aA
Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės kartais per gana trumpą laiką turi parengti išties sudėtingus ir didelės apimties pasiūlymus. Tokiais atvejais ypač vertingu gali tapti kurios nors siauros srities specialistas.
© Shutterstock nuotr.

Šiek tiek daugiau nei prieš metus vienas po kito buvo paskelbti trijų rekonstrukcijų viešieji pirkimai, kuriuose dalyviams reikėjo pateikti detalius architektūrinės akustikos reikalavimus.

Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcijos konkursas paskelbtas 2017 metų birželio 26 dieną, Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos – birželio 27 dieną, o LRT pastatų rekonstrukcijos – birželio 28 dieną.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė spaudai Sigita Zumerytė-Arlauskienė DELFI sakė, kad panašiu laiku pirkimų paskelbimą kartais lemia tai, kad būna pasitelkiami tie patys konsultantai pirkimų sąlygoms rengti.

Laikinoji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė nesutiko atskleisti, kas konkrečiai parengė jos atstovaujamos biudžetinės įstaigos skelbto viešojo pirkimo dokumentus. Tokį savo sprendimą ji argumentavo tuo, kad nors pirkimo procedūra yra pasibaigusi, dėl jos vyksta teisminis ginčas.

„Kadangi projekto apimtis labai didelė, Klaipėdos muzikinis teatras, teisės aktų nustatyta tvarka nusipirko viešųjų pirkimo vykdymo bei techninio konsultavimo paslaugas, taip pat buvo pasitelkti akustikos ekspertai“, – nurodė ji.

Tuo metu Vilniaus kongresų rūmų ir LRT pastatų rekonstrukcijų pirkimo dokumentus parengė ta pati viešoji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentūra“. Tai DELFI nurodė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) vadovas Stasys Pancekauskas. Pastarasis dar pridūrė, kad su akustika susijusius dokumentus parengė „Viešųjų pirkimų agentūros“ pasitelktas akustikos specialistas.

„Viešųjų pirkimų agentūros“ direktorius Rytis Maliukevičius sakė, kad prie Klaipėdos muzikinio teatro dokumentų rengimo niekaip neprisidėjo, o kitiems dviem jo viešoji įstaiga buvo „pasirinkta atlikus viešojo pirkimo procedūras pagal Viešųjų pirkimų įstatymą“.

Pastebi tendenciją

S. Zumerytė-Arlauskienė sakė, kad VPT pastebi tendenciją, kad akustiniams skaičiavimams rangovai kartais pasitelkia šios srities specialistus-projektuotojus arba dokumentų parengimo konsultacines bendroves, kurios pasitelkia šios siauros srities specialistus.

„Kartais rangovas su siauros srities specialistu (šiuo atveju akustikos specialistu) pasirašo susitarimą, kad šis specialistas nedalyvaus viešajame konkurse su jokiu kitu rangovu.

Tikėtina, kad šis specialistas kaip subrangovas būna pasitelkiamas techninio projekto akustinės dalies rengimui. Rengęs techninį projektą, šis specialistas turi įdirbį ir pasiruošti dalyvauti pirkime jam paprasčiau“, – komentavo ji.

Klaipėdos atvejis

Kaip nurodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro viešojo pirkimo procedūrų ataskaitoje, konkurse dėl pastato-muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, rekonstravimo darbų dalyvavo įmonės „Irdaiva“ ir „LitCon“. Tačiau jų pasiūlymai atmesti, nes viena įmonė nepatikslino kvalifikacijos duomenų, o kita – neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų.

17,8 mln. eurų vertės užsakymą laimėjo ūkio subjektų grupė „Infes“ ir „Hidrostatyba“. Pirkime taip pat buvo pretenzijų ir ieškinių.

Kaip DELFI pasakojo J. Skiotytė-Norvaišienė, šiuo atveju buvo vykdomas tarptautinis pirkimas.

„Šiuo metu dėl vykdyto pirkimo yra ginčas teisme, todėl komentuoti pirkimo procedūros eigos negalime. Kartu pažymime, kad 2017 metų rudenį, vienas iš dalyvių – „LitCon“ – kreipėsi į teismą ginčydamas pirkimo sąlygas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pirkimo sąlygas pripažino teisėtomis (nutartis yra įsigaliojusi)“, – sakė ji.

Teatro vadovė dar nurodė, kad kadangi buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, pasiūlymų pateikimui buvo suteiktas daugiau negu 2 mėnesių terminas. „Pasiūlymai buvo didelės apimties“, – sakė ji.

J. Skiotytė-Norvaišienė teigė, kad statybos darbai dar nėra prasidėję. „Darbai bus pradėti nuo to momento, kaip techninės priežiūros (FIDIC inžinierius) specialistas paskelbs darbų pradžią. Darbai turės būti atlikti per 5 metus, priklausomai nuo finansavimo“, – sakė ji.

Klaipėdos muzikinis teatras
Klaipėdos muzikinis teatras
© DELFI / Virginija Spurytė

Konkurse dalyvavusios „LitCon“ pardavimų vadovas Simas Pauža DELFI sakė, kad jo manymu, reikalavimai šiame pirkime buvo labai netipiniai ir pertekliniai, o laimėtojo atrinkimo kriterijai – subjektyvūs.

„Ypač sunkiai išpildomi buvo su architektūrine akustika susiję reikalavimai. Reikėjo parengti tokios didelės apimties akustinius skaičiavimus ir matavimus, kad tai padaryti per konkurso laiką praktiškai neįmanoma.

Mes tam pasitelkėme akustikos profesionalus iš Suomijos – įmonę „Akukon“. Tačiau net tarptautinio lygio ekspertai nesugebėjo parengti akustinio pasiūlymo be klaidų, nes konkurso reikalavimai buvo absurdiški. Todėl „LitCon“ pasiūlymas buvo atmestas. Kaip pasirodė, tinkamas perkančiajai organizacijai buvo tik vienas pasiūlymas“, – sakė S. Pauža.

Tuo metu vienos iš konkurso laimėtojų – įmonės „Infes“ – direktorius Arvydas Markevičius į DELFI klausimus apie jų pateiktą pasiūlymą atsakyti nesutiko.

„Informuojame, jog šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo „LitCon“ ieškinį dėl šio viešojo pirkimo: šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas mūsų pateikto pasiūlymo tinkamumas.

Pagal mūsų turimą patirtį, sukauptą dalyvaujant panašaus pobūdžio bylose, kurių dalyvis buvo „LitCon“, ši bendrovė, dalyvaudama teisminiuose procesuose, siekia paveikti bylą nagrinėjantį teismą, teikiant į bylą žurnalistų rengtus straipsnius“, – sakė jis.

Kongresų rūmų atvejis

LVSO ataskaitoje apie Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų pirkimą nurodoma, kad jame dalyvavo įmonės „Irdaiva“ ir „Nord Via“. Abiejų jų pasiūlymai atmesti, nes jos perkančiosios organizacijos prašymu iki nustatyto termino pabaigos nepatikslino savo pasiūlymų dokumentų.

Konkursą už 4,8 mln. eurų laimėjo įmonė „Neostata“. Kaip vienas iš jos subrangovų ataskaitoje nurodyta prieš tai minėta „Infes“. Šiame konkurse taip pat buvo pretenzijų ir ieškinių.

Kaip pasakojo S. Pancekauskas, konkurso eigoje iš tiekėjų buvo gauta pretenzijų, į kurias buvo atsakyta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

„Vienas tiekėjas dėl pirkimo sąlygų pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas pirkimo sąlygas pripažino teisėtomis. Šis sprendimas dar neįsiteisėjęs dėl pateiktos apeliacijos“, – sakė jis.

S. Zumerytė-Arlauskienė DELFI sakė, kad akustiniai parametrai turėtų būti apsprendžiami techniniame projekte ir jie neturėtų būti atskirais vertinimo kriterijais.

Tačiau S. Pancekausko manymu, toks vertinimas prieštarauja Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

„Remiantis nacionalinių ir ES teismų suformuota praktika, nei VPĮ, nei ES teisės aktuose ar juos aiškinančioje teismų praktikoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai netapatinami išimtinai su pirkimo objekto vidinėmis charakteristikomis, pakanka, jog šie yra susiję su pirkimo objektu plačiąja prasme.

Vien dėl to, kad perkančiosios organizacijos nustatytais reikalavimais siekiama patikrinti ir palyginti, kaip konkretūs tiekėjai organizuotų statybų procesą ir atliktų pirkimų sąlygų reikalavimus atitinkančius darbus (sukurtų konkretų rezultatą), jų (reikalavimų) negalima laikyti nesusijusiais su viešojo pirkimo objektu (konkrečiu statiniu, jo rekonstrukcija ar pan.), nes šis objektas yra sukuriamas būtent atliekant statybos darbus.

Vadovaujantis teismų išaiškinimais, viešojo pirkimo dokumentuose gali būti nustatomi kriterijai, susiję su perkamų darbų procesais, t.y. teismai teisėtomis pripažįsta sąlygas, kuriose kriterijai yra siejami ne tik su perkamu objektu, bet ir su jo įgyvendinimu. Svarbu paminėti, jog tiek teismas, tiek VPT buvo išsamiai susipažinę būtent su šio pirkimo dokumentais ir jokių neteisėtų sąlygų nenustatė“, – dėstė jis.

Vilniaus kongresų rūmai
Vilniaus kongresų rūmai
© Organizatoriai

LVSO vadovas dar pažymėjo, kad jo vykdomo unikalaus projekto tikslas – pagerinti Vilniaus kongresų rūmų akustines savybes, rūmus pritaikant simfoninės muzikos koncertams.

„Šiuo metu didelė dalis žiūrovų „gauna“ netinkamą tiesioginio ir atsispindėjusio garso proporciją. Salės lubos akustiškai nėra geros, nes dėl architektūrinių sprendinių padarytos per plokščios, todėl tinkamai neatspindi garso į žiūrovus. Netinkamos salės formos įtakoja ir per trumpą aidėjimo laiką.

Koncertų salės aidėjimo trukmė turėtų būti didesnė. Tą pasiekti padeda tinkamos geometrinės proporcijos. Šoninės salės sienos nesukuria tinkamų pirmųjų atspindžių salės centre. Pobalkoninės vietos akustiškai yra ydingos, dėl lęšio formos žemų lubų. Natūralios akustikos salėse lubos atlieka garso sustiprinimo ir paskleidimo funkciją, tačiau šiuo atveju salės forma viduryje sukuria natūralią kliūtį tinkamam garso sklidimui.

Scenos šoninės sienos yra per daug išskleistos, o pati scena per daug išsikišusi į salę, todėl muzikantams (ypač stovintys arčiausiai žiūrovų) iškyla problemų girdint kolegas ar save. Parterio kairys ir dešinys flangai smarkai pablogina salės natūralios akustikos charakteristikas.

Architektūrinės akustikos gerinimo sprendinių tikslas – padidinti salės aidėjimo laiką virš 1,8 sekundės (salėje su žiūrovais), padidinti salės tūrį, kad 1 klausytojui būtų ne mažiau kaip 9 kv. m, pagerinti tiesioginio garso sklidimą į visas žiūrovų zonas, užtikrinti gerą scenos matomumą iš visų žiūrovų vietų, pagerinti ankstyvųjų atspindžių nuo šoninių sienų, lubų struktūrą, pagerinti atspindžių struktūrą tenkančių muzikantams scenos zonoje.

Atsižvelgiant į projekto keliamus tikslus, akustikos svertinio vertinimo koeficiento minimali reikšmė turi būti ne mažiau 0,8, tačiau yra galimybių pasiekti ir geresnę šio koeficiento reikšmę. Todėl pirkimo dokumentuose ir buvo nustatyta, kad tiekėjas, pasiūlęs geresnę akustikos svertinio vertinimo koeficiento reikšmę, tai pagrindęs skaičiavimais, pateikęs pagrįstus sprendimų įrodymus, gaus didesnį ekonominio naudingumo balą“, – pasakojo S. Pancekauskas.

Jis nurodė, kad savo pasiūlymams konkurso dalyviai turėjo 6 savaites, o jų apimtis priklausė individualiai nuo tiekėjų pasirinkimo.

„Sutartis pradėta vykdyti, techninio projekto parengimo terminas – 6 mėnesiai, statybos darbų atlikimo terminas – 12 mėnesių“, – informavo jis.

Savo ruožtu pirkimo dokumentus rengusios „Viešųjų pirkimų agentūros“ direktorius R. Maliukevičius neatsakė, kokį akustikos specialistą pasitelkė. „Deja, ši informacija yra konfidenciali“, – nurodė jis.

Kongresų rūmų rekonstrukciją laimėjusios „Neostata“ vadovas Albinas Andrijauskas taip pat neatskleidė, kas atliko jo įmonės pasiūlymo akustinius skaičiavimus. „Konkrečių asmenų, kurie prisidėjo prie pasiūlymo ruošimo, dėl konfidencialumo neviešiname“, – sakė jis.

„Pirmą kartą pirkimas buvo paskelbtas 2017 metų birželio 27 dieną. Antrą kartą pirkimas paskelbtas 2017 metų gruodžio 29 dieną. „Neostata“ pasiūlymą pateikė 2018 metų vasario 12 dieną. Pasiūlymas yra vidutinės apimties“, – teigė A. Andrijauskas.

Tuo metu konkurse nedalyvavusios „LitCon“ atstovas S. Pauža sakė, kad nematė galimybių varžytis konkurse su tokiais reikalavimais.

„Perkančioji organizacija neteisėtai siekė įsigyti skirtingus pirkimo objektus vienu pirkimu. Buvo akivaizdu, kad pirkimas neskaidrus. Teikėme ieškinį teismui ir apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad konkurso sąlygos neteisėtos“, – sakė jis.

LRT atvejis

V. Bunevičiūtė sakė, kad LRT pastatų rekonstrukcijos projektą svarstoma nutraukti.

„Siekiama įvertinti jo ekonominį pagrįstumą ir valstybės lėšų efektyvų panaudojimą. Kol nebus parengta ilgalaikė trijų pastatų vystymo strategija ir įvertintos visos alternatyvos, modernizavimo projektas nebus vykdomas. Tuo pagrindu bus užsakoma nepriklausoma ekspertizė skirtingoms alternatyvoms įvertinti“, – dėstė ji.

LRT atstovė dar nurodė, kad dėl specifinių LRT poreikių (nuolat daromų garso ir vaizdo įrašų, filmų garsinimo, kurie turi vykti akustiškai pritaikytose patalpose), pirkimo dokumentuose buvo numatyta, jog 9 aukštų pastate planuojama įrengti patalpas, kurioms keliami skirtingi akustiniai reikalavimai (studijos, aparatinės, montažinės).

„Kiekvienai patalpų grupei akustiniai sprendimai turi užtikrinti tinkamą darbo aplinką. Tam buvo nustatytos akustikos koeficientų galimos minimalios ir maksimalios reikšmės (jų diapazonas). Tiekėjai turėjo pateikti skaičiavimus, kurie turėjo perkančiajai organizacijai įrodyti, kad bus priimti tinkami projektiniai sprendimai ir naudojamos tinkamos medžiagos“, – pasakojo ji.

Valstybinių užsakymų užkulisiai: kada siauros srities specialistas tampa aukso vertės
© DELFI / Domantas Pipas

V. Bunevičiūtė dar nurodė, kad konkurso dalyvių pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2017 metų rugpjūčio 8 dienos, t.y. dokumentams parengti įmonės turėjo maždaug 69 dienas.

„Pasiūlymai nebuvo pateikti, nes pirkimo procedūros buvo sustabdytos iki pasiūlymų pateikimo termino, todėl nėra galimybės komentuoti tiekėjų pasiūlymų apimtis“, – sakė ji.

„Infes“ ir „Neostata“ anksčiau yra laimėjusios LRT skelbtų viešųjų pirkimų.

VPT nuomonė

S. Zumerytė-Arlauskienė sakė, kad Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcijos pirkimo vertinimą VPT sustabdė kai tiekėjas pirkimą apskundė teismui.

„Teismas pasisakė, kad architektūrinės akustikos reikalavimuose įstatymo pažeidimų nėra, jie esą aiškiai aprašyti ir yra susiję su pirkimo objektu.

VPT šiame pirkime surašyti architektūrinės akustikos reikalavimai kėlė įtarimų, tarnybos specialistų manymu, akustiniai parametrai turėtų būti apsprendžiami techniniame projekte ir jie neturėtų būti atskirais vertinimo kriterijais. Nepaisant skirtingos nei teismo nuomonės, VPT teismo sprendimo nekvestionuoja“, – sakė ji.

Kitų dviejų pirkimų VPT nevertino. „Tačiau, jei pasirengimas pirkimui yra gana trumpas, tiekėjas, apie šį pirkimą sužinojęs anksčiau nei kiti, gali jam pasiruošti iš anksto ir turėti konkurencinį pranašumą“, – sakė S. Zumerytė-Arlauskienė.

Ji pridūrė, jog kiekviename pirkime ekonominio naudingumo reikalavimus reikia vertinti individualiai, tačiau jei pirkimo objektas yra panašus, tas pats reikalavimas gali turėti vienodą įtaką kiekvienam iš pirkimų. Tačiau tai nėra absoliutu – tas pats reikalavimas kitokiame pirkime gali būti racionalus ir naudingas.

S. Zumerytė-Arlauskienė nurodė, kad VPT neturi statistikos apie tai, kiek Lietuvoje yra buvę viešųjų pirkimų, kuriuose buvo keliami architektūrinės akustikos reikalavimai. Tuo metu S. Paužos teigimu, jų yra buvę tik trys – Klaipėdos muzikinio teatro, Vilniaus kongresų rūmų ir LRT pastatų rekonstrukcijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauno paveldosaugininkai nerimauja dėl planų statyti namus ant kapinyno (7)

Kauno paveldosaugosaugos specialistai nerimauja dėl grąžinamų žemės sklypų ir planuojamų...

Panevėžio policijos komisariatą statys buvusi „MG Valda“ (1)

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios ir privačios partnerystės...

„Lietuvos energija“ ieško naujo biuro, pasirašytų 10 metų nuomos sutartį (9)

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ skelbia viešąjį pirkimą biuro nuomai. Kaip...

Statybos darbų trečią ketvirtį atlikta už beveik 1 mlrd. eurų (1)

Šiemet trečią ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 904 mln. eurų to meto kainomis.

Sumažėjo išduotų statybos leidimų (11)

Šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu, iš viso išduotų pastatų...

Top naujienos

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (149)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Šiauliai“ (39)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Šiauliai“. Tiesiogiai iš Kauno.

Mirusiųjų kūnus ruošiantis tanatopraktikas – apie išnarstytus organus ir paskutinius artimųjų prašymus (38)

„Po trijų mėnesių iškastas ketvirčiuotas kūnas, kurį reikėjo surinkti ir pašarvoti atvirame...

Gyvai / LKL rungtynės: „Neptūnas“ – „Rytas“ tiesioginė vaizdo transliacija (22)

Praėjo vos dvi savaitės nuo Klaipėdos „Neptūno“ triumfo sostinėje ir Vilniaus „Rytas“...

Tapinas apie į Latviją neišskridusią Grybauskaitę: man nesueina galai niekaip (402)

Sekmadienį Lietuvą apskriejo žinia, kad dėl lėktuvo gedimo prezidentė Dalia Grybauskaitė...

Rimvydas Valatka. Sadomazohistinė valstiečių Seimo archeologija (123)

Archeologai sostinės Reformatų skvere atkasė reformatų bažnyčios liekanas. Pavadino ją...

Griuvėsiais pavirtę ištisi miestai Sirijoje: naujos statybos vyks ant žuvusių gyventojų krauju sulaistytos žemės (9)

Dėl karo daugelis Sirijos miestų virto mūšių laukais. Sugriauti statiniai, masiškai išsikėlę...

Ukmergiškius šiurpina viešos linksmybės kiemuose: keiksmai, alkoholis ir grasinimai papjauti (5)

Netvarkingi, girtaujančių šeimininkų gyvenami ir visokio plauko asmenų pamėgti namai – tikra...

Kaip sekasi verslininkams, dėl vaikų persikėlusiems į ekologišką gyvenvietę (80)

Noras sukurti geresnį gyvenimą savo vaikams vilnietę Darija su šeima atvedė į ekologiškos...