„Turėjome santaupų banke. Buvome investavę ir į investicinius fondus, tačiau akcijų vertė ėmė kristi. Su namiškiais sutarėme akcijas parduoti, nors tai ir buvo nuostolinga, o visas šeimos santaupas investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tokį, kuris visada turėtų paklausą, kurį būtų galima išnuomoti. Vadinasi, tokio reikėjo ieškoti miesto centre”, – sakė Vilniuje gyvenanti Gražina G. Jos teigimu, surasti nedidelį butą nebuvo sunku. Didesnio ploto būstų pasiūla buvo didesnė, bet jiems įsigyti turimų pinigų neužteko.
Pašnekovės pirkiniu tapo nykštukinis – vos 20 kvadratinių metrų ploto dviejų kambarių butas, esantis netoli Katedros aikštės. Už jį šeima sumokėjo apie 120 tūkst. litų.
Sandorių gausėja, bet bumo tikrai nėra
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus” Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras paliudijo, kad pastaruoju metu besidominčių būstais gerokai padaugėjo, kaip ir sudaromų sandorių.
„Tai – anaiptol ne nekilnojamojo turto bumas, tiktai nuosaikus pagyvėjimas. Atgavę indėlius iš „Snoro” žmonės svarsto, ar juos padėti į kitą banką, ar pirkti obligacijų, ar būstą. Jie girdi specialistų patarimus, kad dabar, kai Europos ir pasaulio ekonomikos perspektyvos miglotos, verta grįžti prie laiko patikrintų investicijų – nekilnojamojo turto”, – kalbėjo R.Pleteras.
Šiuo metu dažniausiai žmonių dėmesys sostinėje krypsta į naujos statybos miegamuosiuose rajonuose esančius butus. Greičiausiai dėl to, kad jų kainos prilygsta turimoms santaupoms.
Vilniuje populiariausi 2–3 kambarių butai, kainuojantys apie 150–200 tūkst. litų. Jie pastaruoju metu ir yra dažniausiai parduodami. Analogiško ploto būsto kaina miesto centre yra 30–50 procentų didesnė.
