Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gegužę, praėjus metams po naujovės įdiegimo, priminė, kad net 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent statybų sektoriuje. Dėl to pernai balandžio 1 dieną ir startavo skaidriai dirbančiojo ID. Apie tokią priemonę kalbėta nuo 2015 metų.
VDI inspektoriai pastebi tendenciją, kad situacija statybų sektoriuje šiek tiek pagerėjo.
„Žinoma, lieka šešėlis, kurio negalima tiksliai pamatuoti. Tačiau galima palyginti skaičius pagal atliktus patikrinimus. Palyginus paskutinių dvejų metų statistiką, atlikus panašų patikrinimų skaičių, nelegaliai dirbančių asmenų nustatyta mažiau“, – teigiama pranešime.
Pernai VDI inspektoriai atliko 2677 inspektavimus statybos sektoriuje, tai yra, 22,6 proc. daugiau nei 2021 metais, tačiau skelbia nustatę 12 proc. mažiau nelegaliai dirbančių asmenų (1007). Be to, nelegaliai statybose dirbančių užsieniečių skaičius sumažėjo nuo 309 iki 166 (lyginant 2021 ir 2022 metus).
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas jau anksčiau siūlė „neišradinėti dviračio“ ir pasinaudoti esama, asociacijos administruojama statybininko kortele.
„To sprendimo, kurį siūlė Lietuvos statybininkų asociacija, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepriėmė, buvo priimtas sprendimas sukurti skaidriai dirbančio asmens kodą.
Realiai, mano manymu, jokio poveikio tai vadinamai nelegaliai darbo rinkai nepadarė ir praktiškai nesutvarkė nelegalaus darbo statybų sektoriuje ir savo misijos tas kodas neatliko. Tas nelegalus darbas statybose kaip buvo, taip ir yra“, – „Delfi“ šįkart komentavo jis.
D. Gedvilo teigimu, net ir po ilgesnio laiko turbūt niekas nepasikeis, nes „pats algoritmas yra butaforinis, jis nieko nesprendžia“.
„Mūsų variantas buvo, kad duomenys būtų saugomi Darbo inspekcijos arba „Sodros“ serveryje, o kortelėje darbų saugos kompetenciją tikrintų Statybininkų asociacijos ekspertų komanda ir būtų tada ne tik legaliai dirbantys asmenys, o ir su darbų saugos kompetencija ir su kitomis kompetencijomis tikrinami, tuo pačiu ir laiko apskaita. Visas kompleksinis sprendimas, mūsų nuomone, buvo teisingas“, – teigė D. Gedvilas.
Anot jo, būtent kompleksinis sprendimas būtų padėjęs tašką nelegalaus darbo problematikai.
„14 Europos Sąjungos valstybių turi tą statybininko ID kortelę ir matome, kiek ten yra tų nelegaliai dirbančių. Suomijoje išvis skaičiuoja dalimis procento, Norvegijoje, Švedijoje – visur yra mažas nelegaliai dirbančių asmenų skaičius.
Mes siūlėme tą sprendimą, bet buvo kažkodėl nueita kitu keliu, nes praktiškai socialinių partnerių pasiūlymas galėjo išspręsti nelegalaus darbo klausimą statybų sektoriuje“, – teigė pašnekovas.
Jo vertinimu, dar daug statybos objektų įgyvendinami nelegaliai.
„Projektuose, kurie įgyvendinami per viešuosius pirkimus, yra mažiau nelegalaus darbo, bet vis tiek matome, kad jeigu konkursą laimi rangovas, kurio atlyginimų vidurkis žemas, tai (kyla) įtarimas, kad dalis atlygio turbūt mokama nelegaliai.
Bet dauguma nelegaliai vykdomų – privačios statybos, tai iškreipia rinką ir manome, kad įmonėms, kurios moka mokesčius, statybinėms kompanijoms, mūsų asociacijos nariams, tai yra didžiulis iššūkis konkuruoti su tais, kurie dirba nelegaliai“, – kalbėjo D. Gedvilas.
VDI mano, kad situacija su dabartiniu sprendimu tampa geresnė.
„Sodra“ komentavo „Delfi“, kad nuo 2022 metų kovo iki gegužės 24 dienos yra suteikti 424 942 skaidriai dirbančiojo ID. Tuo atveju, kai asmuo dirba pas kelis darbdavius ar vykdo kelias savarankiškas veiklas, jam yra suteikiami atskiri skaidriai dirbančiojo ID pagal darbdavį ar savarankišką veiklą.
Tačiau „Sodra“ nedetalizuoja duomenų, kokiam skaičiui žmonių išduoti QR kodai bei kiek jų šiuo metu yra galiojančių, kadangi tam reikėtų tikrinti kiekvieną kodą atskirai.
VDI informavo „Delfi“, kad šiemet per pirmą ketvirtį buvo atlikti 544 patikrinimai, kurių metu vykdyta skaidriai dirbančių asmenų kontrolė (patikrintų asmenų skaičius siekė 1295).
Atvejų be skaidriai dirbančiojo ID nustatyta 162, o asmenų, dirbusių be šio dokumento, – 196. Surašyti 173 protokolai už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus.
Pateikiame informaciją apie kiekvieną mėnesį suteiktų skaidriai dirbančiojo ID skaičių. Atskirame infografike – statybų sektoriaus patikrinimai šių metų sausį–kovą:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mano, kad skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo tikrinimas palengvino darbą kontroliuojant nelegalų darbą statybos sektoriuje ir turėjo įtakos dirbančių nelegaliai asmenų statybų sektoriuje skaičiaus mažėjimui.
Ministerija sako, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, fizinių asmenų, kurie vykdė su statybomis susijusią veiklą su verslo liudijimu arba su individualios veiklos pažyma per 2022 metus padaugėjo beveik 2,5 tūkst. Jei 2021 metų gruodžio mėnesį šalyje buvo 34 tūkst. tokių asmenų, tai 2022 metų balandžio mėnesį beveik 37 tūkst., o gruodžio mėnesį – daugiau kaip 36 tūkst.
VDI primena, kad skaidriai dirbančiojo ID yra privalomas dokumentas, įrodantis veiklos teisėtumą. Nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos, siekiant mažinti šešėlį statybų sektoriuje, visi pagal darbo sutartį, taip pat savarankiškai vykdantys veiklą, mažųjų bendrijų vadovai ar į Lietuvą iš kitų šalių komandiruoti ir statybvietėse dirbantys asmenys privalo turėti skaidriai dirbančiojo ID kodą.
Skaidriai dirbančiojo ID suformuojamas „Sodros“ informacinėje sistemoje. Tai – specialus QR kodas, kuriame užfiksuojamas statybvietėje dirbančio asmens statusas: asmuo dirba pagal darbo sutartį, savarankiškai, pagal civilinę sutartį dirbantis mažosios bendrijos vadovas arba į Lietuvą komandiruotas asmuo.
Nelegaliai dirbančiųjų statistika per sektorius (šių metų sausis–kovas):
Suformuotame QR kode užfiksuojami pagrindiniai darbuotojo duomenys. Kodą galima atsisiųsti į mobilųjį telefoną, kompiuterį ar kitą prietaisą arba atsispausdinti. Jei asmuo dirba pagal kelias darbo sutartis ar verčiasi savarankiška veikla, jis gaus po atskirą kodą kiekvienai darbo sutarčiai ir kiekvienai savarankiškai veiklai.
