Planuose – „Hilton“ viešbutis

2009 m. galinga technika nuo žemės paviršiaus nušlavė savitu Laisvės alėjos akcentu ir sovietmečio simboliu virtusį prekybos centrą „Merkurijus“.

Žemės sklypą įsigijusi visame pasaulyje žinoma Olandijos ir Kanados bendrovė „Homburg“ paskelbė, kad čia iškils modernus daugiafunkcis pastatas. Jį projektuoti patikėta žinomam Kauno architektui Algimantui Kančui.

Antrame ir trečiame statinio aukštuose įsikurs „Hilton“ viešbučių grupei priklausančio ženklo „Double Tree By Hilton“ viešbutis.

Iš pradžių skelbta, kad iškilsiančiame pastate planus įsikurti puoselėja viešbučių tinklo „Hilton“ valdytojai. Tada skelbta apie antrame ir trečiame statinio aukštuose įsikursiantį keturių žvaigždučių „Double Tree By Hilton“ viešbutį.

Kiek vėliau imta kalbėti apie galimybę čia įrengti aukščiausios klasės biurų patalpas, o viršutiniuose aukštuose – itin brangius apartamentus.

Visame pasaulyje garsios korporacijos „Homburg“ vardas ir finansinės galimybės tarsi neleido abejoti, kad puoselėjami planai bus įgyvendinti. Be to, į Kauną turėjo „ateiti“ ne viena užsienio kapitalo įmonė, o biurų patalpų poreikis buvo ypač aktualus.

Statybos nelauktai sustojo

Šiam projektui vykdyti korporacija „Homburg“ per patronuojamąją įmonę specialiai įsteigė ir Vilniuje įregistravo bendrovę „Homburg Merkurijus“.

Jos atstovai iš pradžių bendravo su žiniasklaida, tačiau, statyboms sustojus ir darbams ilgai nevykstant, atsitvėrė tylos siena.

Statybos aikštelėje iki šiol pamėkliškai styro vienišas kranas, o prošvaisčių, kad darbai pajudės iš mirties taško, ilgai nebuvo matyti. Galiausiai viešumon iškilo oficialiai nepatvirtinta informacija, kad jau perkant „Merkurijaus“ akcijas investuotojai už jas sumokėjo per brangiai – apie 30 mln. litų.
Kauno prekybos centras "Merkurijus"

Iki 10 mln. litų galėjo kainuoti gigantiško pastato griovimo darbai ir pirmasis statybos etapas – pamatų liejimas ir požeminės, dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai spėliojo – už sklypą sumokėjus daug daugiau, nei jis iš tiesų vertas, atgauti investuotas lėšas nelabai realu.

Viešojoje erdvėje sklandė versija, kad šį projektą vykdė ne korporacija „Homburg“, bet savo lėšomis finansavo kai kurie jos akcininkai. Esą, kilus nesutarimams, išsiskyrus nuomonėms dėl tolesnės perspektyvos, sustojo visi statybos darbai.

Iš pradžių kaltę bandyta versti verslininkui Vilmantui Šimoniūčiui − jis, šalia esančio pastato savininkas, esą, bylinėjasi su statytojais ir tokiu būdu stabdo darbus.

Deja, apibrėždamas susidariusią situaciją V. Šimoniūtis aiškino priešingai. Jis tikino norintis, kad statybos darbai būtų kuo greičiau pradėti ir baigti, nes dykviete virtusi statybvietė mažina jos pašonėje esančios nuosavybės vertę.

Savivaldybė – beviltiškoje padėtyje

Statybvietei virtus pamėklišku vaiduokliu, spaudimą bandė daryti ir Kauno savivaldybės vadovai. Iš pradžių jiems dar pavykdavo susisiekti su projektą vykdžiusios bendrovės „Homburg Lietuva“ atstovais, vėliau ryšys nutrūko.

Į nepavydėtiną padėtį pateko ir projekto autorius, žinomas Kauno architektas A. Kančas. Skambiai kovojęs su miesto veidą bjaurojusiais vaiduokliais – nebaigtais statyti „Respublikos“ ir „Britanikos“ viešbučiais − architektas tapo dar baisesnio vaiduoklio „sergėtoju“.
Algimantas Kančas

„Niekas negalėjo patikėti, kad situacija susiklostys taip blogai. Kai atsirado investuotojai, jiems visapusiškai padėjome, uždegėme žalią šviesą. Gaila, tačiau neturime juridinių svertų, galinčių kaip nors išspręsti šią bėdą“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ pripažino Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Savivaldybės atstovus varžė tai, kad išdavus leidimą statyboms, procesas gali tęstis net 10 metų. Formaliai statybos darbai aikštelėje tarsi vyksta, ko gero, specialiai tam joje laikomas ir kranas.

2013 m. tuomečiai Kauno vadovai ryžosi drastiškam žingsniui. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo nutraukta šalia dykyne virtusios statybvietės esančios aikštelės nuomos sutartis. Ji buvo reikalinga bendrovei „Homburg“, čia laikiusiai statybų techniką.

Dabar jau nuspręsta miesto lėšomis šioje vietoje statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. O koks likimas laukia šalia esančios, privačia ir neliečiama nuosavybe tapusios dykvietės – miesto savivaldybės atstovai sakė nežinantys.

Nušvito viltis

Verslininkų sluoksniuose kalbama, kad „Homburg“ atsisako planų toliau vystyti „Merkurijaus“ projektą ir ieško pirkėjo žemės sklypui su pradėtais statyti pamatais bei požemine automobilių stovėjimo aikštele.

„Kai pasiūlys normalią kainą, tada galbūt nupirksime. Planuojant pastato išskirtinėje miesto dalyje statybas, viskas turi būti kuo tiksliau apskaičiuojama. Labai svarbu, kada investicijos atsipirktų“, − yra minėjęs vienos žinomos Kauno bendrovės atstovas.

Tapo aišku, kad pagrindinė problema, atbaidanti galimus pirkėjus, yra kaina, kurią „Homburg“ sumokėjo ir, savaime suprantama, nori atgauti. Be perkant „Merkurijų“ sumokėtų apie 30 mln. litų, dar iki 10 mln. litų galėjo kainuoti griovimo ir vadinamojo „nulinio ciklo“ darbai. Žinoma ir tai, kad projektui vystyti iš banko buvo paimta apie 5 mln. eurų siekianti paskola.

Nors savivaldybės atstovai teigė nenumanantys, ar pirkimo procesas pajudėjo iš mirties taško, leidinio „Savaitraštis Kaunui“ šaltinių žiniomis, galima tikėtis ilgai lauktų poslinkių.

Galimybe įsigyti žemės sklypą ir baigti jau seniai pradėtus darbus domisi viena stambiausių Vilniaus nekilnojamojo turto vystymo bendrovių „Eika“. Tai oficialiai patvirtino bendrovės plėtros vadovas Martynas Žibūda.

Vilniečių planai – globalūs

„Galiu patvirtinti, kad mes domimės šiuo objektu. Tačiau tai nėra vienintelis mūsų susidomėjimą sukėlęs objektas. Į Kauną vykstame ne pirmą kartą, nagrinėjame ne vieną galimybę čia imtis veiklos“, − sakė bendrovės „Eika“ plėtros vadovas M. Žibūda.

Kaip vyksta derybos ir kokia jų stadija, bendrovės atstovas atskleisti nenorėjo. Jis užsiminė, kad, įsigyjant strateginėje miesto vietoje esančią pamėklišką statybvietę, būtina suderinti įvairių šalių interesus.

„Čia yra labai daug išlygų, itin svarbių akcentų, kuriuos turime aptarti ir su visuomene, ir su miesto savivaldybe. Todėl mūsų domėjimasis tampa pusiau viešu. Domimės situacija, surinkę informaciją, visus „už“ ir „prieš“, priimsime sprendimą, ar čia investuosime“, − sakė M. Žibūda.
Nugriauto prekybos centro „Merkurijus“ vietoje - statybos darbai

„Eikos“ atstovas minėjo, kad svarstant investavimo galimybes žvelgiama kiek plačiau. Mąstoma ne tik apie statybų nugriauto „Merkurijaus“ vietoje baigimą, bet ir apie centrinės Kauno dalies sutvarkymą.

„Karaliaus Mindaugo prospekte, kuris yra visai netoli „Merkurijaus“, netrukus iškils biurų kompleksas. Todėl atsiranda galimybė šiai vietai atnaujinti. Pagrindinė problema − neišspręstos automobilių statymo problemos centre ir miesto infrastruktūra“, − akcentavo M. Žibūda.

Anot pašnekovo, „Eika“ puoselėja didelius planus Kaune vykdyti investicinius projektus. Vienas veiksnių, lemiančių sostinės bendrovės domėjimąsi Kaunu, yra tai, kad čia itin menka biurams skirtų patalpų pasiūla.

„Šiandien beveik visos mūsų investicijos yra sostinėje, todėl svarstome ir apie investavimą Kaune. Žvalgomės į įvairius objektus, o „Merkurijus“ − tik vienas jų. Bendraujame ir su Kauno savivaldybės atstovais“, − patvirtino bendrovės „Eika“ plėtros vadovas M. Žibūda.

Atgaivintų Kauno centrą

„Merkurijaus“ vietoje naują statinį suprojektavęs architektas A. Kančas sakė žinantis, kad projekto pirkimo procesas tarsi juda į priekį, tačiau kokie investuotojai juo domisi, atsakyti negalėjo.

„Belieka tikėti, kad pagaliau viskas susiklostys laimingai. Juk ši vieta visiems kauniečiams įgrisusi, šitiek metų joje nieko nevyksta“, − vylėsi A. Kančas.

Architektas įsitikinęs, kad statybvietę įsigiję investuotojai darbus tęs pagal jo parengtą projektą. „Įrengti pamatai, stovi kolonos, galų gale – išduotas leidimas statyboms. Nemanau, kad būtų tikslinga viską vėl pradėti iš naujo, tai būtų labai sudėtingas procesas“, − sakė A. Kančas.

Projektuodamas penkių aukštų statinį su mansarda A. Kančas atsižvelgė į šią vietą supančią urbanistinę aplinką, pastato fasadą derino prie istorinio objekto − tarpukariu iškilusio bendrovės „Pienocentras“ rūmų.

Projektuojant statinį kelis kartus keitėsi užsakovų vizijos. Tačiau, architekto nuomone, vertinant šių dienų situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, tai turėtų būti daugiafunkcis kompleksas, kurio pirmuosiuose aukštuose įsikurtų prekybos ar paslaugų bendrovės, virš jų – biurų patalpos, o viršutiniuose pastato aukštuose – prabangūs apartamentai.

„Poreikis tikrai yra. Žmonės klausinėja manęs, kada bus baigtas „Merkurijaus“ projektas, domisi, kada bus galima įsigyti butus. Tikiu, kad pagaliau sulauksime investicijų, ir nebeliks Kauną darkančių vaiduoklių“, − pripažino A. Kančas.

A. Kančas vylėsi, kad pajudėjus investiciniams projektams atsigaus ir Laisvės alėja. Nemažos viltys siejamos ir su planuojama „Pramprojekto“ pastato rekonstrukcija jį paverčiant šiuolaikiniais biurais. Pagrindiniu kliuviniu, stabdančiu investicinius planus, A. Kančas įvardino automobiliams skirtų stovėjimo vietų trūkumą.

Savivaldybės siekis šalia „Merkurijaus“ pastatyti daugiaaukštį garažą taptų tikru išsigelbėjimu ir, galbūt, šalia esančių pastatų renesansu.

Vienas vertingiausių mieste

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas teigė, kad „Merkurijaus“ sklypas komercine ir urbanistine prasme yra vienas vertingiausių mieste.
Nugriauto prekybos centro „Merkurijus“ vietoje - statybos darbai

„Tai − pats miesto centras, Laisvės alėja, įrengti visi privažiavimai. Neabejoju, kad šį projektą bus galima sėkmingai išvystyti, ten įrengus apartamentus – juos brangiai parduoti. Kad ir kokia bendrovė imtųsi vystyti šį projektą, esu įsitikinęs, kad komercine prasme jis bus sėkmingas. Pradėjus statybas, paskelbus apie jų pabaigą, patalpos būtų bemat rezervuotos. Be to, dabar ypač trūksta brangių, geroje vietoje esančių butų. Žmonės juos perka ir sau, juose apsigyvena, ir kaip investiciją“, - sakė jis.