Valstybės kontrolė: dalis savivaldybių neefektyviai valdo NT

Valstybės kontrolė kartu su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis (SKAT) vykdė bendrą savivaldybių nuosavybės teise valdomo NT auditą. Prie šio projekto prisijungė ir jį atliko 55 iš 60 SKAT, o Valstybės kontrolė savo ataskaitoje apibendrino jų atliktų auditų rezultatus.

„Šis bendras auditas atskleidė kai kurių savivaldybių turimo NT valdymo skirtumus: vienos jų (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto savivaldybės) turi NT valdymo strategiją ir šio audito metu nebuvo nustatyta reikšmingų turto valdymo trukumų, o kitos neturi NT valdymo sistemos ir nedisponuoja išsamia informacija apie turimą turtą ir jo valdymą“, – pranešime žiniasklaidai sakė Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius.

Jo teigimu, kiekviena savivaldybė turėtų ištaisyti savivaldybių kontrolierių atlikto NT valdymo audito ataskaitose nurodytus trūkumus ir įgyvendinti jų pateiktas rekomendacijas, o, siekdama efektyvaus turto valdymo, pasinaudoti ir Valstybės kontrolės auditorių apibendrintuose audito rezultatuose atskleista patirtimi.

„SKAT ne tik vertino būklę savivaldybėse ir taip prisidėjo prie pokyčių ir konkrečių rezultatų kiekvienoje jų, bet kartu ir mums tai sudarė galimybę surasti bendras pokyčių reikalaujančias turto valdymo sritis, pateikti apibendrintą apžvalgą ir nustatyti bendras tobulinimo kryptis, kurios padės siekti efektyvesnio ir kokybiškesnio savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo“, – pranešime tvirtino valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

2017–2019 metų pirmąjį pusmetį 55 savivaldybės nuosavybės teise valdė 46,1 tūkst. NT objektų (pastatų, patalpų ir jų dalių), kurių plotas sudarė 12,1 mln. kvadratinių metrų, o balansinė vertė siekė 2,2 mlrd. eurų.

Auditų metu buvo nustatyta trūkumų, susijusių su savivaldybių NT valdymu. Pavyzdžiui, savivaldybės neturi tikslių duomenų, kiek turto jos yra perdavusios valdyti patikėjimo teise, savivaldybių NT panaudos gavėjai naudojasi turtu, nors panaudos sutartys buvo pasibaigusios, nuomininkai buvo įsiskolinę beveik 1 mln. eurų.

58 proc. savivaldybių nuosavybės teise valdomo NT sudaro gyvenamosios paskirties patalpos ir pastatai, priskiriami savivaldybių būsto ir socialinio būsto fondui ir nuomojami socialiai pažeidžiamiems asmenims (šeimoms) ir kitiems savivaldybėje gyvenantiems asmenims, turintiems teisę į savivaldybės paramą būstui.

Socialinio būsto poreikis savivaldybėse išlieka didelis – audituojamuoju laikotarpiu laukiančiųjų asmenų (šeimų) skaičius sumažėjo tik 1,8 proc. iki 9,7 tūkstančių. Aprūpinimo būstu problemos gali būti sprendžiamos didinant savivaldybės būsto fondo valdymo efektyvumą – nustatyta, kad ne visada savivaldybės turi tikslią ir faktinę situaciją atitinkančią informaciją apie tai, kiek ir kokių gyvenamosios paskirties būstų jos turi.

Anot Valstybės kontrolės, dėl nepakankamos išnuomoto socialinio būsto naudojimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės kyla rizika, kad savivaldybės ir socialiniai būstai bus naudojami netinkamai.

Taip pat nustatyta atvejų, kai apie savo valdomą NT savivaldybės neturėjo tikslios informacijos, nebuvo priėmusios sprendimų, ką daryti su nenaudojamu turtu, ar buvo delsiama priimti sprendimus dėl savininko neturinčio NT, o turtui eksploatuoti naudojamos valstybinės žemės sklypai buvo nesuformuoti.

Tokie atvejai lemia, kad valdant NT savivaldybėse ne visada užtikrinama maksimali nauda visuomenei, pabrėžia Valstybės kontrolė.