K. Glavecko teigimu, kaip tik šiuo metu svarstoma, nuo kokios sumos būtų galima apmokestinti NT.
„Klausimas yra, ar 1 mln. Lt vertės, ar 800 tūkst. Lt? Dėl galimų NT kainų korekcijų, nes krizė apėmė ne tik naujos, bet ir senos statybos NT, jeigu turtas anksčiau kainavo 2 mln. Lt, tai dabar gali kainuoti ir 1,5 mln. Lt, aš manau, kad 1 mln. Lt riba šiuo metu yra diskutuotina ir reikia žiūrėti pagal dabartinę situaciją", – sakė K. Glaveckas.
K. Glaveckas sako, kad Finansų ministerijos skaičiavimu šis mokestis per metus į biudžetą suneštų 65-66 mln. Lt.
Apie tai, kad NT mokestis yra valdančiųjų akiratyje interviu DELFI pripažino ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
„Prieš keletą savaičių parašiau paklausimą Finansų ministerijai, siekdamas sužinoti, per kiek laiko jie gali parengti atitinkamą įstatymo projektą ir kokios būtų įplaukos į biudžetą, įvedus minėtą mokestį. Atsakyme teigiama, kad, apmokestinus 1 proc. tarifu daugiau nei 1 mln. Lt kainuojantį nekilnojamąjį turtą, įplaukos į biudžetą sudarytų apie 60 mln. Lt. Lietuvoje yra tik 4084 žmonės, turintys turto, vertinamo daugiau kaip milijonu litų", – pripažino politikas.
Jo teigimu, „sudėtinga greitai įvesti tokį mokestį", tačiau esą politinė valia dėl šio mokesčio atsiradimo yra.
Vertina skeptiškai
Finansų analitikas Valdemaras Katkus skeptiškai vertina planus įvesti NT mokestį nuo tam tikros turto vertės, nes esą NT kaina nuolat keičiasi.
„Klausimas yra, ar įmanoma kažkokiu būdu objektyviai išskirti tik dalį NT pagal vertę. (...) Tai yra tokio paties senumo problema kaip prieš kelis tūkstančius metų Egipto faraonai galvojo, kaip apmokestinti prie Nilo gyvenančius žmones, nes kai upė užliedavo žemę, sumažėdavo jų plotai, kisdavo derlius. Taigi, nors namai ir butai Lietuvoje nekinta ir stovi, tačiau jų kainos čiuožinėja aukštyn žemyn", – kalba analitikas.
Jo manymu, tokią formulę išvesti nebus paprasta, vadinasi „bus galima išvengti tokio mokesčio".
„Ir vėl sugrįšime prie to, nuo ko pradėjome: ar apmokestinti visą NT, o tai šiandien būtų tikriausiai negerai, nes paliestų daugybę žmonių, taip pat ir pensinio amžiaus bei kitų socialinių grupių. Mano manymu, pagrindinis dalykas būtų paskelbti garsiąją formulę, pagal kurią mes nustatysime turto kainą ir kas kiek laiko tai darysime, ar kas mėnesį, ketvirtį, metus", – sako V. Katkus.
Be to, analitikas atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulyje yra žinoma praktika, kai brangus NT perrašomas kitose šalyse įsikūrusių įmonių vardu. Tokiu atveju esą mokestis netektų prasmės ir nepadengtų jam surinkti skiriamų administracinių išlaidų.
TVF palaikytų šį mokestį
Gruodį kasmetinę misiją Lietuvoje baigę Tarptautinio valiutos fondo atstovai sakė palaikantys Vyriausybės ketinimus įvesti NT mokestį.
TVF misijos vadovė Catriona Purfield tąkart svarstė, kad šis mokestis galėtų papildyti savivaldybių biudžetus.
Fondo atstovai Lietuvai dar prieš dvejus metus buvo rekomendavę įvesti šį mokestį.
DELFI primena, kad NT mokesčio įvedimas numatytas 2008-2012 m. Vyriausybės programoje.
