„Svarstėme Seimo narių pasiūlymą, kuriuo norima nekilnojamo turto mokesčio ribas padidinti iki 3 proc. Tai suteiktų savivaldybėms galimybę didesnį mokestį skirti, kai pastatai yra apleisti. Kol kas likome neutralioje pozicijoje ir tikime, kad Seimas trečiadienį galės pats nuspręsti“, - kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.
Ministro kabineto vadovas priminė analogiją su žemės mokesčiu. „Noriu priminti neseniai priimta Žemės mokesčio įstatymą, kuriame numatyta, kad savivaldybės turi teisę nustatyti didesnį mokestį, jei žemė yra netvarkoma ir apleista“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
A. Kubilius teigė, kad galutinai dėl Vyriausybės pozicijos bus apsispręsta trečiadienį, tačiau prasitarė, kad bus svarstomi atskiri atvejai, tokie kaip pastatų nepriežiūra dėl pačių savivaldybių neveikimo. „Taikyti didesnį mokestį savininkams pačioms savivaldybėms nesusitvarkant su leidimais ar už jų pačių nedarbą, būtų nelogiška“, - teigė Ministras pirmininkas.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad liberalų požiūriu toks pasiūlymas yra abejotinas, kaip problemos sprendimas.
Nekilnojamo turto mokestį šiuo metu nustato miesto savivaldybės. Šiuo metu leistinos mokesčio ribos yra nuo 0,5 proc. iki 1 proc. “Reikia spręsti problemas, kodėl tokie pastatai atsiranda. Daugeliu atveju tai yra biurokratinės pinklės ir ekonomikos sunkumai, o padidinimas gal sukurtų įrankį tam tikroms savivaldybėms manipuliuoti situaciją, bet kažin, ar išspręstų problemą“, - spėliojo ministras.
Mato spragų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) nerimauja, kad siūlomas įstatymo projektas turi spragų ir siūlo verčiau naikinti išimtis, kurių numatyta apie dvidešimt.
„Neabejotinai visi apleisti ir grėsmę keliantys pastatai turi būti sutvarkyti. Tačiau praktika rodo, kad labiausiai apleisti statiniai priklauso atleistiesiems nuo tokio mokesčio. Todėl sumažinus išimčių skaičių persitvarkymo procesas pagreitėtų“, - sako LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.
Anot jo, be dabar galiojančio 1 proc. NT mokesčio apleistiems pastatams gali būti taikomos ir baudos iki 5000 litų, todėl įrankių bausti nesitvarkančius šeimininkus tikrai pakanka. O siūlomi pakeitimai verčia nerimauti, kad didesnis mokestis gali būti taikomas ir verslui, kuris pertvarko apleistas teritorijas, gamyklų pastatus.
„Projekte stingant aiškaus apibrėžimo, kas yra apleistas pastatas, nerimaujame, kad didesnis mokestis gali būti taikomas ir verslui, kuris vykdo konversinius projektus“, - sako M. Statulevičius.
Jis pažymi, kad miestų centruose ar paveldo zonose tokie pertvarkos projektai paprastai stringa dėl ilgų derinimo, paveldo apsaugos ir kitų procedūrų, o ne dėl vystytojų kaltės.
Advokatų kontoros „Kairevičius Juzikis“ advokatas Audrius Kairevičius tvirtina, kad dabartinė projekto redakcija neapibrėžia, nuo kada statinys tampa apleistas ar neprižiūrimas, koks pastato sutvarkymo lygmuo bus laikomas pakankamu, kas šiuos faktus nustatys ir pagal kokius kriterijus, todėl ir liks neaišku, nuo kurio momento atsiranda pareiga mokėti padidintą NT mokestį ir kada ši pareiga baigiasi.
„Iš įstatymo nėra aišku, pagal kokius kriterijus bus nustatomas apleisto ar neprižiūrimo statinio statusas ir koks pastato apdegimo, apgriuvimo ar fizinio pažeidimo laipsnis būtinas tokiam statusui pripažinti ar jį panaikinti, kieno veikiamas statinys tokiu tapo, todėl savininkui gali tekti mokėti padidintą NT mokestį pavyzdžiui, apdegus po žaibo iškrovos ar tyčinės trečiųjų asmenų veikos ir pan. atvejais“, - sako A. Kairevičius.
DELFI primena, kad nekilnojamo turto mokestį šiuo metu nustato miesto savivaldybės. Šiuo metu leistinos mokesčio ribos yra nuo 0,3 proc. iki 1 proc.
