Už 23 mln. eurų parduodamas prekybos centras Liepkalnio g., o už 17,5 mln. eurų – Šeškinės g., Vilniuje. Dar apie dešimtį stambių objektų šalies miestuose siūloma parduoti už 5-10 mln. eurų, pigesnių – dar dešimtys. Portale aruodas.lt pasipylė dešimtys skelbimų su parduodamais prekybos centrais, o daugumos brangiausių patalpų savininkė yra ta pati bendrovė – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (NTV), skelbimus patalpino ta pati NT tarpininkė.
Tačiau šios bendrovės turtą yra areštavę antstoliai, jis yra įkeistas hipoteka. Lietuvos antstolių rūmų atstovai tikina, kad areštuoto turto parduoti negalima.
Po skandalingos bylos iš NTV daugiau nei 10 mln. eurų skolos neatgauna Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – nurodo, kad visi išieškojimo veiksmai buvo apskųsti.
Tai rinkos dalyviams kelia abejonių, ar siūlomais skelbimais realiai siekiama turtą parduoti.
Brangiausi – Vilniuje, kituose miestuose
Skelbimų portale aruodas.lt vien NTV siūlomi prekybos centrai stebina kainomis – bendra suma viršytų ir 100 mln. eurų.
Brangiausias prekybos centras – už 22,95 mln. eurų parduodamas Liepkalnio g. 112, Vilniuje (2619 Eur už kv. metrą).
Nurodoma, kad bendras plotas sudaro 8762,5 kv. metro, pastatui priskirtas 1,0802 ha žemės plotas.
Registrų centre nurodoma, kad masinio vertinimo būdu įvertinta vidutinė rinkos vertė – 3,138 mln. eurų. Tarp juridinių faktų įregistruoti keli antstolių areštai, prokuratūros areštas. Įregistruotas ir įrašas hipotekos registre, nurodoma, kad turtinė teisė įkeista. Pastatą išnuomojusi „Maxima LT“, taip pat įregistruota daug subnuomos sutarčių.
„Prekybinio ir administracinio pastato dalis pelningai išnuomota: grožio salonas, baldų ekspozicija, rūbų parduotuvės, šokių studija, sporto ir laisvalaikio prekės įvairiems sezonams, masažai, antikvarinių prekių parduotuvė ir pan. Šiuo metu šiuolaikiškai pilnai įrengti ir pelningai išnuomoti 39 butai su virtuvės baldais bei visa reikalinga buitinė technika (skalbimo mašina, orkaitė, gartraukis, viryklė), baldai, židiniais, kondicionieriais ir kt. Yra galimybė pastatyti dar vieną aukštą su dar 11 butų“, – nurodoma skelbime.
Registrų centre masinio vertinimo būdu apskaičiuota vidutinė pastato rinkos vertė – 4,17 mln. eurų, tačiau vertinimo data – 2014 m.
Kaip ir pirmojo prekybos centro atveju, Registrų centre įregistruoti keli įrašai apie antstolių taikomus areštus, taip pat hipoteka, įkeista turtinė teisė, pastatą nuomoja kelios bendrovės. Tai atsikartoja daugumoje įrašų, kur turto savininkė yra NTV.
„Prekybos centras beveik visas išnuomotas. Didžiausias prekybos centro nuomininkas – maisto prekių parduotuvė „IKI“, – rašomas skelbime, ir nurodoma, kad pastate veikia modernios inžinerinės sistemos, lubos yra apie 5 m, patalpos matomos nuo gatvės, pastate įsikūrusios parduotuvės, maitinimo įstaigos, įvairias paslaugas teikiančio įmonės, pastatas puikiai matomas nuo Šaulių gatvės, yra erdvi automobilių stovėjimo aikštelė prekybos centro lankytojams.
Panevėžyje, Janonio g. 30, bendrovė už 7,9 mln. eurų parduoda sandėliavimo pastatus.
„Pastato dalis yra išnuomota prekybos centrui „Mere“ bei įvairias paslaugas teikiančioms įmonėms bei parduotuvėms“, – nurodoma skelbime.
Registrų centro masinio vertinimo įvertis – 1,547 mln. eurų vidutinė vertė, čia taipogi daug įrašų apie taikomus areštus, hipoteką, o nuomos sutartis sudaryta su „Palink“.
Ta pati NTV atstovaujanti tarpininkė yra įkėlusi dešimtis kitų, kur parduodamų prekybos centrų ar kito komercinio NT kainos siekia mažiau nei 5 mln. eurų. Visos NTV atstovaujančios tarpininkės skelbimus galima rasti čia.
VMI vis dar neatgavo 10,1 mln. eurų
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pernai rugsėjo 9 dieną galutinai nusprendė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teisėtai NTV priskaičiavo daugiau nei 11,8 mln. eurų mokesčių, delspinigių ir baudų už pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimą.
Dabar VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova paaiškina, kad NTV mokestinė nepriemoka birželio 15 dieną vis dar siekia 10,1 mln. eurų.
„9.686.089,45 Eur suma priskaičiuota VMI po mokestinio patikrinimo, likusi suma pagal pateiktas deklaracijas bei teismų išduotus vykdomuosius dokumentus. Iš banko sąskaitų nurodymais nurašyta 23 669,08 Eur. VMI turto arešto aktu areštavo 9 Bendrovei priklausančius nekilnojamojo turto objektus, areštuoto turto vertė 10.382.936 Eur. Bendrovei nuosavybės teise visas priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas sutartine hipoteka bankams ir/ar areštuotas Lietuvos generalinės prokuratūros, teismo, antstolių, VMI. Kiek iš turto pardavimo lėšų atiteks VMI, paaiškės pradėjus vykdyti išieškojimą“, – sako I. Gavrilova.
Tačiau ji pridūrė, kad šiuo metu įmonė visus VMI inicijuotus išieškojimo veiksmus yra apskundusi, taip pat yra apskųstas ir bankroto bylos inicijavimas.
Antstoliai: sandoriai negalimi, turbūt tiria rinką
Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė patikina, kad areštuoto turto pardavimo skelbimai negali virsti realiu pirkimo-pardavimo sandoriu, nebent turto pirkėjai įsipareigotų antstoliams padengti skolas.
„Situacija gali būti tokia, kad jie kaip gudrūs rinkos žaidėjai tiesiog tokiu būdu tyrinėja rinką – taktiniais sumetimais pasižiūri, kiek toks turtas pardavimo metu galėtų kainuoti, kokia jo kaina galėtų būti. Bet tai nereiškia, kad įdėtas skelbimas ir baigsis realiu pardavimu – jeigu yra taikyti areštai, tai tiesiog niekas negalėtų teisėtai įforminti jokio turto pardavimo sandorio“, – sako D. Petkauskaitė.
Anot jos, kartais antstolių darbo praktikoje būna atvejų, kai aktyvūs skolininkai patys susiranda turto pirkėją ir jį parduoda, bet tai turėtų vykti su antstolio žinia – tuomet galima dar kartą įkeisti turtą pas notarą, ir jei kaina didesnė nei skola, ji padengiama, o likusi dalis lieka skolininkui – turto turėtojui.
„Delfi“ apie skelbimus pasiteiravo ir nekilnojamojo turto rinkos ekspertų vertinimų, tačiau jie dėl žinomų aplinkybių taipogi abejojo, ar NTV realiai siekia parduoti turtą. Anot jų, dideli objektai paprastai pardavinėjami kitais būdais, ne skelbimų portaluose.
Nepaaiškino, dėl ko vykdomi pardavimai
NTV direktorius Raimundas Balčiūnas dvi darbo dienas iš eilės nurodė, kad negali kalbėti – klausimus apie parduodamus objektus jam išsiuntėme raštu – gavę atsakymus publikaciją papildytume.
To metu skelbimus patalpinusi NT tarpininkė „Delfi“ paaiškino, kad negali informacijos teikti be savininko sutikimo, jai taipogi klausimų apie parduodamą turtą išsiuntėme raštu. „Delfi“ kreipėsi ir į teisininką, dirbusį su S. Rachinšteinu – jis nurodė susisieksiantis tuo atveju, jei S. Rachinšteinas sutiktų komentuoti.
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (NTV) Lietuvoje buvo įregistruotas 2005 m. Registrų centro (RC) Juridinių asmenų dalyvių registre (JADIS) informacija apie šios įmonės akcininkus apskritai nėra įvesta, RC patvirtino, kad akcininkų sąrašas nėra pateiktas.
Naujienų agentūra BNS anksčiau NTV įmonę buvo siejusi su verslininku Sergejumi Rachinšteinu.
Paskutinį kartą NTV akcininkų sąrašas buvo teikiamas su 2014 m. akcininkų sprendimu – tuomet nurodyta, kad po 50 proc. akcijų priklausė Kanadoje registruotai bendrovei „Rakhin Consulting Enginering“ bei Šveicarijos įmonei „United Engineering & Consulting Capital AG“. Kanados įmonės atstovu įmonės dokumentuose įvardijamas S. Rachinšteino tėvas. Labai nedidelę dalį, dvi akcijas, turėjo ir vienas fizinis asmuo.
NTV įmonės finansinėse ataskaitose nurodoma, kad jos valdomo NT vertė 2020 metų pabaigoje sudarė 86,59 mln. eurų – tai 33,59 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Įmonės balanse buvo 25 eurai piniginių lėšų.
Bendras įmonės buhalterinis turtas sudarė 117,226 mln. eurų, tuo metu įsipareigojimai – 72,25 mln. eurų. Įmonė pernai nurodė gavusi 5,03 mln. eurų pajamų, jos grynasis pelnas – 7608 eurai. Prieš metus pajamos ir pelnas buvo atitinkamai 3,254 mln. eurų ir 1177 eurai.
„Privaloma auditoriaus išvada nepateikta“, – toks įspėjimas pateikiamas registre.
VMI fiksavo darbus, kurie nebuvo atlikti
Byloje su NTV pernai VMI įrodė, kad įmonėje nebuvo realių sandorių, kurių pagrindu buvo bandyta susigrąžinti beveik 6,5 mln. Eur PVM. Papildomai priskaičiuota 3,43 mln. eurų delspinigių ir 1,86 mln. eurų bauda.
Tuomet, neilgai trukus, statybos ir kt. paslaugų minėtai bendrovei pardavimą deklaravęs pardavėjas dėl vienų ar kitų priežasčių bankrutuoja, nespėjęs sumokėti atitinkamų mokesčių, taigi ir nuo aptariamų sandorių priklausančio PVM, kurį pirkėjas bando susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Be to, įmonėms staiga bankrutavus, sandorius tarp bendrovių pagrindžiančių dokumentų gauti neretai tampa nebeįmanoma“, – anksčiau situaciją nupasakojo VMI.
Mokesčių administratorius, įvertinęs situaciją ir nustatęs, kad realių įrodymų apie atliktus darbus nėra, paneigė teisę į tariamai paslaugas įsigijusios NT vystymo bei valdymo bendrovės PVM atskaitą 6,5 mln. Eur sumai.
„VMI kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad NT vystymo bei valdymo projektais užsiimanti bendrovė savo veikloje fiksavo didelės apimties statybos bei rekonstrukcijos paslaugų įsigijimus. Bendra tokių atliktų darbų vertė siekė 23,5 mln. eurų. Įtarimus sukėlė minėtas paslaugas parduodančių įmonių elgesys bei atsikartojančios įmonių steigimo ir bankrutavimo aplinkybės. Pirmiausia pastebėta, kad tam tikru metu nagrinėjamų pardavėjų akcininku ir/ar vadovu laikinai tapdavo užsienio pilietis, kuris akcijų įsigijimo metu atvykdavo kelioms dienoms į Lietuvą, o vėliau paskyręs savo atstovą – dingdavo.
Tuomet, neilgai trukus, statybos ir kt. paslaugų minėtai bendrovei pardavimą deklaravęs pardavėjas, dėl vienų ar kitų priežasčių bankrutuoja, nespėjęs sumokėti atitinkamų mokesčių, taigi ir nuo aptariamų sandorių priklausančio PVM, kurį pirkėjas bando susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Be to, įmonėms staiga bankrutavus, sandorius tarp bendrovių pagrindžiančių dokumentų gauti neretai tampa nebeįmanoma“, – skelbė VMI.
„Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau nei 10 mln. litų (2 mln. 900 tūkst. eurų). Jis keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą ir apgaule įgijo didelės vertės turtą. Šiame procese S. Rachinšteino suburtą grupuotę teismuose gynė net 16 advokatų“, – rašė prokuratūra.
