Sostinėje apžiūrėti daugiabučiai, įsikūrę Rinktinės g. 42 ir 44, abu jie priklauso 351-ai daugiabučių bendrijai.
Patikrinimų metu Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai apžiūrėjo, kaip dirba statybininkai, ar jie tinkamai sumontavę pastolius, ar dirba su šalmais ir tinkamais drabužiais, ar turi darbo pažymėjimų.
Statybos inspekcija tikrino, kaip pildomi darbų eigos žurnalai, apžiūrėjo, ar namas buvo tinkamai paruoštas prieš dedant šiltinančią mineralinę vatą, domėjosi, ar darbai atitinka projektą.
Į patikrinimą atvyko ir daugiabučių bendrijos pirmininkas Andrejus Gurinovas, kuris šmaikštavo, kad gyventojams įtikinti reikėjo „tik“ trejų metų.
"Bendrija įsikūrė nuo buvusio kooperatyvo „Elektronika“, gyventojai – ir buvę inžinieriai, dauguma jų - su aukštuoju išsilavinimu, tai prireikė tik trijų metų įkalbėti kažką padaryti. Žmonės dar mąsto tais standartais: siena mūrinė, pusės metro pločio, ką jūs mums aiškinate, viskas gerai. Kol nepadarėme termovizijos ir nesiėmėme kitų veiksmų, įkalbėti buvo gan sunkoka“, - sako bendrijos pirmininkas.
Pasak jo, kai prasidėjo darbai, žmonės pirmininkui sako, jog jiems pirmą kartą per 15-a metų žiemą namie yra šilta.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam butui reikės mokėti iki 100 litų renovacijai paimtos paskolos ir palūkanų, tačiau planuojama sutaupyti apie 50 proc. šilumos, tad galutinė sąskaita turėtų būti mažesnė nei mokama dabar. Socialiai remtiniems gyventojams už renovaciją mokėti nereikia.
Paklaustas, dėl dabar gyventojai dažniausiai kreipiasi į pirmininką, A. Gurinovas sako, jog gyventojai jau nebeturi klausimų.
„Žmonės dabar neskambina ir neklausia, nes mes labai daug dirbome iš anksto. Tris kartus turėjome svečių iš „Swedbank“, kurie aiškino, kaip pinigai vaikšto, turėjome svečių ir Vilniaus miesto pašalpų skyriaus, kurie pasakojo, kam renovacija papildomai nekainuos, tad turėjome apie 10 susirinkimų, kur tiesiog aiškinome, be jokių balsavimų. Bet koks susirinkimas baigdavosi klausimais apie renovaciją. Atsitiko toks absurdas, kad pirmaisiais metais, kol mes bandėme renovaciją pradėti, žmonės ateidavo į susirinkimus. O kai jie jau žino, kad renovacija vyksta, aš negaliu surinkti eiliniams klausimams žmonių, nes jie atsipalaidavo, viskas gerai, viskas tinka“, - pasakojo pirmininkas.
Name įsirengė dalį sprendimų
Šnipiškių rajono Rinktinės gatvės daugiabučiuose renovacija pradėta pernai gruodį, ją planuojama baigti šiemet vasarį. Vieno namo renovacijos kaina apie 1,2-1,3 mln. Lt.
Namai pasirinko įsirengti ventiliuojamus fasadus, skaičiuojama, kad vidutiniškai jie yra apie 30 proc. brangesni nei tinkuojami fasadai. Tačiau bendrijos pirmininkas skaičiuoja, kad ventiliuojamas fasadas žymiai brangiau nekainavo.
„Mes nenorėjome putplasčio, gyventojai pasisakė, kad namas būtų šiltinamas vata. Tada paaiškėjo, kad labai mažas skirtumas, kai fasadas yra tinkuojamas, ar kai jis yra ventiliuojamas. O putplasčio nenorėta, nes gyventojai buvo prisiklausę mitų, kažką girdėjo, skaitė, matė“, - paaiškina jis.
Be to, name planuojama atnaujinti šildymo sistemą, įrengti reguliuojamus radiatorius.
„Buvau svečiuose pas pirmininką už kelių kvartalų ir paaiškėjo, kad jie reguliuojamų radiatorių sistemos nestatė ir dabar kampiniuose butuose, kurie buvo šalčiausi, yra karščiausia. Žmonės galėtų šildymą prisukti ir namas taupytų, o tokia sistema nebrangiai kainuoja. Bet problema - ne piniguose, žmogus nenori į butą įleisti statybininką, kuris kažką darys, suks, gal sukels nemalonumų. Čia yra psichologinės nuostatos, bet reikia pakentėti mėnesį, kad gyventume 20 metų gerai – dėl to ir prireikė 3-ejų metų“, - sako A. Gurinovas, kuriam pavyko gyventojus įkalbėti įsirengti reguliuojamus radiatorius.
Visgi, jis apgailestauja, kad ne visus norimus sprendimus name pavyko įsirengti – ne visi gyventojai pasisakė už gerus, bet papildomai kainuojančius sprendimus.
„Investicinio projekto rengėjai siūlo darbų kompleksą. Kai atėjo močiutės į susirinkimą ir buvo pasakyta, namui – 3,5 mln. Lt, jos griebėsi už širdies. Tada mes pradėjome atsisakinėti darbų ir liko apie 1,5 mln. Lt, kurių dauguma skirta sienoms, šildymo sistemai. Gal norėtųsi ir daugiau darbų, bet šiai dienai yra patys būtiniausi dalykai“, - mano pirmininkas.
Pasak jo, gaila, kad žmonės nebalsavo už papildomą vėdinimo sistemą, tačiau galbūt ji bus įrengta ateityje.
„Tuomet mes dar negalėjome suprasti, kad svarbi ventiliacija, bet pas mus gavosi šiuolaikiškas projektas, įtraukėme ir šildymo sistemos atnaujinimą, ir sienų šiltinimą, tik dar neturėsime saulės kolektorių, rekuperacijos ir dar nedeginsime savo šiukšlių“, - šypteli jis.
Paklaustas, kas labiausiai vargina ruošiantis renovacijai, namo pirmininkas atvirauja, jog sunkiausia – ne pasiruošimas, o bendrauti su piktybiškais žmonėmis, kurie sąmoningai kenkia bendram projektui.
„Visuomenėje dažniausiai yra 3-5 proc. skundikų ir jie sugadina daugiau nervų negu nuovargis ruošiantis renovacijai. Yra keli žmonės, kurie siunčia nepagrįstus skundus, ieško problemų, bet į tai žiūriu filosofiškai – jų gi neperauklėsi“, - apibendrina jis.
Planuojama, kad kai namo renovacija bus baigta pavasarį, daugiabučiai pasieks C energetinio efektyvumo klasę.
Patenkinti ne visi, darbai taisomi
Prie namų atvykus inspekcijai, DELFI sutiko renovuojamo namo gyventoją, kuri pasiteiravo, kas nutiko. Moteris papasakojo, jog ji renovacijos procesui nepritarusi.
„Buvome prieš renovaciją, bet nubalsavo 51 proc. ir viskas. Už dviejų kambarių renovaciją sumokėsiu 23 tūkst. Lt, suma padalinta dvidešimčiai metų“, - dėstė pensininkė Aldona, skaičiuojanti, jog viena įmoka sieks apie 96 litus.
Namo gyventoja pasakojo, jog nepatogumų patiria dėl to, kad statybininkai uždengė namą apsaugine plėvele, dėl to butuose – tamsiau. Be to, girdisi, kaip statybininkai gręžia, pjausto plokštes.
Ji sakė kol kas nesidžiaugianti ir namo išvaizda bei priduria, kad namo laiptinė ir taip buvo gražiai nudažyta.
Statybos specialistai po patikrinimo klausiami, ar teko dalį darbų perdaryti, taisyti broką, pasakojo, jog teko atlupti ir iš naujo dėti vieną mineralinės vatos plokštę, nes patikrinus su termovizoriumi buvo pastebėta, jog vienoje vietoje mineralinė vata buvo susivėlusi. Klaida buvo pataisyta.
Termovizijos aparatu patikrinama, ar namas leidžia šilumą, kai kambario ir lauko temperatūra skiriasi daugiau nei 15 laipsnių Celsijaus.
Statybos darbų vadovai juokavo, jog labai gerai iš anksto darbuotojams pasakyti, kad namas bus tikrinamas su termovizoriumi, tada šilumos izoliacija daroma atsakingiau.
