Kaune nekilnojamo turto ir statybų srityje veikianti bendrovė „Būstuva“ savo gyventojams siūlo būstus netoli Aukštųjų Šančių mikrorajono. Šiuo metu vietoje, kur įsikurs visas rajonas, jau apgyvendinti du iš trijų pastatytų namų – viename šešiolikos aukštų daugiabutyje kol kas dar parduodama apie penkiasdešimt butų. Siekdama parduoti šiuos būstus, bendrovė nusprendė savo būsimiems klientams pasiūlyti šaltuoju metų sezonu viliojantį pasiūlymą – apmokėti būstą įsigijusių žmonių šildymo sąskaitas.
„Tam, kas pasirašo pirkimo – pardavimo sutartį, mes apsiimame apmokėti šių ir ateinančių metų šildymo sąskaitas“, - sakė bendrovės pardavimų vadybininkė Ramunė Galvanauskienė.
Šis bendrovės pasiūlymas galioja iki žiemos pradžios, tačiau R. Galvanauskienės manymu, gali būti pratęstas. „Iki gruodžio 1 d. tikrai galioja, o šiaip, jeigu dar atsiranda koks vienas kitas žmogus, tai mes dar galime ir gruodžio mėnesį iki didžiųjų švenčių šitą pasiūlymą pritaikyti“, - paaiškino ji.
Moters teigimu, per laikotarpį, kol galioja tokia reklama, ja susigundžiusiųjų atsirado. „Mes dabar turime pasirašę tokias preliminarias rezervavimo sutartis, nes žmonės dar eina į banką, tvarkosi paskolas, bet jeigu juos skaičiuotume, tai būtų kokie dešimt“, - sakė ji.
R. Galvanauskienė patikino, kad jokių papildomų sąlygų susidomėjusiems pasiūlymu nėra. „Matote – naujų butų pirkimas nėra toks masinis, kad ateitų ir urmu nupirktų visus butus. Jeigu reklama pritrauktų 10 – 15 gyventojų, tai mes pajėgūs apmokėti tas sąskaitas“, - kalbėjo ji. Tiesa, apmokamos tik įsigyto buto šildymas – už vietos, kurioje tuo metu gyvena pirkėjas šildymą, jis turi susimokėti pats.
Vadovaujantis tų bendrovės statytų namų, kuriuose jau gyvena žmonės, šildymo sąskaitų dydžiais, „Bustūva“ atstovai didelių sumų neprarastų. „Kalbant apie 50 kv.m. dydžio butą, vadinamą šaltąjį sausio mėnesį - iki 150 litų, daugiau už šildymą nemoka“, - praėjusių metų gyventojų sąskaitų už šildymą dydį nurodė ji. Tuo metu, tokio dydžio būstas, moters teigimu, kainuoja apie 160 tūkst. litų.
R. Galvanauskienė sakė, kad bendrovė idėja apie jos apmokamas sąskaitas kilo norint atkreipti į save dėmesį. „Nuolatos galvojame, kaip pritraukti žmones, kaip atkreipti į save dėmesį ir gimsta visokių minčių. - sakė ji. - Tai (šildymo sezonas – DELFI) skaudi tema daugeliui Lietuvos gyventojų ir ypatingai gyvenantiems senuose būstuose, o mūsų statomi daugiabučiai yra šilčiausi Kaune“.
Nemokamų pietų nebūna
„Čia yra nekilnojamas turtas. Taip, tos visos akcijos galioja ir aš pats pakimbu prekybos centruose, nedidelio susitelkimo paslaugų sferoje, bet kai kuriems žmonėms nekilnojamo turto pirkimas ar pardavimas yra gyvenimo įvykis“, - paaiškino vyriškis.
Jo teigimu, panašius pasiūlymus reiktų vertinti atsargiai. „Įsivaizduokite, kai būdavo akcijos – perku namą ir man duoda „Škodą“ dovanų. Tai man nereikia tos „Škodos“, ne tai esmė, ar geras, ar blogas automobilis, bet dabar man reikia turto. Protingas žmogus ateitų ir pasakytų – viskas gerai, Jūsų turto kaina yra X, jūsų dovanojamo automobilio kaina – Y, ir gausime galutinę sandorio kainą Z“, - kalbėjo specialistas.
R. Pletero manymu, tokios akcijos reiškia, kad pardavėjas prieš pirkėją vis tik išlošia. „Koks komisinio dydis, kokios apmokėjimo sąlygos? Faktas, verslo aksioma ir neginčytina tiesa, kad nemokamų pietų nebūna“, - teigė vyriškis. Jo manymu, teikiant tokį pasiūlymą dirbtinai gali būti pakelta pačio būsto kaina.
Specialistas sakė, kad tokių akcijų šiuo metu vartotojams siūloma mažiau - jų kiekis buvo išaugęs sunkmečio pradžioje. „Kad apmokėtų šildymo sąskaitas, girdžiu pirmą kartą. Dažniausiai siūlomas kažkoks daiktas – dovanos, automobilis, esu girdėjęs, kad nemokamai apmokėjo valymo paslaugas. Visa tai yra reklaminiai šūkiai, patariu atkreipti dėmesį į patį siūlomą produktą“, - kalbėjo R. Pleteras.
Jo manymu, net ir pasinaudojus tokiu pasiūlymu, paprastai tiesiog sutariama sumažinti būsto kainą. „Aš esu įsitikinęs, kad tai pasibaigia vienodai – tai yra, nusiderama gera kaina, ir atsisakoma (sąskaitų už šildymą apmokėjimo – DELFI), nes po to sunku jas valdyti, sužiūrėti, kiek kas kam skolingas“, - sakė jis.
