„Grįžtame prie tų ištakų, kurios buvo iš pat pradžių, kad žmogus turi turėti 20 proc. savų lėšų ir bankai nebelabai nori visiems iš eilės skolinti“, – apie situaciją DELFI sakė bendrovės „Vilniaus finansų patarėjai“ finansų patarėja Sigita Juzėnienė.
Jos nuomone, pusmečio VILIBOR nukritus žemiau 2 proc. gali suaktyvėti skolinimas būstui.
„Juk gyvenimas vis tiek juda į priekį, masinių didelių tragedijų neįvyko, žmonės susispaudė, dabar vėl palūkanos pakrito, įmokos pamažėjo ir vėl visi atsigaus. Mano suvokimu, dabar būtų galima įvertinti tokį dalyką, kad būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl bent jau penkeriems, dešimčiai metų reikėtų nusistatyti fiksuotas palūkanas, kad vėl žmonės neįlįstų į nemalonumus, kurie atsitiko dėl to, kad labai pakilo VILIBOR. Tai yra logiška ir teisinga, žmogus penkerius-dešimt metų žinos savo išlaidas“, – kalbėjo ji.
Tačiau pašnekovė pripažįsta, kad gyventojai dažniausiai renkasi kintamas būsto paskolos palūkanas.
„Yra tas faktorius, kad dabar nupirkime pigiau, o paskui pasižiūrėsime, kas bus. Tačiau dabar pakrito VILIBOR, bet ateis ta diena, kai jis pakils, ir vėl bus nemalonumai, ir vėl bus ta pati situacija. Žinoma, šiaip žmonės yra linkę pamiršti nemalonumus“, – sakė ji.
Perkant daugiau paslaugų marža mažėja
S. Juzėnienės duomenimis, didieji bankai siūlo 2,5-3,5 proc. metines maržas, tuo tarpu mažesnieji, pavyzdžiui, „Nordea“ siūlo apie 2 proc. Prie šių maržų dar reikėtų pridėti VILIBOR ir EURIBOR. Tuomet gautųsi metinės paskolos palūkanos. Šiuo metu pusės metų VILIBOR sudaro apie 2 proc., o EURIBOR – apie 1 proc.
„Banko marža yra kaina už riziką, jeigu žmogus turi 50 proc. būsto kainos, tai jis gali pretenduoti į pakankamai mažą maržą, o jeigu nieko neturi, tada ir susimoki tą kainą“, – atkreipė dėmesį ji.
Taip pat esą visi bankai turi lojalumo programas, taigi kuo daugiau žmogus turi banko teikiamų produktų, tuo mažesnės maržos gali tikėtis.
Jos nuomone, bankas, duodamas paskolą, pageidaus, kad po paskolos įmokų mokėjimo per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui turėtų likti bent 1000 Lt, o keturių asmenų šeimai gali iš viso pakakti iki 3 tūkst. Lt.
„Jeigu turi 20-30 proc. planuojamo būsto kainos, pajamos yra pastovios, turi išsilavinimą, patirtį, tai neabejoju, kad bankas duos paskolą“, – sakė S. Juzėnienė.
Kartu pašnekovė pripažįsta, kad paskolos pačių bankų finansuotiems butams suteikiamos kiek kitokiomis sąlygomis.
„Tai yra atskira tema, nes bankai yra suinteresuoti užbaigti tuos projektus, o projektas pasibaigs tada, kai bus išparduoti visi butai. Skolindami tokiems projektams bankai pamažina maržas maždaug 0,75-1,5 proc., kad skatintų būtent to buto pirkimą“, – sakė ji.
Siūlo trumpesniam laikui
Bendrovė „JG group brokeriai“ pirmojo ketvirčio apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad naujiems klientams bankai taiko mažiau palankias maržas.
„Oficialiais duomenimis, bankai paskolų išdavimo sąlygų negriežtina. Vis dėlto, pastebima, kad bankai vengia skolinti naujiems klientams, palankesnes sąlygas taiko jau besinaudojantiems banko produktais – gyvybės draudimu, pensijų kaupimu ir pan. Bankai stengiasi sutrumpinti ir skolinimosi terminą – vietoje anksčiau dažnai siūlyto 40 m. termino dabar labiau rekomenduojamas 25 m. Kaip ir anksčiau, paskoloms patariama skirti ne daugiau kaip 40 proc. šeimos biudžeto lėšų“, – rašoma brokerių apžvalgoje.
Nori, bet ne visada gali
Nenorėjusi būti įvardyta paskolų tarpininkė DELFI sakė, kad šiuo metu bankų siūlomos būsto paskolų maržos sudaro maždaug 3 proc. Jos teigimu, bankai nuolat peržiūri savo siūlomas paskolų sąlygas ir maržų dydžiai keičiasi.
„Kažkiek maržos mažėjo, o dabar vėl po truputį, man atrodo, bankai pradėjo griežtinti. Kažkuriuo metu mažiausia marža buvo iki 2,5 proc. nukritusi, dabar vėl pakilo iki 2,8 proc. Kadangi yra labai žemas EURIBOR, tai banko marža šiuo metu yra aukštesnė“, – sakė. ji.
Įprastai bankai prašo 20 proc. pradinio įnašo, tačiau sąlygos gali keistis, jeigu klientas renkasi iš banko pasiūlytų butų.
„Tai, ką geriausiai bankai siūlo, yra nuo 3,5 proc. bendros palūkanos (EURIBOR ir banko marža). Tai yra pasiūlymas konkrečiam klientui. Tokiu atveju turi būti 20 proc. būsto kainos pradinis įnašas arba jeigu žmogus neturi pradinio įnašo, gali būti įkeičiamas papildomas NT“, – sakė paskolų tarpininkė.
„Poreikis būstui išlieka, tačiau ne visada žmonių galimybės leidžia gauti paskolą. Vienu iš svarbiausių kriterijų galima būtų įvardyti oficialias žmonių pajamas“, – kalbėjo pašnekovė.
Visi prašo pradinio įnašo
SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas DELFI sakė, kad bankas skolina iki 80 proc. būsto vertės, jei būstas perkamas iš banko finansuojamų nekilnojamojo turto objektų, suteikiama iki 95 proc. būsto vertės kreditas.
Paskolos suteikiamos iki 40 metų, tačiau siūlomos maržos neatskleidžiamos.
Jo teigimu, būsto kreditas suteikiamas, jei po paskolos įmokų vienam gyvenančiam žmogui Vilniuje lieka ne mažiau kaip 1150 Lt, Kaune ir Klaipėdoje – 1035 Lt, kituose miestuose – 920 Lt.
„DnB Nord“ banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas DELFI taip pat sakė, kad įprastu atveju kliento prašoma turėti 20 proc. būsto vertės. Šio banko marža eurais prasideda nuo maždaug 2,4 proc., o litais – nuo 2,76 proc. Prie jos dar reikėtų pridėti pusės metų VILIBOR ir EURIBOR, priklausomai nuo paskolos valiutos.
„Swedbank“ bankas skelbia finansuojantis iki 80 proc. būsto vertės.
„Rekomenduojame, kad mėnesio finansinių įsipareigojimų įmoka neviršytų 40 proc. pajamų, o mažiau uždirbantiems – iki 20-30 proc. bendrų grynųjų namų ūkio pajamų“, – pranešime buvo cituojama „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Renkantis iš banko pasiūlytų butų, finansuoja iki 95 proc. būsto vertės, siūlas ilgesnis nei įprasta paskolos grąžinimo terminą iki 40 m., nuo 2,4 proc. kintama metinę palūkanų norma bei galimybė per visą paskolos laikotarpį atidėti paskolos grąžinimą iki 3 metų.
„Nordea bank Lietuva“ Mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas DELFI sakė, kad šiame banke nustatyta, jog įmokos dydis negali viršyti 35-50 proc. šeimos pajamų. Tačiau po paskolos mokėjimo trijų asmenų šeimai, gyvenančiai didžiuosiuose miestuose, negali likti mažiau nei 1700 Lt, o gyvenančiam vienam žmogui – 850 Lt.
„Kaip ir visais laikais jos buvo pakankamai individualios ir priklausančios nuo kliento rizikos. Šiuo metu didžioji dalis klientų patenka į ribas tarp 2 proc. ir 2,5 proc.“, – apie banko siūlomas maržas paskoloms sakė jis. Norint gauti galutines paskolos palūkanas, prie šios maržos reikėtų pridėti VILIBOR arba EURIBOR, priklausomai nuo paskolos valiutos.
Dažniausiai žmonės būsto kreditą ima 30 metų. Įprastai bankas skolina 80 proc. būsto vertės, taigi 20 proc. klientas turi turėti savo lėšų.
Renkantis iš banko pasiūlytų būstų, suteikiama 1 proc. metinės paskolos maržos nuolaida.
Paskolų skaičius – žemumose
J. Marinsko surinktais duomenimis, šį kovą visi Lietuvoje veikiantys bankai pasirašė 530 būsto kredito sutarčių, vasarį – 380, sausį – 330.
„Šioks toks pagyvėjimas rinkoje jaučiamas, bet atsigavimu tai vadinti būtų anksti“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, praėjusiais metais vidutiniškai kas mėnesį buvo pasirašyta po maždaug 500 būsto paskolų sutarčių.
Tuo tarpu 2008 m. kovą buvo pasirašyta 2000, 2007 m. kovą – 3800, 2006 m. kovą – 2600, 2005 m. kovą – 1600.
2003 m. kovą buvo pasirašyta 680 būsto kredito sutarčių.
„Galima sakyti, kad tais metais buvo tik prasidėję būsto kreditai, bet ir tai jų buvo daugiau nei dabar“, – apibendrindamas duomenis sakė jis.
2003 m. kovą vidutinė būsto paskola buvo 74 tūkst. Lt, o šį kovą – 178 tūkst. Lt.
Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda anksčiau yra sakęs, kad dažniausiai būsto pirkėjai iš turimų santaupų perka nebrangius butus.
Tai patvirtina ir preliminarūs Registrų centro duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį vien Vilniuje buvo įregistruota per 1000 sandorių – apie 200 naujos statybos ir apie 800 senos statybos butų.
Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolas Lietuvoje turi maždaug 11 proc. namų ūkių.
