Sumažėjo būstui besiskolinančio jaunimo, paskolų dydis ir jų trukmė

Būsto paskolų statistika rodo, kad per penkerius metus šeštadaliu sumažėjo būsto paskolas imančio jaunimo, skelbia SEB bankas. Be to, sumažėjo būsto paskolų dydis, sutrumpėjo įsipareigojimų trukmė ir paskolos žymiai rečiau imamos būstui mažesniuose miesteliuose įsigyti.

“Po sunkmečio labiausiai sumažėjo paskolas imančių 18-25 metų amžiaus gyventojų. Klientai iki 30 metų, ėmę būsto paskolas 2007 m. mūsų banke, sudarė apie 40 proc. visų tais metais suteiktų būsto paskolų gavėjų. 2011 m. šis rodiklis sumažėjo iki 24 proc. Šiuo metu būsto paskolomis daugiausia domisi 27-34 metų amžiaus gyventojai”, - sako SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

SEB finansų specialisto manymu, tokias tendencijas lėmė per sunkmetį pasikeitusi bendra ekonominė situacija ir žmonių neužtikrintumas dėl finansinės ateities.

„Galbūt (jaunesnio amžiaus žmonių galimybes – DELFI) apriboja perkamoji galia ir pajamos, ypač įsigaliojus atsakingo skolinimosi nuostatoms. Dabar, imant kreditą, reikia turėti bent 15 proc., pradinį įnašą ir jaunimui skolinimasis nebeatrodo toks patrauklus, o kartais netgi būna neįmanomas. Tačiau, manau, kad tai yra gerai - teigiamai vertinu atsakingo skolinimosi nuostatus, nes jie dažnai padeda teisingai įvertinti žmogaus galimybes skolintis. Norint tikrai efektyviai planuoti savo finansus reikėtų sau taikyti netgi griežtesnes sąlygas, nei numatyta atsakingo skolinimosi nuostatuose“, - banko statistiką komentuoja konsultacijų bendrovės „M Capital Consulting“ direktorius Arnas Markevičius.

Vyrai skolinosi daugiau ir dažniau, bet paskolų statyboms ir remontui - mažėjo

Bankas skaičiuoja, kad šiemet pirmą ketvirtį, palyginti su prieš krizę buvusiais 2007 m., vyrams ir moterims suteikiamų paskolų santykis išliko beveik nepakitęs: vyrai išliko pagrindiniais kredito gavėjais apie 1,5 karto dažniau ir ima beveik penktadaliu didesnes paskolas nei moterys.

Šiemet vidutinė moterims suteikiama kredito suma sudaro 135 tūkst. litų, o vyrams – apie 160 tūkst. litų, kai 2007 m. I ketvirtį vidutinė moterims suteikta kredito suma buvo apie 220 tūkst. litų, vyrams – 250 tūkst. litų.

Per penkerius metus vidutinė išduotų būsto paskolų vidutinė suma sumažėjo trečdaliu - nuo 230 tūkst. litų iki 155 tūkst. litų.

„2007 m. negaliojo atsakingo skolinimosi nuostatai ir bankai lengvai tvirtindavo finansavimą net iki 100 proc. Šiuo metu atsakingo skolinimosi nuostatai padeda objektyviau įvertinti asmens galimybes skolintis ir taip apsaugo žmogų nuo galimų finansinių sunkumų ateityje. Žinoma, tai daro įtaką statistikai, nes galinčių skolintis tokiomis sąlygomis, t.y. turinčių pradinį įnašą ir atitinkamas pajamas, sumažėjo. Taip pat akivaizdus nekilnojamojo turto kainų skirtumas tuomet ir dabar, - skirtumus paaiškina A. Markevičius. - Dar vienas akivaizdus skirtumas yra gyventojų perkamoji galia, kuri palyginti su 2007 m., yra sumenkusi. Susiformavo poreikis mažesniems, pigesniems būstams, nes gyventojai ne taip optimistiškai vertina ateitį ir savo finansines galimybes.“

SEB statistika rodo, kad per penkerius metus taip pat sumažėjo paskolų dalis, kuri naudota statyboms – nuo 18 proc. 2007 m. iki 13 proc. 2012 m., taip pat mažesnė paskolų dalis išleidžiama remontams – ši dalis per penkerius metus sumažėjo nuo 10 proc. iki 3 proc.

“Dabar gyventojai banko teikiamą finansavimą kur kas rečiau naudoja ir būsto statyboms ar remontui – didžioji dalis būsto paskolų imama įsigyti būstą”, - sako V. Doveika.

Statyboms imamas kreditas šiemet I ketvirtį sudarė 224 tūkst. litų, kai 2007 m. jis buvo 360 tūkst. litų. Per penkerius metus perpus sumažėjo remontui ir rekonstrukcijai imamos paskolos. Šiemet pirmą ketvirtį jos vidutiniškai sudarė 90 tūkst. litų, kai 2007 m. tuo pat metu - 185 tūkst. litų.

Skolinasi trumpesniam laikui

Per penkerius metus būsto paskolų terminas sutrumpėjo vidutiniškai šešeriais metais – nuo 28 m. iki 22 m., o mažesniuose miestuose, kur suteikiamos mažesnės būsto paskolos, dominuoja ir trumpesni paskolos grąžinimo terminai, pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje – apie 15 metų.

„Manau, pagrindinė priežastis yra psichologija ir žmonių emocijos. Trumpesnės paskolos gyventojams atrodo saugesnės, greičiau grąžinamos. Mažesnė tikimybė, kad atsitiks kažkas nenumatyto žmogaus finansiniame gyvenime per trumpesnį periodą. Ypač šis saugumo poreikis pasimato per konsultacijas. Labai retas asmuo nori ilgo termino būsto kredito, nors kartais tai gali būti ir ženkliai efektyvesnis finansinis sprendimas. Skolinimasis ilgam terminui dažnai atspindi asmens ar šeimos optimistišką požiūrį į ateities tendencijas“, - mano A. Markevičius.

„Dar vienas skirtumas, 2011-2012 m. palyginti su ekonomikos augimo laikotarpiu, yra tas, kad anksčiau žmonės neretai būstą įsigydavo ir spekuliaciniais tikslais – vėliau turtą parduodavo ar ketindavo parduoti brangiau, o dabar gyventojai arba ieško pagrindinio šeimos būsto kuriame gyventų su šeima arba vertina tokį pirkinį kaip priemonę turto vertei išsaugoti“, - sako V. Doveika.

Daugiausiai besiskolinančių – didmiesčiuose

Banko duomenys rodo, kad mažesniuose miestuose ir regionuose suteiktų paskolų kiekis dar nepasiekė 2007 metų lygio, pavyzdžiui, būsto paskolos, išduotos Marijampolės, Tauragės ir Utenos apskričių gyventojams pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 8 proc. naujų SEB banko išduotų būsto paskolų, kai 2007 metų viduryje šis rodiklis siekė 12 proc.

„Mūsų banko suteikiamų paskolų analizė rodo, kad šiuo metu būsto paskolomis domisi pagrindinio būsto ieškantys gyventojai, dažniausiai įsikūrę penkiuose Lietuvos didmiesčiuose. Tuo tarpu mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Utena, Alytus ir kituose, paskolų poreikis vis dar itin mažas. Visų pirma tai lemia maža nekilnojamojo turto rinka šiuose miestuose ir sunkesnė finansinė gyventojų padėtis“, - dėsto V. Doveika.

Šiuo metu didžiąją dalį – daugiau nei pusę - SEB suteikiamų paskolų gauna Vilniaus apskrities, apie ketvirtadalį - Kauno apskrities ir šiek tiek daugiau nei dešimtadalį - Klaipėdos apskrities gyventojai.