A. Demiro šeima savo verslą Vilniuje pradėjo vystyti dar 1993 m. Įkūrę parduotuvę, kurioje pardavinėjo tekstilės gaminius iš Turkijos, verslininkai atidarė ir turkiškų maisto prekių parduotuvę. Tačiau tuo užsieniečių planai nesibaigė.
Nori investuoti, bet planai stovi vietoje
Dar prieš dešimtmetį turkai verslininkai sumanė, kad Kalvarijų g. stovinčio prekybos centro „Ibrahim“ vietoje galėtų išdygti aukštas pastatas, kuriame galėtų įsikurti biurai, viešbutis ar prabangūs apartamentai.
„Buvome suplanavę vietoje „Ibrahim“ salono pastatyti daugiaaukštį pastatą, tačiau nuo 2000 m. negalėjome gauti patvirtinimo projektui. Žinoma, savivaldybė nurodo daug priežasčių, kodėl negalėjome pradėti darbų“, - pasakojo A. Demir.
„Radome ir partnerių, kurie norėtų prisidėti prie investicijų, tačiau vis dar yra komplikuotų priežasčių, dėl kurių niekaip negalime įgyvendinti savo plano“, - skundėsi turkas.
Kaip pasakojo verslininkas, kad įgyvendintų naujo pastato ir apylinkių planus, jo šeima išpirko butus, netoli prekybos centro esančiame apgriuvusiame pastate. Ten seniai jau niekas negyvena, tačiau leidimo nugriauti pastatą turkas negauna.
„Jei mes laiku negauname leidimų, tai mes prarandame laiką, bet šalis praranda pinigus“, - problemomis dalijosi turkas.
„Kai vartau senas nuotraukas, iš tų laikų, kai šeima pradėjo verslą Lietuvoje, galvoju, kodėl aš čia nebuvau prieškriziniu metu. Tuomet buvo geri laikai. Dabar sunku čia būti verslininku ir išgyventi tokiomis sąlygomis“, - kalbėjo pašnekovas.
Per aukštų pastatų negali būti
„Yra mieste aukštybinių pastatų statymo politika Neries dešiniajame krante. Ten nustatyti visi apribojimai, kurių privalu laikytis, nurodoma statybos reikalavimai“, - aiškino architektas.
Pasak jo, Kalvarijų g. iškilti itin aukštiems pastatams trukdo Vilniaus senamiesčio vaizdas: „Žiūrint nuo Subačiaus apžvalgos aikštelės ir kitų toje pusėje esančių apžvalgos vietų, tai aukšti pastatai projektuotųsi su Gedimino pilimi į vieną panoramą. Ji atsirastų aukštybinių pastatų fone. Taigi pagrindinės taisyklės, kurių buvo laikomasi projektuojant ir „Teo“ pastatą, ir svarstant minėtą projektą, buvo, kad pastatai neiškiltų į pilies lygį, žvelgiant iš apžvalgos taškų“.
„Juk galima statyti toje pačioje vietoje (Kalvarijų g. - DELFI) ir ne itin aukštą pastatą. Galima daryti perimetrinį pastatą, kuris gerai įsilietų į gatvės vaizdą“, - svarstė M. Pakalnis.
Miesto architektūra bei planavimu besirūpinantys specialistai taip pat yra sutarę, kad neiškiltų aukštesnis pastatas nei Europos aikštėje esantis 33 aukštų verslo centras „Europa“.
„Jau prieš gerą dešimtmetį buvo sutarta, kad Europos verslo centro amplitudė yra aukščiausia. Ir į tai atsižvelgiant, tiek kultūros vertybių apsaugos specialistai, tiek miesto plėtros specialistai vertina projektus“, - komentavo architektas.
DELFI kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę, jos atstovai teigė, kad kol kas konkrečių planų dėl Kalvarijos g. esančio pastato teritorijoje galimų pakeitimų nėra.
„Teritorijos plėtotojai dar tik pradėjo rengti detalųjį šios teritorijos planą. Jokių pokyčių, neatitinkančių bendrojo, nebus“, - tepasakė Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys.
DELFI primena, kad daugiaaukščio pastato statybos nebuvo leistos ir bendrovei „RVM Investments“, vadovaujamai buvusio Prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Raimondo Mieželio. Daugiaaukščių pastatų kompleksas turėjo išdygti šalia Karaliaus Mindaugo tilto. Tačiau tam paprieštaravo Kultūros paveldo departamentas.
Į tokį departamento sprendimą Vilniaus miesto savivaldybė reagavo reikalaudama 3,5 mln. litų kompensacijos iš paveldosaugininkų.
Praėjusių metų vasarą įsiliepsnojęs konfliktas atvėso metų pabaigoje, kai draudimas statyti aukštus pastatus šalia tilto buvo atšauktas.
