Apie buvusią veiklą primins paliktos konstrukcijos
SMK pastatas iškilo rekonstravus vieną buvusios Vilniaus kuro aparatūros gamyklos pastatų, plėtojamo projekto „Loft Town“ kaimynystėje. Skelbiant architektūros konkursą architektams suformuluota užduotis – atviros erdvės, kokybiškas apšvietimas visuose pastato aukštuose, stiliaus, modernumo ir komforto dermė.
Privačios aukštosios mokyklos projektą rengusios architektų studijos Architektūros kūrybinės grupės (AKG) architektai Remigijus Bimba ir Remigijus Valionis teigė, kad specifinius architektūros sprendimus lėmė vieta – kadaise veikusios didžiausios pramonės įmonės teritorija. Didelis pastato plotas (beveik 9 tūkst. kvadratinių metrų), išlikę buvusios gamyklos ženklai – kolonos ir santvaros, padiktavusios tam tikrus erdvių planavimo sprendimus ir kolegijos pastato architektūrą, sudėtingos apšvietimo sprendimų paieškos – taip iššūkius šiame projekte apibūdino AKG architektai. Vis dėlto jie nėra visiškai patenkinti architektūrinės idėjos išpildymu.
Parinktas netradicinis apšvietimas
Pastato centre įrengtas holas, kurio grindų ir sienų apdailai panaudotas klinkeris. Natūralią šviesą užtikrina atriumas ir stiklinės pertvaros – šių gausu visame pastate. Tam, kad patektų natūrali šviesa, įrengta nemažai stoglangių, primenančių iliuminatorius ir sukuriančių netikėtumo efektą.
SMK holo akcentas – šviestuvai, turintys net 14 formos variantų. Lengvai stumdant tris šviestuvo debesis, šviestuvui, taip pat visai erdvei, galima suteikti skirtingą vaizdą. Maksimaliai išskleisti debesys gali būti daugiau kaip 2 metrų diametro ir suformuoti propelerį. Mažiausiai suspausti šviestuvai primena organinį trikampį.
Pasikeitimų laukė keliolika metų
Privati aukštoji mokykla sostinėje skaičiuoja penkioliktus veiklos metus. Visą tą laiką kolegija nuomojosi patalpas skirtingose miesto vietose, o tai, anot kolegijos direktorės Gabijos Skučaitės, apsunkino studijų procesą, kolegijos administravimą, dėstytojų ir studentų bendravimą.
Naujajam kolegijos pastatui, pašnekovės teigimu, pasirinkta strategiškai patogi, patraukli, žinoma vieta. Beje, patogi naudotis viešuoju transportu. Mokslo įstaigos ateities planuose – studentų bendrabutis, sporto, sveikatingumo ir kūrybinių naujovių bei dizaino centrai.
Ar naujakurių neišgąsdino buvusios gamyklos vykdyta veikla? „Kadangi apsispręsta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, gamyklos pastatas rekonstruotas, o visas gruntas išvežtas, sovietmečiu veikusią gamyklą šiandien primena tik paliktos konstrukcijos“, – kalbėjo G. Skučaitė. Idėjų, kaip turėtų atrodyti naujasis kolegijos pastatas, ji ieškojo lankydamasi aukštosiose mokyklose JAV bei Skandinavijoje. Iš čia parsivežta ir atriumo idėja.
Privati kolegija išsiskirs atvirų, bendrauti skirtų erdvių gausa, kiekvienam aukštui specialiai parinktais baldais. Bendrojo naudojimo patalpose atsisakyta standartinių baldų: juos pakeis pufai arba sėdmaišiai, kad studentai jaustųsi patogiai ir laisvai. Jų poilsiui parinktas originalus pirties suolą primenantis kelių aukštų baldas, skirtas sėdėti, aptemptas kilimine danga. „Įdėjome daug pastangų, kol suradome kiekvieną interjero detalę, viską rinkomės preciziškai“, – atkreipė dėmesį kolegijos vadovė. Projekto vertė – 25 mln. litų. Jis įgyvendintas gavus paskolą ir pačios aukštosios mokyklos lėšomis.
Kolegijoje bus įrengta 320 vietų salė, greta – sinchroninio vertimo patalpa, studentų vaikų kambarys, kuriam baldus ir išrinko mažieji, valgykla, šokių salė, mokslo laboratorijos, įrašų studija, taip pat dvi amfiteatrinės auditorijos su stiklinėmis pertvaromis, kurios prireikus gali būti sulankstomos – tokiu būdu auditorijos paverčiamos vientisa didele erdve. Kolegijos administracija ir studentai automobilius galės laikyti požeminėje 75 vietų aikštelėje.
Nevengė netradicinių sprendimų
Kai kurie interjero sprendimai Lietuvoje – visiška naujiena. Pavyzdžiui, amfiteatrinėms auditorijoms parinktos kėdės – patentuotas amerikiečių gaminys. Jos pirmą kartą pagamintos būtent šiam objektui. 75 tonos stiklo konstrukcijų atkeliavo iš Vokietijos. Užsakovai lėšų negailėjo auditorijose integruotai vaizdo ir garso sistemai. Panašią sistemą yra įsirengusi tik viena irgi privati aukštoji mokykla.
Pastate įrengta energiją taupanti vėdinimo sistema, turinti šilumos grąžinimo funkciją. Vėdinimo sistemos suskirstytos zonomis pagal naudojimo ypatumus, o tai, anot architekto R. Bimbos, leis sutaupyti energijos.
Pastato šildymui numatyta radiatorinė šildymo sistema. Šildymo prietaisai ir jų vietos dera su architektūriniais sprendiniais. Pirmo aukšto hole numatyta grindinio šildymo sistema.
Grindų ir sporto dangų gamintojas „Tarkett“ užsakovui, kuriančiam sveiką ir komfortišką aplinką, pasiūlė profesionalams skirtą modulinę vinilinę grindų dangą „iD Inspiration“, kurią sukūrė bendrovės dizaineriai Europoje.
Grindų dangos gamybai panaudota 50 proc. natūralių žaliavų, šią dangą galima visiškai perdirbti. Užsakovas galėjo rinktis iš gausios grindų dangos spalvų, raštų, paviršiaus efektų kolekcijos. Ši danga ypač tinka ugdymo įstaigose, viešbučiuose, laisvalaikio aplinkoje, kur itin svarbus dizainas.
Apie pastatą skaičiais
Pastato plotas – apie 9 tūkst. kvadratinių metrų.
Statybose panaudota:
500 tonų plieninių metalo konstrukcijų,
75 tonos stiklo,
620 kubinių metrų betono,
1016 gelžbetonio plokščių.
Statybose dirbo daugiau kaip 700 žmonių.
Projekto vertė – 25 mln. litų.
