aA
2014 metais Palūšės kaime už 1,6 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų atnaujintas turizmo kompleksas, tačiau 3 metus jo niekas nenaudojo. Tai tik vienas iš daugiau nei 670 nenaudojamų valstybei priklausančių nekilnojamojo turto objektų, apie kuriuos rašoma naujausioje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje.
Palūšės turizmo kompleksas
© Artūras Panavas

Šių nenaudojamų patalpų, pastatų, inžinerinių statinių bendras plotas – beveik 162 tūkst. kvadratinių metrų arba maždaug 22 futbolo aikštės.

„Aptikome pastatų, kurie nenaudojami ilgą laikotarpį, yra apleisti, kai kurie jų – rekreacinėse vietose, miesto centre ir panašiai“, – rašoma Valstybės kontrolės dokumente.

Vienas tokių pastatų – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos patikėjimo teise valdomas turizmo kompleksas, esantis Ignalinos rajone, Palūšės kaime, Lūšių g. 20. Jo plotas – 5,1 tūkst. kv. m.

Į šį turtą 2014 metais iš ES struktūrinių fondų investuota 1,6 mln. eurų, už kuriuos atnaujintas turizmo kompleksas, sukurtos erdvės konferencijoms organizuoti, restoranas.

Valstybės kontrolė nustatė, kad kompleksas veiklai vykdyti iki 2017 birželio 27 dienos nebuvo naudojamas.

Tuo pačiu Lūšių g. 20 adresu rasta ir daugiau ilgai nenaudoto turto. T.y. šeši poilsio nameliai, kurie patikrinimų metu buvo avarinės būklės. Tačiau jų išlaikymas vien 2016 metais sudarė 9,3 tūkst. eurų.

Bando prikelti gyvenimui

Vis dėlto, Palūšės turizmo centras turbūt nėra blogiausias nenaudojamo valstybinio NT pavyzdys. Praėjusių metų vasarą jam rastas nuomininkas, kuris tikisi objektą atgaivinti.

Koncesijos konkurse laimėjo verslininko Kristijono Mineikio valdoma įmonė „Picukė“, kurios dukterinė įmonė „Palūšės turas“ įgijo teisę 20 metų šeimininkauti prieš tai apleistame pastate.

Anksčiau Palūšėje veikusi viešoji įstaiga Turizmo centras „Palūšė“ pernai bankrutavo.

Kaip DELFI pasakojo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, nuomininko paieškos buvo sudėtingos, tačiau jis tiki, kad K. Mineikiui turėtų pavykti centrą prikelti naujam gyvenimui.

„Jau veikia nameliai, teikiamos paslaugos, veikia kavinė. Kadangi tik rudenį pradėjo veiklą, tai paslaugų išplėtoti dar nespėjo, bet tikrai šią vasarą galvoju, kad Palūšėje bus daugiau pramogų lankytojams ir kompleksas veiks, visi galės pasimėgauti teikiamais malonumais“, – sakė jis.

Pašnekovas dar pastebėjo, kad šalia Palūšės yra ir daugiau senų direkcijai priklausančių pastatų, bet juos planuojama artimiausiu metu nugriauti.

G. Kukanauskas direkcijai vadovauti pradėjo 2015 metais. Todėl, sako jis, gana sunku įvertinti, kiek pagrįstas buvo anksčiau įgyvendintas turizmo komplekso atnaujinimas už ES pinigus.

„Sovietų Sąjungos laikais Palūšė apskritai buvo traukos objektas. Čia yra kurortinė vietovė ir, matyt, taip buvo sugalvota ją atgaivinti“, – svarstė jis.

Direktoriaus vertinimu, didžiausia projektui kilusi bėda buvo pasaulinė finansų krizė, dėl kurios bankrutavo darbus vykdęs rangovas. Tada viskas užsitęsė.

„Apskritai daug broko buvo, vyko teisminiai procesai, viskas labai užsitęsė. Aplinkybės taip susiklostė, bet jei ne jos, manau, viską būtų padarę daug anksčiau ir tikrai sėkmingai. Mano nuomone, Palūšė turi didelį potencialą tapti patrauklia turizmo vietove“, – sakė G. Kukanauskas.

Gedas Kukanauskas
Gedas Kukanauskas
© VSTT nuotr.

Lengva nebus

Verslininkas K. Mineikis taip pat nusiteikęs optimistiškai, jau laukia vasaros sezono.

„Po truputį judame, krutame. Kaip pasakyti, žiemos sezonu tai yra liūdnesnis reikalas, laukiame vasaros, – DELFI pasakojo jis. – Remontus pasidarėme, dabar dar šiek tiek baiginėjame, nes tai tas išlenda, tai tas. Statybos būklė ten nelabai buvo gera, bet bandome ištaisyti.“

Koncesijos sutartyje suderėta komplekso nuomos kaina – konfidenciali informacija, tačiau K. Mineikis patvirtino, kad jam išliko galioti anksčiau turto valdytojui kelti reikalavimai veikti ne mažiau kaip 320 dienų ir aptarnauti ne mažiau kaip 10 tūkst. turistų per metus.

Ar įmanoma Palūšėje aptarnauti po 27 turistus per dieną? „Jei imsime vasarą, tai mes galime apnakvindinti 60–70 žmonių“, – atsakė K. Mineikis.

Vis dėlto, ar tikrai pavyks, verslininkas šiandien visiškai tvirtai pasakyti negalėjo.

„Į aptarnautus turistus įsiskaičiuoja ir restorane aptarnauti žmonės, tai 27 per dieną yra visai realus skaičius. Šiuo metu mes panašiai tiek ir aptarnaujame – savaitgaliais daugiau, bet viską parodys vasarą“, – svarstė jis.

Koncesijos sutartyje taip pat yra numatytas „Palūšės turo“ kontrolės mechanizmas, kuris turėtų užtikrinti, kad veikla vykdoma skaidriai ir sąžiningai.

„Sodros“ duomenimis, 2017 metų gruodį „Palūšės turas“ turėjo 5 darbuotojus, vidutinis atlyginimas įmonėje sudarė 318,80 euro „ant popieriaus“.

Nenaudoja pastato Senamiestyje

Valstybės kontrolės ataskaitoje minima ir daugiau nenaudojamo valstybei priklausančio NT. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2009 metų patikėjimo teise valdo administracinės paskirties pastatą (295,28 kv. m) Augustijonų g. 4, Vilniaus Senamiestyje.

„Pastatas nenaudojamas, valstybės įmonei Turto bankui perduoti neplanuojama. Audito metu ministerija nenurodė tolesnių pastato naudojimo perspektyvų. Valstybės turto informacinė paieškos sistemoje nurodyta, kad pastatas naudojamas funkcijoms atlikti. 2016 metų sąnaudos – 0,7 tūkst. eurų“, – rašoma dokumente.

Dar vienas pavyzdys – Turto banko patikėjimo teise valdomas poilsio paskirties namas (69,7 kv. m), esantį Švenčionių rajone.

Dar ataskaitoje rašoma, kad Vilniaus Gedimino pr. 38 esančiame pastate, kuriame įsikūrusios Ūkio ir Energetikos ministerijos, kitos įstaigos, liko nenaudojama 1,29 tūkst. kv. m.

„499 kv. m rūsyje, didžioji dalis – valgyklos zona ir kitos pagalbinės patalpos. Jų išlaikymo sąnaudos 2017 metų kovo–liepos mėnesiais Turto bankui sudarė 2,2 tūkst. eurų.

Dar 788 kv. m bendrojo naudojimo patalpų (elektros skydinės, siurblinė, šilumos mazgas ir kt.). Tikėtina, kad šios patalpos dėl jų specifiškumo ir ten esančios įrangos naudojamos nebus. Šių patalpų išlaikymo sąnaudas proporcingai padengia pastate esantys turto naudotojai“, – dėstoma dokumente.

Tuo metu Vilniaus Algirdo g. 31 liko nenaudojama 564 kv. m, nes Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba išsikėlė į kitas patalpas. Turto bankui jų išlaikymo sąnaudos 2017 metų kovo–liepos mėnesiais sudarė 1,7 tūkst. eurų. Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikiama ir daugiau panašių pavyzdžių.

Nekuria deramos naudos

Kartu su ataskaita išplatintame pranešime žiniasklaidai Valstybės kontrolės valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė teigė, kad auditas parodė, jog nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių – kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti.

„Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan., tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti“, – apibendrino ji.

Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. NT objektų, kurių plotas 10,4 mln. kv. m. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. eurų, o jo likutinė vertė sudaro 3 mlrd. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Būsto rinkos apyvarta pernai augo 11,8 proc. iki 1,9 mlrd. eurų

Lietuvoje pernai įsigyti būstui buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų – 11,8 proc. daugiau nei...

Biurų vystytojai Vilniuje persiorientuoja į B klasę

2018 m. Vilniuje atidaryti keturi A klasės biurų pastatai centrinėje miesto dalyje. Prestižinių...

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje – didesnis nei ES (2)

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje praėjusių metų liepą–rugsėjį buvo didesnis nei...

NT ekspertas: būsto plėtros vakarėlis tęsiasi (1)

Praėję metai buvo vieni aktyviausių būsto plėtotojams Lietuvoje, o Vilniaus miestas pagal...

Kreivys įvardijo Vilniaus rajonus, kuriuose gyventi pavojingiausia (123)

Dainius Kreivys, Seimo narys, kandidatas į Vilniaus merus DELFI Dienoje sakė, kad nors pas mus nėra...

Top naujienos

Vietos gyventojai pakraupo sužinoję, kas iškirto jų mišką: valstybinei institucijai gresia nemenkos baudos (45)

Vilniečiai nustėro, kai pamatė, kad medkirčiai įsisuko į jų pamėgtą miškelį. Tačiau dar...

Įstabiai turtinga, bet nebrangi šalis lietuvius pavergė savo grožiu (21)

Bekraštės stepės, Baikonuras, Astana ir Nursultanas Nazarbajevas – tiek žinojau apie...

Orai: pasibaigus sniegui gąsdins plikledis ir termometro stulpeliai (6)

Sniego dar bus, tačiau ne tiek daug, kiek penktadienio dieną, nors plikledis ir termometro...

Jei taptų prezidentu po Grybauskaitės, Skvernelis žada: pokyčių būtų esminių papildyta (1566)

Į prezidentus kandidatuoti pasiryžęs premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad, jei būtų...

Mirusio Sauliaus Karoso kūnas parskraidintas į Vilnių: Šv. Jonų bažnyčioje su velioniu atsisveikina šeima ir bičiuliai (71)

Trečiadienį, sausio 16-ąją dieną, eidamas 61-erius metus mirė Saulius Karosas – aktyviausias...

Andrius Tapinas. Po 14 dienų. Valdžios Leviatanas ir šalčio efektas (528)

Praėjo keturiolika dienų ir vėl kalbamės. Premjero atsiprašymo nebuvo, buvo arogantiškas...

Įžvelgia gudrų Karbauskio triuką: balsuokite už Skvernelį ir gausite Matijošaitį (107)

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimas, kad Saulių Skvernelį išrinkus...

Keliuose verda tikras pragaras, kelininkai žada, kad rytoj bus geriau (139)

Penktadienis Lietuvoje apkarto, matyt, daugeliui turėjusių kur nors važiuoti, nesvarbu, ar nuosavu,...

Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių (184)

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai sulaikyto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau...

Neįtikėtina Vilniaus koplyčios istorija: įrengti butai ir plūstantys moksleiviai iš Prancūzijos (7)

Pačiame sostinės centre įsikūrusi Bernardinų vienuolyno Šventųjų laiptų koplyčia, nors ir...