Savo ruožtu nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius abejoja, ar kažkas smarkiai pasikeistų, vien pakeitus turtą valdančią instituciją.
„Nesu tikras, kad savivaldybės taip ims ir pradės visuomenės interesą atstovauti labiau“, – „Delfi“ sakė jis.
Svarsto apie darbo grupę
Viename Ingridos Šimonytės Vyriausybės punktų dėstoma: „Skubiai ir aiškiai reglamentuosime NT plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos – savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise.“
Kaip informavo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovai, kol kas jokių sprendimų, kaip šie tikslai bus įgyvendinami, priimta nėra. Planuojama sudaryti darbo grupę.
„Kol kas sprendimas nei dėl perdavimo eigos, nei dėl darbo grupės nėra priimtas. Politinė intencija yra perduoti valdyti valstybės žemę savivaldybėms, tačiau nėra apibrėžti nei terminai, nei perdavimo sąlygos“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Jis paaiškino, kad Vyriausybės programos priemonių planas turi būti parengtas iki kovo vidurio – tada aiškumo turėtų būti daugiau.
Ministras taip pat patikino, kad Nacionalinė žemės tarnyba išliks.
„NŽT ar jos atitikmuo liks kaip koordinuojanti institucija ir žemės kaimiškose vietovėse valdytoja, dėl tokios institucijos pavaldumo nėra nuspręsta“, – sakė K. Navickas.
NŽT viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas pažymėjo, kad jie yra žemės tvarkymo ir administravimo politikos įgyvendinimo institucija, todėl politinių Vyriausybės programos nuostatų bei galimų ar planuojamų Žemės ūkio ministerijos sprendimų komentuoti negali.
„Tačiau mūsų nuomone, visi sprendimai, susiję su didžiausiu visai visuomenei priklausančiu turtu – žeme, turi būti grindžiami išsamia galimų pasekmių analize“, – pridūrė jis.
Siekia daug metų
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja viešiesiems ryšiams I. Vilūnienė „Delfi“ perdavė, kad naujosios Vyriausybės pasiūlymai jiems yra ypač svarbūs.
„Juos įgyvendinti reikėtų kaip įmanoma greičiau. Teisė disponuoti valstybine žeme yra viena iš esminių savivaldos funkcijų – to Lietuvos savivaldybių asociacija ir šalies savivaldybės siekia jau daug metų“, – pasakojo ji.
Pašnekovė pastebėjo, kad ši teisė yra vienas svarbiausių instrumentų, leidžiančių skatinti verslo investicijas ir operatyviai spręsti socialinės infrastruktūros plėtros klausimus.
„Taip būtų užtikrintas kokybiškas teritorijų planavimas, infrastruktūros plėtra, socialinės ir ekonominės raidos įgyvendinimas, sumažinta gyventojams ir verslui tenkanti administracinė našta.
Be to, savivaldybės turėtų kur kas daugiau galimybių įgyvendinti regioninės plėtros projektus, o tai didintų gyventojų užimtumą, verslumą, investicijų plėtrą“, – pasakojo ji.
I. Vilūnienė dar paaiškino, kad šiuo metu vienas didžiausių trūkumų yra sudėtingos procedūros ir ilgi biurokratiniai procesai.
„Be to, kai kurie reikalavimai dėl nuomos iš viso nebeatitinka aktualijų ir realybės. Pavyzdžiui, žemė išnuomojama tik pastatams eksploatuoti, todėl neįmanoma įgyvendini konversijos projektų.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad savivaldos ir NŽT požiūris į žemės naudą iš esmės skiriasi: pastarosios tikslas – gauti vienkartines pajamas parduodant ar nuomojant valstybinę žemę, tuo metu savivaldybėms svarbi visuomeninė paskirtis: žemę būtų siekiama įveiklinti taip, kad ji turėtų pridėtinės vertės ir taptų svarbiu instrumentu regioninei plėtrai“, – sakė ji.
Mini seną problemą
A. Antanavičius sakė, kad kol Vyriausybė nėra pateikusi konkrečių savo pasiūlymo įgyvendinimo priemonių, jį vertinti sudėtinga. Jis priminė, kad miestuose išnuomotoje valstybės žemėje problemų yra jau seniai.
„Bendrai man atrodo ydinga praktika, kai valstybinė žemė praktiškai yra mokesčių mokėtojų, valstybės gyventojų nuosavybė, bet vystytojas pastato, parduoda ir nemoka nei nuomos – nieko. Tiesiog namo bendrija įsikuria ir yra atleidžiama nuo žemės mokesčio. Tai keista, aišku, prieš daug metų sukurta praktika.
Realiai žmonės praranda, kad valstybinėje žemėje apskritai yra statoma, o už tai niekaip nekompensuojama. Aš už tai, kad turėtų būti atlyginta. Tais pinigais – dešimtimis ar šimtais milijonų – būtų galima papildyti biudžetą. Bet nepapildo, nes vystytojai pastato projektus, išparduoda, pasiima pinigus ir iškeliauja kur nors kitur“, – kalbėjo A. Antanavičius.
Viešosios įstaigos „Realdata“ vadovas dar pažymėjo, kad nemato didelio skirtumo kas – NŽT ar savivaldybė – valdytų žemę.
„Dabar NŽT viską sprendžia ir yra daug nusiskundimų, kai kažkas kažkam nepatinka. Nežinau, ar problemos sprendimas yra perdavimas kitai institucijai. Vis tiek ne institucija, o joje dirbantys žmonės lemia, ar procesai vyksta sklandžiai, ar ne.
Taip pat nesu tikras, kad savivaldybės taip ims ir pradės visuomenės interesą atstovauti labiau. Gal jos bus labiau apie investicijas, kad reikia skatinti statybas, pritraukti darbo vietas ir pan. Mano vertinimu, savivaldybės labiau atstovaus vystytojų interesus, bet nežinau, galbūt klystu“, – svarstė A. Antanavičius.
Prieš valstybės žemės perdavimą savivaldybėms gruodį pasisakė Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, kurios pirmininko Audriaus Gelžinio manymu, tai galėtų sukelti aibę neigiamų pasekmių ir net prieštarauti Konstitucijai.
„Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei“, – dėstoma federacijos atvirame laiške premjerei.
Lietuvoje yra 6,53 mln. hektarų, iš kurių privati žemė sudaro 4,37 mln. ha, o valstybinė žemė – 2,16 mln. ha (0,72 mln. ha valstybinės žemės NT registre dar nėra įregistruota).
