai yra didelio darbo ir ilgų pokyčių pradžia“, – kalbėjo jis.
R. Šimašius sakė, kad įgyvendinant minėtus tikslus, bus naudojamos gatvių priežiūrai skirtos lėšos, bet jos būtų pertvarkomos „pagal kitus principus“, t. y. praplatinant pėsčiųjų, dviračių juostas. Kiemams tvarkyti jau veikia kaimynijų programa, pagal ją kiekvienam kvadratiniam metrui savivaldybė skiria 10 eurų.
Dalis pastatų gali būti nugriauti
Meras neatmetė, kad kai kurie pavojingais tapę sovietiniai pastatai gali būti ir griaunami, kai jais nesirūpina gyventojai, bet tai, anot jo, nebus bendra tendencija.
Anot mero, savivaldybė mažiau toleruos balkonų, liftų, stogo, sienų nepriežiūrą, taip pat jau pradėtas priekabesnis pastatų techninės būklės vertinimas, o nesitvarkant gali ateiti tai, ką „pagal blogiausią scenarijų prognozuoja inžinieriai“, jog namas taps fiziškai pavojingas.
„Tokiu atveju aš galiu garantuoti, kad visuomenės, miestiečių pinigų į beviltiškų namų palaikymą, kai žmonės patys juo nesirūpina, tikrai mes nedėsime (...) Ateis laikas, kai mes pasirūpinsime, kur tuos žmones laikinai apgyvendinti saugiai, kad jų pačių namas neužgriūtų, o tuos namus tokiu atveju taip, reikės nugriauti ir statyti iš naujo – tinkamus ir geresnius“, – sakė R. Šimašius.