Šios verslą atstovaujančios organizacijos nuomone, nekilnojamojo turto (NT) mokestis galėtų reikšmingai prisidėti prie biudžeto, tačiau reikėtų svarstyti apie jo visuotiniškumą. Todėl prieš apsisprendžiant dėl šio mokesčio, reikėtų paskaičiuoti kiek jis suneš pinigų ir kiek kainuos jo administravimas.

Specialiai studijai atlikti prireiktų ne daugiau nei vieno mėnesio.

LVK prezidentas Valdas Sutkus tvirtino mokestį vertinąs pozityviai, tačiau dar reikėtų diskutuoti, kaip jį apmokestinti.

„Koks turėtų būti mokesčio dydis ir nuo kokios sumos, į šį klausimą reikėtų atsakyti išsamiai padiskutavus ir palyginus įvairius variantus. Pavyzdžiui, kas būtų jeigu būtų apmokestinamas visas NT, kas būtų jeigu būtų apmokestinamas turtas nuo 0,5 mln. Lt ar 1 mln. Lt, o kas būtų apmokestinus antrą būstą? Nėra labai aiškaus atsakymo šiandien, todėl ir nereikia skubėti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.

LVK nuomone, NT mokestis galėtų užkirsti kelią galimiems rinkos kainų burbulams, didinti NT prieinamumą neturtingiems visuomenės sluoksniams.

„Mokestis turėtų būti formuojamas atsižvelgiant į tai, ką mes norime pasiekti. Sumažinus kainas su NT apmokestinimu šį turtą galima būtų padaryti prieinamesnį. Išeitų, kad NT savo gyvenimui perkantys žmonės turėtų daugiau laisvų lėšų, kurios galėtų būti nukreiptos į vartojimą, verslą, kuris kuria darbo vietas“, – tvirtino LVK prezidiumo narys, Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Taip pat esą šis mokestis trumpuoju laikotarpiu galėtų padidinti NT apyvartumą, kai būtų skaldomi ir optimizuojami sukaupto turto, kuris gali būti ir nenaudojamas, portfelis.

Pritaria NT apmokestinimui, tik neranda paramos

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad pritariantis nekilnojamojo turto apmokestinimui, tai yra ir įrašyta Vyriausybės programoje, tačiau šis mokestis neranda paramos.

„Nekilnojamo turto mokestis yra įrašytas Vyriausybės programoje, bet per šiuos metus koalicijoje mes neradome geresnio sutarimo. Galbūt štai šie nedideli sprendimai, kurie buvo padaryti koalicijos, dėl kai kurių mokesčių keitimo siejant tai su prabanga, galbūt pažadins aktyvesnę diskusiją ir platesnėje visuomenėje ir bus ieškoma platesnio ir gilesnio sutarimo 2012 m. įgyvendinant kai kurias mokestines priemones (...) kalbantis ir su verslo bendruomene”, - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A. Kubilius pridurdamas, kad gal tuomet tokį verslo bendruomenių balsą išgirs ir liberalai.

DELFI primena, kad liberalai valdančioje koalicijoje negatyviai nusiteikę dėl prabangos mokesčių.

Seimas yra pradėjęs svarstyti siūlymą NT mokesčiu apmokestinti milijoną litų viršijantį turtą.

Progresiniai tik didinant NPD

Marius Dubnikovas ir Valdas Sutkus
Konfederacija pasisako prieš mokesčių didinimą daugiau uždirbantiems gyventojams, nes ir taip darbo jėgos apmokestinimas yra didelis.

„Progresinių mokesčių plėtojimas, jeigu manoma, kad dabar esantis progresyvumas yra nepakankamas, galėtų būti vystomas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Lietuvos mokestinių darbo sąnaudų našta yra viena didžiausių Europoje ir višija tokių valstybių kaip Danija mokestinę naštą“, - kalbėjo V. Sutkus.

Be to, anot jo, įvairios išmokos yra apribotos gana žemame lygyje, o įmokos į „Sodrą“ visiškai neribojamos.

V. Sutkaus teigimu, jei Seimas pritartų siūlymui didesnius mokesčius taikyti nuo 3 tūkst. Lt, gautųsi paradoksali situacija, kai nuo tą patį 1 tūkst. eurų uždirbančio darbuotojo Suomijoje, Olandijoje ar Airijoje reikėtų mokėti mažiau nei Lietuvoje.

Verslo atstovų nuomone, norint apmokestinti prabangius automobilius, reikėtų orientuotis į jų kainą, o ne galią, nes galingi automobiliai ir taip sumoka gerokai daugiau mokesčių.

„Jeigu prisirišame prie kilovatų, tai galingesnis variklis naudoja daugiau degalų. Jeigu toks automobilis vartoja 12 litrų degalų, o akcizas sudaro 1,5 Lt/l, tai toks automobilis per metus sumoka 2 tūkst. Lt daugiau mokesčių nei 6 litrus degalų sunaudojantis automobilis. Rišimasis prie kilovatų yra ydingas“, – teigė M. Dubnikovas.

Ši organizacija kritikuoja ir planus apmokestinti pajamas iš indėlių palūkanų, mažinti pervedimus į privačius pensijų fondus.

LVK siūlo nuo metų pradžios įtraukti verslą į biudžeto projekcijų svarstymą, nes dabar verslininkai biudžetą gali pamatyti vos pora dienų prieš jo pateikimą Seimui.

DELFI primena, kad valdančioji koalicija šiuo metu yra sutarusi dėl bangaus NT apmokestinimo ir nuo 2 pro. iki 1,5 proc. mažinamų pervedimų į privačius pensijų fondus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją