aA
Dėl didėjančių būsto paskolų normų sunerimo ir Lietuvos bankas. Tvirtinama, kad didesnė konkurencija, skaidrumas ir inovacijos paskatintų palankius pokyčius būsto paskolų rinkoje. Dėl to Lietuvos bankas teikia savo siūlymus, kaip užtikrinti, kad žmonės gautų geresnes būsto paskolų sąlygas.
Sunerimo dėl išaugusių būsto paskolų: siūlo kelias išeitis
© Shutterstock

„Koncentracija per pastaruosius keletą metų padidėjo, įvyko keli susijungimai, keli reikšmingi persiskirstymai. Būsto rinkoje yra du akivaizdūs lyderiai ir jų dalis didėja, kiti bankai nepajėgia su tais dviem rinkos lyderiais konkuruoti. Ir tai pasijautė per būsto palūkanos normas“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Lietuvos banko duomenys apie būsto paskolas
Lietuvos banko duomenys apie būsto paskolas
© Lietuvos bankas

Pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje. Kaip pavyzdį Lietuvos bankas nurodo – Lietuvoje 2,3 proc., o euro zonoje – 1,8 proc.

„Toks didėjimas suponuoja, kad kai kurie dalyviai turi rinkos galią“, – teigi T. Garbaravičius ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai Lietuvos bankas nusprendė reaguoti.

Lietuvos banko duomenys apie būsto paskolas
Lietuvos banko duomenys apie būsto paskolas
© Lietuvos bankas

Lietuvos bankas nurodo, kad dviejų didžiausių skolintojų rinkos dalis padidėjo iki 67 proc.

Įvertinus šiuos pokyčius, Lietuvos bankas praneša inicijuosiąs viešą konsultaciją su vartotojais, rinkos dalyviais bei kitomis suinteresuotomis šalimis. Lietuvos bankas taip pat teikia preliminarius siūlymus, kurie turėtų pagerinti situaciją būsto paskolų rinkoje.

„Nėra tikslo, žmones paskatinti imti paskolas, kad pultų imti paskolas. Tikslas, kad žmonės gautų geriausias sąlygas ir kainas“, – teigė Lietuvos valdybos banko narys.

Jis dar kartą pabrėžė, kad dabar matyti, jog kai kurie rinkos dalyviai turi galią.

„Yra požymių, kad ta kaina galėtų būti ir geresnė“, – sako T. Garbaravičius ir nurodo, kad nebus daroma kompromisų dėl atsakingojo skolinimosi nuostatų.

Paskolas dalinti galėtų dalinti ir draudimo įmonės, ir pensijų fondai

Lietuvos banko siūlymai dėl konkurencijos būsto paskolų rinkoje
Lietuvos banko siūlymai dėl konkurencijos būsto paskolų rinkoje
© Lietuvos bankas


Pirmiausia siūloma pritraukti naujus skolintojus. Naudojantis Belgijos, Islandijos, Nyderlandų, Vokietijos pavyzdžiu nurodoma, kad ten būsto paskolas gali teikti ir draudimo įmonės ar pensijų fondai.

„Paprastai daugelis pensijų fondų investuoja netiesiogiai, įsigyja būsto obligacijas, ir būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius. Tos dvi institucinių investuotojų grupės į jas ir krypsta akys, nereikia galbūt užsienyje ieškoti, mes turime rinkos viduje ir galbūt jos susidomėtų tokia galimybe. Tačiau dabar situacija tokia, kad draudimo įmonės, pensijų fondai negali teikti būsto paskolų“, – sako T. Garbaravičius ir mini, kad reikėtų Lietuvoje įstatymų pakeitimo, jog ir šie rinkos dalyviai galėtų teikti paskolas.

T. Garbaravičius nurodo, kad kol kas su draudimo įmonėmis bei pensijų fondais Lietuvoje šia tema nediskutuota. Būtent po pasiūlymų matysis, ar yra susidomėjimas. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje finansinis sektorius yra labai koncentruotas – didieji bankai teikia draudimą, veikia kaip pensijų fondai.

„Grupėje vyksta jau kažkur kreditavimas, tai kam jiems, kad jų draudimo įmonė pradėtų teikti kreditus? Tad čia lūkestis į tuos rinkos dalyvius, nedidžiuosius bankus. Jų nėra daug, kurie nepriklauso, tai į tuos dalyvius pirmiausia dėmesys, gal ir didieji bankai susidomės papildomomis galimybėmis“, – teigė T. Garbaravičius.

Tomas Garbaravičius
Tomas Garbaravičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip pat nurodoma, kad būtų galima supaprastinti tarpvalstybinį skolinimą, tai yra, užsienio kredito davėjai pradėtų teikti būsto paskolas Lietuvoje „per sieną“. T. Garbaravičiaus teigimu, tai nėra paprasta, nes yra daug vartotojų apsaugos reikalavimų. Tačiau, kadangi Lietuva yra lanksti ir maža, būtų galima pabandyti ties tuo dirbti.

Visa informacija – vienoje platformoje

Antra, siūloma palengvinti ir skaitmenizuoti geriausios būsto paskolos paiešką. Lietuvos banko valdybos nario teigimu, ateityje galėtų būti viešai skelbiama daugiau informacijos, kad žmonės paprasčiau galėtų palyginti ir nuspręsti, kur imti paskolą. Pavyzdžiui, visų būsto paskolų davėjų įkainiai ir palūkanų normos galėtų būti skelbiamos bendroje platformoje.

Taip pat kalbama apie vieno langelio principą pildant paskolos paraiškas – vienu metu pateikti būsto paskolos paraiškas keliems kredito davėjams. Pasak T. Garbaravičiaus, yra kredito brokeriai, kurie galėtų tai įgyvendinti.

„Žmonėms kelis bankus apeiti gal nėra dar sudėtinga ir jie tai daro, o kredito tarpininkas nelabai ką išsiderės, jei yra keli dalyviai. Aišku, kai tarpininkas profesionalas gali atkreipti dėmesį į kitas kredito sąlygas ir niuansus“, – teigė T. Garbaravičius, atkreipdamas dėmesį, kad reikėtų išsiaiškinti, kodėl tokia sistema nėra populiari, nes kredito tarpininko paslauga kitose šalyse daug populiaresnė.

Lietuvos bankas taip pat siūlo nustatyti tam tikras minimalias standartizuotas būsto paskolos sutarties sąlygas, kad vartotojai galėtų lengviau palyginti didesnį paskolų skaičiaus sąlygas.

Kitas pasiūlymas – kliento finansinis pasas, kuris būtų suderintas Lietuvos arba ES lygiu. Juo būtų galima nustatyti nuotoliniu būdu kliento tapatybę, būtų kliento finansiniai duomenis, kredito istorija, susisteminta bankų sąskaitų informacija, visa reikalinga informacija, kad bankas „pažintų“ savo klientą.

Paskatinti refinansavimą

Lietuvos bankas siūlo aktyviau ir paprasčiau refinansuoti būsto paskolas.

„Paprastai refinansavimo aktyvumą mažina pats sudėtingas refinansavimo procesas, tos informacijos nėra daug ir tai kainuoja“, – teigė T. Garbaravičius.

Pasak jo, jeigu paskola 20 metų, žmonės turėtų pasidairyti rinkoje, galbūt atsirado pasiūlymų, kurie leistų sutaupyti naudojantis refinansavimu.

Pasakojama, kad Švedijoje atsiradę startuoliai ganėtinai aktyviai pasiūlė refinansuoti paskolas, jie tik susiduria su ilgalaikių išteklių problema, tačiau pradėta siūlyti mažesnės kredito palūkanų normos.

Naudojantis refinansavimu žmonės galėtų persiderėti geresnes ar pakeisti paskolos sąlygas ir taip sutaupyti.

T. Garbaravičius teigia, kad tai yra pirminis idėjų rinkinys viešai diskusijai, ką Lietuvoje galėtume padaryti. Vieša konsultacija vyks iki sausio pabaigos, o vėliau planuojama juos nagrinėti ir žiūrėti, ką bandyti įgyvendinti pirmiausia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
4.0690

Ministras: šiferio stogų keitimui bus skirta daugiau dėmesio (13)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada ieškoti galimybių spartinti šiferio (asbesto) stogų...

Perskaičiuotas šalies NT: įsigalioja naujos mokestinės vertės, nuo kurių apskaičiuojamas NT mokestis (92)

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų...

Eurostatas: metinis būsto kainų augimas Lietuvoje – didžiausias Baltijos šalyse (2)

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo didžiausias...

Po dešimtmečio pauzės pajudėjo naujo prekybos centro statybos: aiškėja, kaip jis atrodys (174)

Pašilaičiuose, šalia Vilniaus Vakarinio aplinkkelio , kyla daugiau nei dešimtmetį įstrigęs...

Baigti Lazdynų baseiną pretenduoja 3 įmonės, pastatyti mokyklą Pilaitėje – 7

Vilniaus Lazdynų baseino statybos užbaigimo rangovo konkurse sulaukta trijų pasiūlymų, o...

Top naujienos

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (1)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (231)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (1)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (253)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Gydymo įstaigos piktina gyventojus: skambina visais varpais, o atsako – nėra (39)

Net ir karantino metu į įvairias Panevėžio miesto gydymo įstaigas plūsta žmonės: vieni gyvai,...

Kardiologė patarė, kaip infarkto ir insulto riziką sumažinti perpus: žuvų taukai čia nepadės (54)

Organizmo veiklai reikalingų medžiagų rezervą gyventojai vis dažniau stengiasi papildyti...

Jungtinė Karalystė užsidaro: nuo pirmadienio visiems atvykusiems privaloma saviizoliacija (42)

Visos keliavimo išimtys Jungtinėje Karalystėje bus panaikintos nuo pirmadienio ir visi...

Modesta Meškė | D+

Vos prieš pusmetį vegane tapusi Laura: pavyko atsikratyti erzinančios ir išvaizdą darkančios ligos plitimo (1)

33 metų Lauros Čekanavičienės veganės stažas – tik pusmetis, bet jau ketverius metus moteris...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Šiurpą keliantys sąjungininkų nusikaltimai: frazė „Moterie, eikš“ prilygo mirties nuosprendžiui (2)

Sąjungininkai pasibaigus karui išprievartavo daugiau vokiečių moterų, nei Vermachto kariai –...