Namas Palangoje – brangiau nei Vilniuje
Registrų centras (RC) su DELFI pasidalijo vidutinėmis būstų kainomis, kurios šiemet ir pernai buvo fiksuotos Vilniuje, Palangoje ir Neringoje, skaičiuojant vidutinę kvadratinio metro kainą naujos ir senos statybos butuose bei namuose.
Kaip parodė duomenys, tiek pernai, tiek šiemet už senos statybos butą vidutiniškai daugiausiai teko pakloti jį įsigyjantiems Neringoje.
2018 m. I pusm. Neringoje už kv. m vidutiniškai buvo prašoma 2265 Eur, o 2019 m. I pusm. kiek mažiau – 2086 Eur / kv. m, Vilniuje kainos buvo gerokai žemesnės ir siekė 1385 Eur / kv. m (2018 m. I pusm.) ir 1470 Eur / kv. m (2019 m. I pusm.).
Tiesa, kalbant apie naujos statybos butų kainas, naujausiais duomenimis, tokio NT aukščiausia vidutinė kaina išlieka sostinėje, nors dar pernai kainų karalių Vilnių buvo aplenkusi Palanga. 2018 m. I pusm. Palangoje naujos statybos buto vidutinė kv. m. kaina tada siekė net 1698 Eur, o sostinėje buvo prašoma 1609 Eur / kv. m.
2019 m. I pusm. situacija kiek pasikeitė, ir Vilnius vėl perėmė aukštesnės kainos estafetę. Vidutinė kv. m kaina čia kilo iki 1625 Eur Vilniuje ir 1536 Eur Palangoje.
Vidutinės senesnės statybos namų kainos 2019 m. I pusm. tarp Vilniaus ir Palangos skyrėsi vos keliasdešimt eurų, kur lyderiavo Vilnius, ko, tiesa, nebūtų galima pasakyti apie naujesnės statybos namų kainas.
Naujausi duomenys parodė, kad vidutinė naujos statybos namų kaina Palangoje nuo 664 Eur už kv. m (2018 m. I pusm.) šoktelėjo beveik dvigubai ir 2019 m. I pusm. siekė 1273 Eur / kv. m.
Įdomu tai, kad Palanga čia aplenkė Vilnių, jo naujakuriai 2018 m. I pusm. už kv. m mokėjo 993 Eur, o 2019 m. – 975 Eur, o tai yra vidutiniškai 298 Eur už kv. m mažiau, nei perkant naujos statybos namą Palangoje.
Kainas augino paklausa
RC Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis DELFI teigė, kad analizuojant sukauptą informaciją apie faktiškai įvykusius gyvenamojo būsto sandorius matyti, jog Vilniuje ir Palangoje pastaraisiais metais, nors ir vyko tam tikri sezoniniai svyravimai, perleistų butų ir individualių gyvenamųjų namų skaičius augo.
„Taip pat matome, kad sulig didėjančiais pardavimais auga ir vidutinės vieno kvadrato kainos, kurias pirkėjai pasiryžę mokėti tiek už naujos, tiek ir už senesnės statybos būstą.
Tradiciškai Lietuvoje būsto pirkėjai didžiausias sumas išleidžia pirkdami senesnės statybos butus, kurių kainos tiek sostinėje, tiek ir kurortinėje Palangoje pastaraisiais metais nuosekliai augo“, – komentavo P. Rudzkis.
O štai NT analitikas ir viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius didėjančias NT kainas pajūryje aiškino vis gerėjančia ekonomine situacija bei augančia antrųjų namų prie jūros paklausa.
„Būsto pajūryje pardavimai labai koreliuoja su ekonomine situacija šalyje. Kai yra ekonominis pakilimas, tada žmonės pradeda dairytis į antrų namų segmentą. Kalbu apie poilsį sodyboje, kur nors už miesto ar prie jūros ir pan., o pas mus tas pakilimas tęsiasi jau ne vienus metus, tai ir būsto paklausa pajūryje darosi vis patrauklesnė ir didėjanti“, – aiškino analitikas.
Tiesa, nors antrųjų namų pajūryje segmentas šiandien itin patrauklus, A. Antanavičius įspėjo nepamiršti 2009-ųjų situacijos.
„Reikia turėti omeny, kad, kai prasidėjo krizė, antrų namų segmentas labiausiai kraujavo ir pirmiausia ieškojo, kaip atsikratyti perteklinio turto, todėl jis yra jautriausias“, – teigė jis.
Bendrai kalbėdamas apie naujos statybos namų kainas pajūryje pašnekovas sakė, kad tai, jog ten kainos kiek aukštesnės, jo nenustebino, mat būstui prie jūros taikoma ir aukštesnė minimali kartelė.
„Vilniuje ta kaina – apie 1 tūkst., jei yra dar kokių nors privalumų, kyla ir kaina.
Kai mes kalbame apie nuosavą būstą arti jūros, natūralu, kad tai atspindi ir kaina“, – sakė jis.
Įsigijo daugiau būstų
RC duomenimis, 2019 m. I pusm. Vilniuje buvo įsigyta 255 butais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2018 I pusm. notaro patvirtintų sandorių skaičius siekė 5450 butų, tačiau šiemet skaičius augo iki 5705 butų.
Taip pat fiksuojama, kad šiemet Vilniuje daugiau buvo nupirkta ir gyvenamųjų namų. 2018 m. I pusm. jų parduota 400, o 2019 m. I pusm. duomenimis – 418 namų.
Didesniu sudarytų sandorių skaičiumi šiemet galėjo pasigirti ir Palanga. Butų čia parduota 33 daugiau nei pernai, o gyvenamųjų namų – 20 daugiau nei 2018-aisiais.
Štai Neringos savivaldybėje šiemet butų buvo nupirkta mažiau nei pernai. 2018 m. I pusm. sandorių skaičius siekė 38, tačiau 2019-aisiais mažėjo iki 24.
Būsto paskolų palūkanos – vienos aukščiausių euro zonoje
DELFI primena, kad augant sudarytų NT pirkimo sandorių skaičiui lietuviai, deja, negali pasigirti gaunamomis mažesnėmis būsto paskolų palūkanų normomis.
Kol beveik 70 proc. euro zonos šalių vidutinės būsto palūkanos traukiasi, Lietuva yra viena iš penkių Europos šalių, kuriose fiksuojamas vienas didžiausių būsto paskolų brangimų.
Ekonomistai ir Lietuvos banko atstovai – tos pačios nuomonės. Kaip teigė, palūkanas augino pati rinka, mat neslūgstant skolinimosi paklausai bankai jas galėjo didinti neprarasdami klientų.
ECB duomenys rodo, kad 2019-ųjų birželį euro zonos šalyse fiksuotos vidutinės būsto paskolų palūkanos nukrito iki rekordinių žemumų nuo 2000-ųjų ir siekė 1,65 proc., o tai, palyginti su praėjusių metų birželiu, yra 0,18 proc. žemiau.
Skelbiama, kad labiausiai vidutinės būsto paskolų palūkanos mažėjo Vokietijoje (- 0,33 proc.), Kipre (- 0,30 proc.) ir Austrijoje (- 0,20 proc.). Ketvirtoje vietoje – Liuksemburgas (- 0,18 proc.), o penketuką užbaigė Prancūzija (- 0,16 proc.).
Kalbant apie situaciją Lietuvoje, tuo metu mūsų šalyje buvo fiksuojamas būsto paskolų kilimas.
Lietuva, remiantis ECB duomenimis, yra TOP trejetuko sąraše tarp euro zonos šalių, kuriose palūkanos, jei lygintume 2018-ųjų ir 2019-ųjų birželį, kilo sparčiausiai.
Visoje euro zonoje labiausiai brangusių būsto paskolų titulas atiteko Graikijai, jos vidutiniškai kilo 0,18 proc. Toliau – Ispanija, palūkanos didėjo 0, 17 proc., o trejetuką užbaigė Lietuva. Mūsų šalyje jos vidutiniškai augo 0,12 proc.
Nuo Lietuvos neatsiliko ir kaimynai latviai bei estai. Estija šioje lentelėje – tiesiai po Lietuvos. Ten būsto paskolos vidutiniškai brango 0,05 proc., Latvijoje – 0,01 proc.
