aA
Lietuvos konfliktas su Kinija dėl Taivano gali tapti netikėta galimybe – investicijomis į puslaidininkių gamybą. Taivano ekspertai žada vertinti galimybes Lietuvoje plėtoti šią pramonės šaką, tačiau kokia forma taivaniečių investicijos pasieks lustų pramonę, kol kas neaišku. Ekspertai svarsto, kad labiau tikėtinas bendras projektas su Lietuvos įmone. Planų mūsų šalyje statyti lustų gamyklą turi lietuviška technologijų įmonių grupė „Teltonika“, skelbusi apie galimą bendrą projektą su investuotojais, tad vienas iš variantų galėtų būti ir Taivano investicijos.
Puslaidininkių gamykla
Puslaidininkių gamykla
© AFP / Scanpix

Tačiau kol kas visa tai – tik kalbų lygyje, iš Taivano pusės jokių konkrečių sprendimų ir planų nėra, o pati „Teltonika“ dėl politinių motyvų šio klausimo nekomentuoja.

Ekspertų vertinimu, investicijos į lustų gamyklą Lietuvoje gali siekti kelis milijardus, o darbuotojų prireikti iki 2 tūkst. Jų teigimu, tokio dydžio projektas būtų itin reikšmingas įvykis mūsų šaliai ir posūkis Lietuvos pramonei, tačiau jie nevienareikšmiškai vertina mūsų šalies galimybes jį pritraukti. Daugiausiai klausimų kelia kvalifikuotų darbuotojų stygius.

Taivaniečiai vertins Lietuvos galimybes

Praėjusių metų rudenį Lietuvoje apsilankiusi taivaniečių delegacija užsiminė apie galimybę Lietuvoje statyti puslaidininkių gamyklą. Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įvardijo, kad tokia galimybė – reali. Anot jos, tai galėtų būti savarankiškos Taivano įmonės investicijos arba Lietuvos įmonių bendradarbiavimas su Taivano įmonėmis ir bendras jų projektas.

Šioje srityje pasaulyje lyderiaujantis Taivanas jau subūrė ir ekspertų grupę, kuri šiemet turėtų įvertinti Lietuvos galimybes plėtoti puslaidininkių pramonę ir pasiūlyti plėtros strategiją. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Delfi informavo neturinti tikslių žinių, kada ši ekspertų darbo grupė atvyks iš Taivano.

Be kita ko, šių metų pradžioje Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas paskelbė, kad Taivanas planuoja Lietuvoje investuoti 200 mln. JAV dolerių (apie 177 mln. Eur). Investicijos planuojamos į puslaidininkių, lazerių, biotechnologijų ir kitas panašaus pobūdžio pramonės šakas.

Kiek vėliau pranešta ir apie 1 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, jį Taivanas žada atidaryti artimiausiu metu. Visas šis paramos paketas kelia bendradarbiavimo lustų srityje galimybes.

Taivano planus Lietuvoje ekspertai vertina atsargiai: patys galime būti nepasiruošę investicijoms
© DELFI / Andrius Ufartas

Taivano lustų gigantė ieško vietos Europoje

Tačiau Taivano siūlomos investicijos Lietuvai yra lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek investicijų prireiks viso dydžio gamyklai, rašo „Politico“. Pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje užsakomųjų lustų gamintoja Taivano įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC) į gamyklą Arizonoje iki 2024 m. planuoja investuoti 12 mlrd. JAV dolerių.

E. Huangas interviu leidiniui „Politico“ teigė, kad Lietuva gali įsiveržti į Europos puslaidininkių rinką: „Tai pirmas kartas, kai Taivano vyriausybė steigia tokį investicinį fondą. Kai vertinsime galimybę investuoti į puslaidininkius Lietuvoje, klausimą svarstysime visos Europos Sąjungos rinkos kontekste, nes taip bus tvariau ir pelningiau.“

Kalbant apie Taivano gigantės TSMC investicijas, panašu, kad Lietuvai šansų nedaug. Šiemet kompanija paskelbė vertinanti plėtros galimybes ir naujos gamyklos statybas ES, tačiau konkrečių sprendimų dar nėra priėmusi. Tarp galimų variantų įvardijama Vokietija.

Kaip skelbė Bloomberg, TSMC veda derybas su Vokietijos vyriausybe, tačiau galutinis sprendimas esą priklausys nuo daugelio veiksnių, vyriausybės subsidijų, paklausos ir talentų skaičiaus. Pastarasis faktorius ir kelia daugiausiai klausimų Lietuvą matyti tarp kandidatų.

Europos Komisijos pareigūnas taip pat suabejojo Lietuvos finansinėmis ir logistikos galimybėmis eksploatuoti tokio dydžio objektus, akcentuodamas pigios elektros ir gausaus vandens tiekimo poreikį.

Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas leidiniui „Politico“ pripažino, kad bet kuriai ES šaliai būtų sunku atkartoti Taivano modelį, kai ši turi visą mikroschemų gamybos tiekimo grandinę, kurią sukūrė per pastaruosius keturis dešimtmečius. Tačiau pridūrė, kad atskiros šalys turėtų plėtoti savo stipriąsias puses bendroje sistemoje, o Taivanas jau įsipareigojo padėti Lietuvai sutelkti dėmesį į vieną ypač svarbią sritį – talentų ugdymą.

TSMC
TSMC
© Scanpix / Reuters

Čivilis: kol kas viskas pagrįsta tik jausmais

Delfi taip pat apklausė Lietuvos ekspertus apie galimybes į Lietuvą pritraukti milijardines investicijas, sukursiančias per tūkstantį naujų darbo vietų. Kai kurie iš jų, kol nėra konkrečių planų ir projektų, kalba atsargiai.

Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis pažymi, kad kol kas viskas pagrįsta tik jausmais. Pašnekovas sutinka, kad taivaniečių puslaidininkių gamykla – galimybės Lietuvai, bet kad šias prielaidas patvirtintume, reikia išsamesnės analizės.

„Situacija labai neapibrėžta, viskas tik kalbų lygyje, tai – vizijos ir norai. Viskas pagrįsta jausmais: „mes norime padėti Lietuvai“ ir „tikime, kad taivaniečiai mums gali padėti“. Turi būti dokumentas, galimybių studija, kuri aiškiai pasakys, kokių dalykų reikia Lietuvai, kokios jos galimybės, ir įvardyta, ką turime atlikti, kad kuri nors kompanija svarstytų“, – kalba jis.

„Gamykla viena „nevaikšto“, yra ir tiekimo grandinės, klientai ir talentai, ypač aukštos pridėtinės vertės. Kad visa tai ateitų, taivaniečiai siūlo darbo grupę, kuri įvertintų visą ekosistemą ir pateiktų savo matymą ir siūlymą.

Aukščiausiame lygmenyje tai – pozityvi iniciatyva, tačiau nuo idėjų reikia pereiti prie praktinių žingsnių. Kiekvienas verslas turi turėti logišką pagrindimą tokiai investicijai įsitvirtinti, ir spontaniškai niekas nevyksta“, – sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Elijus Čivilis
Elijus Čivilis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Ar Lietuva pasirengusi tokio dydžio investicijai?

Vertindamas pačią lustų gamyklos idėją pašnekovas pažymi, kad istoriškai Lietuva jai yra pasirengusi.

„Lietuva istoriškai, aišku, tik su senomis technologijomis, buvo garsi savo tranzistorių gamyklomis, viena Šiauliuose, kita – Vilniuje, „Vilma“. Tuo metu buvome šio regiono lyderiaujantys gamintojai, po to viskas „išsivaikščiojo“ ir nieko neliko, tačiau, manau, kad galime grįžti prie to paties.

Klausimas – prioritetų ir bendro sutarimo. Jei sutarsime, kad tai – Lietuvos strateginė kryptis, neabejoju, kad taip atsitiks, lygiai taip pat kaip sutarėme dėl IT, biotechnologijų, inžinerinės pramonės, kad tai – mūsų strateginės kryptys, ir kryptingai į tą pusę dirbame“, – svarsto E. Čivilis.

Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos prezidentas Giedrius Valuckas taip pat mano, kad Lietuva tokio dydžio projektui yra pasirengusi, tačiau kol nėra konkrečių planų, atsargiai komentuoja pačią idėją.

„Kompetencijų ir plotų prasme esame pasiruošę, tikrai Lietuvoje atsirastų tinkama vieta. Manau, kad Lietuva per nepriklausomybės metus yra gerai pasikausčiusi, ir pramonė yra ganėtinai aukštame lygyje, pasiekė piką praeitų metų pabaigoje. Buvome tarp lyderių Europoje pagal augimą, pridėtinės vertės generavimą ir kompetencijų bei investicijų pritraukimą. Lietuva, kaip šalis, yra pilnai pasiruošusi tokiems projektams“, – vertina jis.

Gali prireikti iki 2 tūkst. darbuotojų

Ekspertų teigimu, puslaidininkių gamyklai Lietuvoje gali prireikti iki 2 tūkst. darbuotojų. „Investuok Lietuvoje“ vadovas galimą darbuotojų poreikį palygina su kitomis įmonėmis. Štai JAV lustų milžinė „Intel“ skelbė planuojanti didinti savo gamybinius pajėgumus Airijoje. Gamykloje, E. Čivilio teigimu, dirba apie 2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų.

G. Valucko vertinimu, tiek darbuotojų gali ir neprireikti: „Nežinau, ar tūkstančio reikėtų, pradžioje gal 100–200 ar iki 500. Jei kalbame apie gamyklą, nereikia 100 proc. kvalifikuotų darbuotojų, nes būtų labai didelė specialistų įvairovė: nuo aukštą pridėtinę vertę kuriančio iki paprasto surinkėjo, nes kalbame ir apie paprastas surinkimo linijas.“

Giedrius Valuckas
Giedrius Valuckas
© Asmeninio albumo nuotr.

Mauricas: lengva tikrai nebus

„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kelia klausimų, ar Lietuva sugebėtų sukurti visą reikiamą infrastruktūrą. Visgi jis nemano, kad taivaniečių lustų gamykla Lietuvoje – utopinė idėja, bet abejoja, ar ji iškiltų per artimiausius penkerius metus. Anot jo, mums reikės itin daug dirbti, kad ši idėja taptų realybe, mat Lietuva – nedidelė valstybė ES periferijoje, o darbuotojų trūkumas – pakankamai reikšmingas.

„Žinoma, tai būtų labai teigiamas dalykas mūsų ekonomikai. Tačiau tokiems projektams infrastruktūra nesukuriama per metus ir galbūt net ne per penkerius. Didžiausias klaustukas, ar mes visgi sugebėsime visą infrastruktūrą čia sukurti.

Pasaulio regionai specializuojasi vienoje ar kitoje srityje: Pietų Korėja – laivų statyboje, Višegrado šalys – automobilių gamyboje, trečiosios šalys ir Lietuva turi daug baldų pramonės įmonių, tai sukuria natūralų konkurencinį pranašumą. Tai klausimas – kokį konkurencinį pranašumą turi Lietuva šiuo atveju (puslaidininkių gamybos – Delfi)?

Vienas būtų pakankamai palanki reguliacinė aplinka, nebeturime tiek daug biurokratinių kliūčių, tačiau šios srities darbuotojų neturime, reikėtų jų atsivežti arba juos ugdyti. Labai norint ir kryptingai siekiant pritraukti investicijų, yra pavyzdžių, kai šalims pavyksta tą padaryti. Visgi galime prisiminti: norėjome pritraukti „Teslos“ fabriką, ir vis tiek kompanija pasirinko Vokietiją.

Taigi lengva tikrai nebus, konkurencija dėl tokių projektų nemaža. Lietuvos atžvilgiu turėtų nuo nulio būti sukurta visa ekosistema, ir tokie dalykai greitai neįvyksta: reikalingos visos tiekimo grandinės, darbuotojai, politinės ir ekonominės aplinkos stabilumas“, – apžvelgia ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Juodelis

Lasionis: šiuo metu Lietuva savarankiškai nėra pajėgi

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis sutinka, kad lietuvių žinios ir potencialas yra pakankamai ribotas tokiems projektams kaip lustų gamyklos. Anot jo, be kompetencijų sukūrimo ir išorės pagalbos pati Lietuva tokiam projektui savarankiškai nėra pajėgi.

„Bet kuriuo atveju turėsime bendradarbiauti su įvairių šalių mokslininkais, verslo ir mokslo organizacijomis, kad Lietuvoje atsirastų puslaidininkių pramonės pradžia. Investicijos į pačią puslaidininkių gamyklos atidarymą – labai didelės, ir šiuo metu Lietuva pati savarankiškai nėra tam pajėgi. Tikslas – nuoseklus: pirmiausia turi atsirasti kompetencijos, „R&D“ centras su mokslininkais ir mokslo organizacijomis, ir po to etapais viską vystyti ir kurti“, – dėsto D. Lasionis.

Jo teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos ir įvairių scenarijų dėliojimas dėl puslaidininkių ekosistemos kūrimo Lietuvoje: „Kalbamės ir diskutuojame su Lietuvos mokslo ir verslo organizacijomis, rengiami įvairūs planai ir scenarijai dėl galimo bendradarbiavimo. „Teltonika“ grupė yra iškomunikavusi, kad jie turi planų ir tikslų tą daryti. Į tai įsitraukė ir Fizikos ir technologijų centras.“

Darius Lasionis
Darius Lasionis
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Teltonika“ investuos pati arba ieškos partnerių

Pernai pavasarį „Teltonikos“ įmonių grupė paskelbė iki 2030 m. ketinanti investuoti apie 3 mlrd. Eur į puslaidininkių pramonės kūrimą Lietuvoje. Pirmasis etapas šioje srityje bus mokslinių tyrimų (IC R&D) centro kūrimas, jo statybas planuojama pradėti 2024 m., skelbė VŽ.

Lustų gamybos kompleksą ketinama pradėti statyti 2026 m. Jį sudarytų maždaug 300 mln. eurų vertės lustų surinkimo ir apie 200 mln. eurų vertės jų testavimo gamyklos, apie 20 mln. eurų vertės metalo plastiko jungčių ir apie 100 mln. eurų kainuosiantis spausdintų plokščių fabrikai bei 40 mln. eurų vertės laboratorija puslaidininkių lustams kurti.

„Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys teigė, kad nauja lustų gamykla galėtų atsirasti tik Kaune arba Vilniuje, idealiu atveju – Liepkalnyje. Iš viso šiam gigantiškam projektui prireiks apie 1,5 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų.

A. Paukštys anksčiau BNS teigė, kad investuoti apie 3 mlrd. eurų gali pavykti ir savarankiškai, o atsiradus papildomų investuotojų, projektų įgyvendinimas tik pagreitės: „Kasmet augdami po 30 proc. tą padarysime savo jėgomis, <...> iš viso suskaičiuota 3,7 mlrd. eurų investicijų iki 2030 metų, čia jeigu darysime tik patys, tačiau, jeigu ateitų bankas ar investuotojas, tada terminas trumpėja 3–4 metais.“

Delfi „Teltonikos“ atstovų pasiteiravo dėl galimybės bendradarbiauti su Taivanu, tačiau bendrovė išsamiau pakomentuoti atsisakė, mat tai – politinis klausimas.

„Su verslais šiuo metu dialogo nėra. Kol sprendžiami klausimai politiniu lygmeniu, negalime nieko komentuoti. Nenorime skleisti dezinformacijos, kol nėra jokios aiškumo šioje situacijoje“, – sako „Teltonika IoT Group“ korporatyvinės rinkodaros vadovas Julius Švagždys.

Teltonikos gamykla
Teltonikos gamykla
© Organizatorių nuotr.

Taivaniečiai gali tapti partneriais

Delfi kalbinti ekspertai taip pat svarstė, kad taivaniečių bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis lustų gamybos srityje variantas yra realesnis.

„Mes manome, kad Taivano kompanijos ir mokslinis potencialas galėtų būti mūsų partneriai. Kokiu būdu, negaliu įvardyti, nes dabar sudaromi scenarijai“, – sako LINPRA vadovas D. Lasionis.

Paklaustas, ar matytų Taivano įmonės savarankišką investicijų atėjimą, ar bendradarbiavimą su planus statyti lustų gamyklą kuriančia „Teltonika“, E. Čivilis sako, kad visi variantai galimi. Visgi jis pažymi, kad Lietuva taivaniečiams yra nežinoma rinka, tad apsisprendimą čia investuoti gali lemti bendri projektai su Lietuvos įmonėmis.

„Greičiausiai apsisprendimą (Taivano investicijų – Delfi) gali lemti bendri projektai, nes iš taivaniečių pusės Lietuvos rinka – nežinoma. Tai pakankamai rizikinga, tai tas pats, kaip mes dabar nuspręstume ateiti į kokią nors egzotinę Afrikos šalį, kurioje vieną kartą apsilankėme. Aišku, tas rizikas norėtume valdyti. Manau, kad visi variantai galimi. Tikėtina, „Teltonikos“ planai – kur kas konkretesni, ir rezultatų matysime daugiau, o ar jų pasirinkimas bus Taivanas ar JAV – gali pasakyti tik pati kompanija“, – komentuoja „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos prezidentas G. Valuckas tiki „Teltonikos“ galimybėmis pritraukti užsienio investicijų, tačiau nesiryžta prognozuoti, ar tai bus Taivano įmonė. Be kita ko, jis sako netikintis greita Taivano pagalba Lietuvos verslui.

„Tikiu „Teltonikos“ užsidegimu, jų galimybėmis pritraukti (investuotojų – Delfi), tačiau ar tai bus taivaniečiai, ar kiti – negaliu pasakyti. Kas liečia Taivano greitą pagalbą verslui, tai tuo nelabai tikiu, nes tai užtruktų.

Labiau tikiu pagalba ilgalaikėje perspektyvoje, bet ne trumpalaikėje. Verslams užtrunka ilgą laiko tarpą tiek nupirkti, tiek parduoti: metus, dvejus ar penkerius mažiausiai. Tai tikrai netikiu, kad per metus ar dvejus tai gali įvykti. Tai – strateginis ilgalaikis dalykas, o kalbant apie gamyklas, norėtųsi konkretaus projekto“, – dėsto G. Valuckas.

Taivano planus Lietuvoje ekspertai vertina atsargiai: patys galime būti nepasiruošę investicijoms
© Shutterstock

Ką Lietuvai reikštų tokio dydžio projektas?

Pasak eksperto, didesnio projekto pritraukimas Lietuvai visada reiškia visų pirmą dėmesio pritraukimą ir integraciją į aukštesnės pridėtinės vertės grandines.

„Lietuva šiandien stipriai daro įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms. Jei pradėtume gaminti ir lustus, nes visa gamyba šiuo metu praktiškai – Azijos šalyse, tai reikštų stiprų ėjimą šachmatais mūsų, kaip lietuvių, konkurencinėje kovoje Europoje“, – vertina G. Valuckas.

E. Čivilio teigimu, investicijos į puslaidininkių gamybą būtų tikrai reikšmingos, tačiau esą svarbiausia ne piniginė išraiška: „Svarbiausia, kad vertės grandinėje galėtume labai aukštai pakilti. Mūsų viena didžiausių problemų Lietuvoje – kad dominuojantys sektoriai, t. y. apdirbamoji pramonė, transportas ir statybų sektorius, yra sąlyginai mažos brandos. Tai reiškia, kad mūsų pramonėje yra labai daug rankinio darbo. Sparčiai vykstant industrinėms revoliucijoms ir robotizuojant linijas, mūsų nekvalifikuota darbo jėga neturės ką veikti.“

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
3.9744

Tarsi užkeikimas: Vilniaus stadiono statyboms koją kiša infliacija (6)

Brangstančios žaliavos , įskaitant ir augančias kuro kainas, smarkiai koreguoja ambicingų...

Gyventojai kovoja su namo administratoriumi: sako, kad gauna kelis kartus didesnes sąskaitas

Delfi redakcija sulaukė ne vieno Perkūnkiemio gyventojo skundo dėl pastatų administratoriaus...

Vietoj Kauno „Merkurijaus“ iškils 50 mln. eurų vertės kompleksas (1)

„Litvaldos“ grupės nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltic Red“ pranešė...

Vairuotojus įspėja dėl kelių būklės: trūksta asfalto remontui, darbai atidedami (2)

Įprastai pavasarį įsibėgėjantys kelių remonto darbai Lietuvoje šiemet vyksta vangiau. Dėl...

Ministrė: Vyriausybė siūlys naujuose visuomeniniuose pastatuose įrengti priedangas

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad Vyriausybė teiks...

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Pajūrio draustinyje prabangų namą pasistačiusiems verslininkams – teismo kirtis: viskas krypsta vilos griovimo link (7)

Viename gražiausių pajūrio draustinių ištaigingą namą pasistatę verslininkai sulaukė jau...

Delfi PliusEdgaras Savickas

Viena turtingiausių Lietuvos šeimų bando atsikratyti sąsajų su Rusija ir Baltarusija: vedamos derybos (2)

Šiuo metu yra vedamos derybos su keliais potencialiais įmonių Baltarusijoje ir Kaliningrade...

Karas Ukrainoje. Ukraina įvardijo, ką laikys pergale prieš Rusiją: jei pralaimėsime, Europa bus visai kitokia Ukrainos kariuomenė praneša apie dar daugiau teritorinių laimėjimų

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Rusijos opozicionierius: Putino aplinka ruošia jam staigmenų (1)

Rusijos opozicijos atstovas Genadijus Gudkovas tvirtina, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino...

Rusai į karą metė Donbaso gyventojus: nenorintiems kautis šauna į nugarą

Evakuacijos misija iš „ Azovstal “ plieno gamyklos nebaigta, neatskleidžiama, kiek dar gynėjų...

Verslas PliusJorge Valero

Karas Ukrainoje paveikė visas ekonomikos sritis – ES ruošiasi audrai (2)

Naujų energijos kainų šuolių, sparčiai kylančių maisto kainų ir su tuo susijusių socialinių...

Eksperimentas nustebino: važiuojant lėčiau pavyko sutaupyti, tačiau tokia strategija suveiks ne su visais automobiliais (3)

Prasidėjus degalų kainų raliui vairuotojai dažniau atkreipia dėmesį į patarimus, kaip važiuoti...

Draugės ištarta frazė „pasidariau žiedą“ nuvedė netikėtu keliu: pomėgis išaugo į subtilų verslą

Jaukūs sostinės Užupio rajone įsikūrę prabangios juvelyrikos namai „ v2o “ gyvuoja dar tik...

Delfi PliusIeva Jazavitienė

Vasaros atostogoms išleidžiame daugiau nei Kalėdoms: kaip susiplanuoti biudžetą jau dabar

Kada išleidžiame daugiau – vasarą ar prieš Kalėdas? Internete nuomonės išsiskiria – vieni...

Prasčiausiose Dončičiaus atkrintamųjų rungtynėse – „Mavericks“ sutriuškinimas ir randas slovėnui

„Golden State Warriors“ NBA Vakarų konferencijos finalą atidarė abejonių nekeliančia...