Šiuo metu visi naujai statomi pastatai turi atitikti B energetinio naudingumo klasę, o nuo 2020 m. visi statiniai jau privalės priklausyti AA+ energetinei klasei.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas sakė, kad jau dabar tik iš rąstų suręsti namai rizikuoja neatitikti energetinio naudingumo reikalavimo.
„Jeigu vertintume iš konstruktyvinės pusės, medis yra tikrai gera konstrukcija, kuri gali būti naudojama. Tačiau gryno rąsto sienos nebeatitinka dabar keliamų reikalavimų. Rąstinis namas turėtų būti apšiltintas, jame turi būti papildomas termoizoliacinis sluoksnis. Man jau yra tekę matyti namų Lietuvoje, kurių sienos statomos dedant rąstą, termoizoliacinį sluoksnį ir po to vėl rąstą arba jo imitaciją“, - DELFI komentavo jis.
Tiesa, Statybų įstatymas numato išimtis vasarnamiams ir mažesniems nei 50 kv.m namams. Tokiems statiniams energetiniai reikalavimai negalios ir jie galės būti statomi toliau.
Taigi lietuviško rąstinuko ateitis tik būti vasarnamiu, bet ne namu nuolatinia gyvenimui?
„Kiek teko matyti užsienyje, iš gryno rąsto statomi tik vasarnamiai. Paskutiniu metu kalbama, kad tokių namų daug Norvegijoje, bet gryno rąsto statomi tik vasarnamiai. Jeigu norima juose gyventi, naudojamos papildomos priemonės arba renkamasi kitą konstrukciją“, - komentavo T. Baranauskas.
Pasak pašnekovo, žmonėms, kurie nepaiso reikalavimų, nepavyks įregistruoti baigto namo, nes prieš registruojant pastatą yra privalomas namo energetinio naudingumo sertifikavimas.
Lietuviai randa savų išeičių
Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys pripažįsta, kad tik iš rąstų renčiamiems namams naudojimo galimybės siaurėja.
„Reikalavimai namų energetiniam naudingumui didėja kiekvienais metais. Negaliu teigti, kad jau šiuo metu rąstinis namas neatitinka reikalavimų, nes skaičiuojamas viso namo energetinis efektyvumas, pavyzdžiui, jeigu rąstinių sienų ten bus nedaug, langai bus geros kokybės, o stogas stipriai apšiltintas, tai galbūt namas ir atitiks reikalavimus. Bet kokiais 2020 m. jau tikrai neturėtų atitikti“, - DELFI komentavo jis.
Pasak asociacijos vadovo, ateityje teks rąstinius namus šiltinti arba iš išorės, arba iš vidaus.
„Gyvenamojo namo tik iš rąstų neleidžia statyti be apšiltinimo. Jeigu žmogus nori gyventi natūraliai, sveikoje aplinkoje, vis tiek reikalaujama jį apšiltinti“, - pripažino pašnekovas.
Pasak jo, gamintojams vis dar yra likusios išimtys, taip pat jie daug rąstinių namų eksportuoja.
Pasak pašnekovo, lietuviai randa išeičių, kaip, nepaisant ribojimų, vis tiek gyventi rąstiniame name.
„Jeigu žmonės įsigyja rąstinį namą, jie nenori jo šiltinti. Kaip kas susitvarko, rodo šiltinimą, o realiai arba jį vėliau nusiima, arba nepadaro visai. Nežinau, įvairiai“, - pripažino T. Braškys.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas DELFI sakė, kad mediena kaip statybinė medžiaga turi ateitį, tik jų kaina gali būti didesnė, nes reikia daugiau laiko apdirbant medieną.
„Medžio energetinės pralaidumo savybės yra kur kas geresnės nei mūro. Aš manau, kad mediniai namai turi gerą ateitį. Tik jie gali būti labai brangūs, jeigu būtų statomi kokybiški. Vakaruose ir Skandinavijoje mediniai namai yra populiarūs, tačiau jų kaina yra didelė, nes medį apdirbti reikia laiko“, - kalbėjo jis.
