Savo mintimis apie sostinės ateitį pasidalijo garsūs Lietuvos architektai iš „Arches“, „SP Architektų grupės“ ir architektų studijos „G. Natkevičius ir partneriai“. Taip pat – pasaulinės architektūros žvaigždės iš „Studio Fuksas“, įsikūrusios Italijoje, danų „Arrow“ ir „PLH Arkitekter“, estų „KOKO Architects“ bei „Studio Libeskind“ iš JAV.
Visi jie šiuo metu dalyvauja naujo multifunkcinio komplekso „k18b“ Konstitucijos prospekte architektūrinio projekto konkurse. Komplekso, kuris pakeis dešiniojo Neries kranto veidą, architektūrinį konkursą surengė Lietuvos architektų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė ir investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management”.
Naujasis multifunkcinis kompleksas iškils sklype šalia sostinės Konstitucijos prospekto, netoli VCUP. Statinio plotas sudarys apie 19 tūkst. kvadratinių metrų, jame bus sukurta apie tūkstantis darbo vietų, veiks 300 kambarių viešbutis. Į komplekso projektavimą ir statybas ketinama investuoti per 40 mln. eurų.
Architektūros meistrų paprašėme pasidalinti mintimis, kokias jie mato miestų verslo rajonų architektūros tendencijas bei Vilniaus, kaip verslo miesto, iššūkius.
„KOKO architects“ partneris Andrus Kõresaaras:
Esamų verslo kvartalų problema ta, kad jų pastatai daugiausia naudojami nuo devintos ryto iki penktos valandos popiet, o kitu paros metu jokio miesto gyvenimo verslo kvartaluose tiesiog nėra. Iššūkis miestų planuotojams ir architektams yra suteikti miestui 24/7 gyvenimo ciklą natūraliai, evoliuciškai, o ne prievartiniais sprendimais, kurie bus svetimi ir galiausiai vis tiek žlugs.
Ieškoma įvairių būdų, kaip įtraukti verslo kvartalus į bendrą miesto gyvenimą – sujungiant įvairias funkcijas, suskaidant tuos kvartalus į mažesnes atskiras saleles mieste arba integruojant į juos ne biurų paskirties architektūrinių elementų. Mūsų manymu, sėkmės keičiant verslo kvartalus galima tikėtis tik pasitelkus visas minėtas priemones ir suteikiant jiems daugiau individualumo. Tai reiškia puikiai nubrėžtą architektūrinę liniją, kuri išryškina, o ne užgožia esamą aplinką ir sukuria naujas galimybes ateičiai.
Didžiausi iššūkiai mus pasitinka kuriant pastatus tose miesto teritorijose, kurios turi senas istorines šaknis ir yra gaubiamos architektūrinio paveldo apsaugos tinklo. Daugybė apribojimų mums tampa tikro įkvėpimo šaltiniu. Kitas statybų miesto centre iššūkis yra didesnis visuomenės susidomėjimas ir didesnė nei paprastai kritika, jei kas nors nepasiseka. Tai reiškia, kad tenka atsižvelgti į kaimynų bei vietos gyventojų lūkesčius ir baimes. Tankiai apstatytoje urbanistinėje aplinkoje dirbantys architektai visada turi siekti bendroje gatvės panoramoje išsiskiriančio rezultato, kuris derėtų prie esamo miesto vaizdo.
Vilniaus verslo centras prie Neries ypatingas tuo, kad čia nereikia aplink jį statyti miesto. Ši konkreti vieta labai tinka verslo kvartalui – ji yra pakankamai arti istorinio centro, kad tarp jų būtų išlaikytas ryšys, ir kartu pakankamai toli nuo jo, kad įgautų savo individualumo ir urbanistinių savybių.
Vilniaus verslo centras suteikia architektams galimybę kurti modernų ir patogų verslo kvartalą – gyvybingą ir atvirą miesto erdvę.
„Studio Libeskind” įkūrėjas Danielis Libeskindas
Verslo pasaulis keičiasi ir prisitaiko prie 21 amžiaus žmonių gyvenimo būdo. Biurai ir verslo kvartalai nebėra tik darbui skirtos vietos – jie nuolat evoliucionuoja ir vis labiau integruojasi į kasdienį miesto gyvenimą.
Baziniai sėkmingos modernios darbo aplinkos elementai yra komfortas, ryšys su išoriniu pasauliu ir kontaktai tarp žmonių. Iššūkis architektams – sukurti svetingus, į aplinką integruotus verslo kvartalus, skatinančius socialinius ryšius.
Architektūros projektai miesto centruose visada susiję su išskirtine galimybe įsilieti į istoriją ir toliau kurti miesto kultūrines tradicijas.
Architektūra nėra vien tik statybos, ji kuria miesto dvasią ir esmę, kartu darydama įtaką ir tame mieste gyvenantiems žmonėms. Projektai miesto centre reikalauja interpretuoti ir tęsti didingą ankstesnių architektų ir miesto planuotojų pradėtą pasakojimą, perduodant jį ateities kartoms. Reikia „sumegzti“ praeitį ir dabartį, nieko neatskiriant ir negriaunant.
Dešinysis Neries krantas yra sėkmingai suprojektuoto verslo kvartalo pavyzdys. Šios miesto dalies papildymas unikaliu simboliniu objektu padės išbaigti architektūrinės verslo kvartalo „kalvos“ kompoziciją ir pakels modernaus Vilniaus miesto centro kokybę bei pagerins paslaugas ir padidins jo patrauklumą turistams.
„Studio Fuksas” įkūrėjas Massimiliano Fuksas
Šiais laikais projektuojant miesto verslo kvartalą reikia orientuotis į pastatus – simbolius, išsiskiriančius aukščiausiais standartais, energiniu efektyvumu ir lankstumu. Tokius, kuriuose įsikūrusios bendrovės galėtų lengvai identifikuotis ir per kuriuos galėtų įtvirtinti savo buvimą komerciniame ir finansiniame miesto centre.
Paprastai miesto verslo kvartaluose būna mažai gyventojų, tačiau pastaruoju metu, atsiradus daug jaunesnio amžiaus profesionalų ir darbuotojų, kasdien važinėjančių į miesto verslo kvartalus, gyvenamųjų plotų paklausa juose išaugo.
Verslo kvartaluose vis daugiau atsiranda vietos žmonėms, o ne tik inovatyviems architektūriniams eksperimentams. Čia jau galima užsiimti įvairia veikla susijusia ne tik su verslu, bet ir su kasdieniu gyvenimu.
Čia kyla nelengva užduotis urbanistams – integruoti verslo kvartalus į bendrus miesto plėtros planus, kad nesusiformuotų nauji getai, net jei kvartalas yra pačiame miesto centre.
Kuriant projektą miesto centre, didžiausias iššūkis yra rasti sąsajas su esamu miesto kontekstu. Esu įsitikinęs, kad reikia pagarbiai pripažinti konkrečių vietų istoriją. Projektuoti miesto centre, reiškia tapti to miesto istorijos dalimi, jo daugiausiai lankomose ir gerai žinomose vietose, su kuriomis žmonės tapatina save ir savo tradicijas.
Būsimo projekto santykis su esamomis sąlygomis visada ištiriamas įvairiais lygmenimis – architektūriniu, urbanistiniu ir kitais, siekiant pasiūlyti miestui tinkamo mastelio pastatus ir komfortiškas viešas erdves.
Vilniaus miesto verslo kvartalo projektas suteikia galimybę atgaivinti komercinę miesto dalį, tampančią nauju miesto simboliu.
Svarbių architektūros pasaulio figūrų dalyvavimas konkurse užtikrins, kad būtų tenkinami verslo poreikiai ir kuriama aukštų kokybės standartų architektūra, suprojektuota tvariai ir gerbiant aplinką, su lanksčiai suplanuotomis erdvėmis, kurias galima lengvai pritaikyti konkretiems nuomininkams.
Kartu, tai puiki proga pagerinti viešas erdves šioje miesto dalyje, ir tai yra esminis veiksnys kuriant draugišką ir patogią aplinką, kurioje žmonės nori pasilikti. Investicijų prasme, vystant Vilniaus miesto verslo kvartalą, bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus yra būtinas.
„G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas Gintautas Natkevičius
Verslo centras dešiniajame Neries krante – tarsi opozicija kitoje upės pusėje esančio Senamiesčio ir Naujamiesčio užstatymui. Daugelyje šalių yra panašiai vystoma už upės esanti teritorija. Taigi Vilnius čia nėra išimtis.
Bėda ta, kad Vilniuje kiekvienas naujas pastatas šioje vietoje ne darniai groja bendrame urbanistiniame chore, bet tarsi sako monologus.
Iš to kyla iššūkis miestui – suderinti šį nedarnų skambesį. Tam Vilnius įvedė „žaidimo“ taisykles, kuriomis siekiama suformuoti harmoningą urbanistinę kalvą. Kituose, panašiai besivystančiuose miestuose, investuojama į tai, kas suteikia jaukumo pirmiesiems namų aukštams – ten, kur vaikšto žmonės.
Man sunkiausia ir tuo pačiu įdomiausia yra suderinti paveldo saugomus senojo miesto požymius ir naujovišką statinį, kaip tai atsitiko man dirbant prie Kauno pilies.
Visada įdomu rasti balansą ir pabandyti atspėti kaip gros senos ir naujos architektūros orkestras. Vilniaus dešiniajame Neries krante yra kiek kitaip – čia visi bando vieni kitus perrėkti, tačiau man norisi eiti estetišku, ramiu ir neiššaukiančiu keliu.
Kalbant apie ateitį, įžvelgiu vieną didelę dešiniojo Neries kranto problemą – tai pats Konstitucijos prospektas, kuris, būdamas labai platus, perpus kerta besivystančią verslo zoną. Žmonėms nėra paprasta pereiti iš vienos gatvės pusės į kitą, kai reikia įveikti aštuonias eismo juostas. Kita vertus, Vilnius nedidelis miestas, todėl norint pasiekti kavines Senamiestyje ar Naujamiestyje nėra sunku pereiti upę Baltuoju tiltu.
„PLH Arkitekter“ vadovas Steen Enrico Andersen
Daugybė didesnių miestų visame pasaulyje toliau auga ir gyventojų tankis juose didėja. Žmonės nori gyventi ir dirbti miestuose, kurie subalansuoti darbui ir asmeniniam gyvenimui. Kurti erdves ir gyvenimą juose yra taip pat svarbu, kaip ir projektuoti pačius pastatus. Siekiant tokios dermės, pirmi aukštai turi būti atviri ir kviečiantys įsilieti į miesto gatvės gyvenimą. Šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti būnant ne darbo vietoje, todėl viešos erdvės tapo natūralia darbo aplinkos dalimi.
Manau, kad mūsų ateitis yra „išmanieji miestai“, kur gerėja viešasis transportas, skatinamas dviračių eismas, elektrinius automobilius galima įkrauti nemokamai ir taip toliau – visa tai kuria švaresnę ir tvaresnę aplinką.
Didžiausi iššūkiai dirbant miesto centre susiję su naujos architektūros ir esamų miesto mastelių suderinimu, stengiantis, kad gyvenimas, kuris vyks pastate, harmoningai derėtų prie aplinkos.
Mūsų, kaip architektų tikslas – siekti, kad kiekvienas projektas, kurio imamės, pagerintų žmonių gyvenimo kokybę. Manome, kad atsakingas projektavimas ir architektūra yra pagrįsti žmonių veiklos ir kultūros supratimu. Didžiausias mūsų siekis – kad suteikus pastatui gyvenimą, ta vieta atgytų kaip funkcionali ir įkvepianti, nauja miesto erdvė.
Miesto verslo kalvos ryšys su dešiniuoju Neries krantu dar neišspręstas. To ryšio trūksta ir teritorijoje prie Baltojo tilto, kuris yra svarbi pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis per upę. Daugelis Europos miestų turi istorinius centrus su 5–6 aukštų pastatais, o Vilniaus senamiesčio pastatai žemesni – tik 3–4 aukštų, todėl atsiranda akivaizdus kontrastas su naujuoju dangoraižių kvartalu dešiniajame upės krante. Ateityje aukštesnių ir žemesnių pastatų deriniai turėtų būti kruopščiai planuojami atsižvelgiant į vaizdą senamiesčio link ir bendrą miesto kalvos kompoziciją.
Aplink biurų pastatus verslo rajone reikėtų įrengti įvairių viešų erdvių su mišriai apželdintu kraštovaizdžiu, skverais, pėsčiųjų, bėgiojimo ir dviračių takeliais, atriumais ir žiemos sodais. Šios teritorijos turi būti patrauklios žmonėms ir vasarą, ir žiemą.
„Arches” įkūrėjai Rolandas Liola, Edgaras Neniškis, Arūnas Liola
Pagrindinė verslo kvartalų problema didžiuosiuose pasaulio miestuose ta, kad jie atgyja tik darbo valandomis, o po darbo – tarsi mirę. Su tuo susijusi transporto eismo problema didmiesčiuose, kai vienoje miesto dalyje žmonės dirba, o kitoje – gyvena ir ilsisi. Jiems du kartus per dieną tenka važiuoti iš vieno miesto galo į kitą. Dėl to, mieste nuolat susidaro transporto grūstys, teršiamas oras ir t.t. Vilniuje prie šios problemos prisideda nepakankamai išvystyta miesto viešojo transporto infrastruktūra, kuri verčia žmones naudotis individualiu transportu. Tam, kad situacija pasikeistų, verslo centrai turi būti kuriami klasterių principu. Tai tokie urbanistiniai dariniai, kuriuose žmonės ne tik dirba, bet ir gyvena bei pramogauja.
Vieni pagrindinių iššūkių, kuriuos tenka įveikti projektuojant verslo pastatus miestų centruose, yra suvaldyti transporto srautus, gerinti miesto centro pasiekiamumą bei spęsti parkavimo vietų problemą diegti multifunkcionalumą, siekiant suteikti gyvybės visam rajonui.
Vilniuje susiduriame su tipiška didmiesčiams situacija, kai naujasis verslo kvartalas kuriasi kitoje upės pusėje, visai netoli istorinio miesto centro, nes žemė už upės esti pigesnė. Be to, galima įsigyti didelį sklypą, kuriame užtektų vietos infrastruktūrai įrengti.
„Arrow” vykdantysis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Ulrik Raysse
Svarbių miesto erdvių, pavyzdžiui, miestų verslo rajonų užstatymas yra didelės atsakomybės iš architektų reikalaujantis uždavinys. Jam tenka iššūkis – sukurti tokių vietų miesto centre, kur būtų galima užsiimti įvairia aktyvia veikla ir pomėgiais.
Gera architektūra neatsiranda savaime, architektui tik pasvajojus! Sėkmingam projektui reikia geros komandos, puikių klientų ir įžvalgių miesto vadovų.
Miesto kalvos idėja Vilniaus dešiniajame upės krante turi būti aiškiau akcentuojama. Neabejoju, kad ilgainiui tai bus įgyvendinta. Naujasis projektas, kurio konkurse ir mes dalyvaujame turi prisidėti siekiant šio tikslo.
„SP Architektų Grupė“ vadovas Saulius Pamerneckis
Pagrindiniai miestų verslo centrų plėtros iššūkiai tenkantys architektams yra sugebėjimas suderinti architektūrinius – urbanistinius, socialinius – viešuosius ir verslo interesus viename projekte.
Ekonomikos plėtra miestų verslo regionus skatina tapti išskirtiniais ir patraukliais. Tačiau dėl dabar plintančios stiklo architektūros mados įtakos, naujieji miestų centrai nustoja savo išskirtinumo ir vienodėja. Mano galva, projektuojant verslo centrą, svarbu kompleksiškai ieškoti būsimo pastato tūrio ir jo vietos ryšio su esama miesto aplinka, išskirti konkrečios vietos požymius, kurie galėtų atsispindėti projekto idėjoje ir tuo pačiu padarytų jį unikalų.
Atsižvelgiant į Vilniaus dešiniajame Neries krante esančios teritorijos svarbą, manau, reikėtų užbaigti formuoti jame numatytą urbanistinę kalvą, įvertinant ne tik naujos plėtros poreikį, bet ir istorinių vertybių svarbą bei jų išsaugojimą.
