aA
Dalis sostinės gyventojų susiduria su problema, kai nori deklaruoti savo gyvenamąją vietą lofte ir to padaryti negali: jei patalpos paskirtis negyvenamoji, deklaruoti joje gyvenamosios vietos nepavyks. Su tokia ir kitomis problemomis susidūrė ir jauna vilniečių šeima, kuri negalėjo lofte deklaruoti savo ir vaikų gyvenamosios vietos ir dėl to atžalos negalėjo lankyti šalia esančio darželio.
Su kokiomis problemomis susiduria būstus loftuose įsigiję žmonės
© Shutterstock nuotr.

„Dažniausiai loftai būna gamybinės patalpos arba kūrybinės dirbtuvės - negyvenamosios patalpos. Taigi tokioje vietoje negali deklaruoti savo ir savo vaiko gyvenamosios vietos, o jei nedeklaruoji, vadinasi negali vaiko leisti į artimiausią darželį ir šis aspektas yra labai svarbus. Mes sugebėjome savo loftą padaryti gyvenamosios paskirties patalpomis ir deklaravome gyvenamąją vietą, o šį rudenį gavome lankyti tą darželį, kurio norėjome“, - pasakoja vilnietis Karolis.

Tačiau jis sako, kad pakeisti lofto paskirtį užtruko „ne kelis mėnesius ir ne pusę metų“ bei prisimena daugiau problemų, su kuriomis teko susidurti. Pavyzdžiui, jei lofto paskirtis negyvenamoji, gali būti taikomi komunalinių paslaugų įkainiai juridiniams asmenims.

„Kai patalpos paskirtis yra negyvenamoji, yra manoma, kad ten dirba įmonės arba yra kūrybinės dirbtuvės, dėl to, mano žiniomis, ten yra didesni vandens ir elektros įkainiai“, - teigė Karolis.

Jis prisimena ir daugiau trūkumų: tokio tipo erdvėms yra sudėtinga gauti būsto paskolą iš banko.

„Kai mes pirkome loftą prieš 2,5 metų, negalėjome imti būsto paskolos, nes lofto paskirtis buvo negyvenamoji ir bankai griežtai atsisakė skolinti. Mums reikėjo ieškoti kito finansavimo šaltinio ir, kiek tenka girdėti, dabar bankai į loftus žiūri pakankamai griežtai“, - sakė Karolis.

Be to, į loftą atsikrausčiusiai šeimai su kaimynais teko savarankiškai organizuoti jiems teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, šiukšlių išvežimą.

„Visi kiti dalykai, kurie kaip ir įeina į komplektą daugiabutyje, lofte teko tvarkytis patiems, kai kūrėsi bendruomenė. Pavyzdžiui, mes nusipirkome loftą ten, kur buvo vos keli savininkai, tad mums teko organizuotis paslaugas pradedant šiukšlių išvežimu ir baigiant laiptinės plovimu“, - teigia pašnekovas.

Jis primena, kad planuojantys apsigyventi lofte taip pat turėtų žinoti, jog dažniausiai pro langus matys gamyklų pastatus, o ne žalias vejas, taip pat sunkiai lofto adresą gali rasti taksi ar maisto pristatinėtojai.

„Kai kuriuos loftus, įskaitant ir mūsų, yra sunku rasti, nes jų adresas nėra tradicinis, kai privažiuoji prie laiptinės - reikia važiuoti į kiemus ir ieškoti. Dažniausiai taksi ar maisto išvežiotojams reikia ieškoti ne tik namo numerio, kuris dažnai būna ne tik skaičius, ar skaičius su raide „A“, bet ir skaičius su, pavyzdžiui, raide „K“. Tačiau tik pirmą kartą surasti būna sunkiau“, - pasakoja vilnietis.

Kito būsto vis tiek nesirinktų

Loftas
Loftas
© Shutterstock nuotr.

Paklaustas, ar rinktųsi butą daugiabutyje, jei vėl tektų spręsti, kur įsigyti būstą, Karolis sako, jog nepaisant visų sunkumų, gyvenimas lofte jam ir jo šeimai patinka.

„Žmonės, norintys gyventi lofte, matyt tas problemas kitaip mato, - sako jis. - Be abejo, kai mes pirkome loftą, iš pat pradžių manėme, kad iš anksto įžvelgėme daug sunkumų, tačiau jie mums nepasirodė itin probleminiai.“

Karolis prisimena, jog rūpesčiai dėl įsigyto būsto padėjo susidraugauti su kaimynais.

„Sunkumus, su kuriais susidūrėme, matau kaip privalumą, nes mes subūrėme bendruomenę ir dabar savaitgaliais kartu kepame šašlykus apačioje ant cemento – problemų sprendimas yra geras būdas organizuotis, būti aktyviais, socialiais“, - dėsto pašnekovas.

Pasak jo, dabartiniai jo kaimynai yra draugiški ir su jais lengva susitarti dėl įvairių buitinių reikalų.

„Lofto aplinka diktuoja savas sąlygas, tai nėra daugiabutis, tad čia ir gyvena šiek tiek kitokie žmonės, yra ir skulptorių, ir dizainerių, o iš patirties galiu pasakyti, kad su tokiais žmonėmis yra lengva susitarti dėl visko. Šiai dienai tikrai nesirinktume daugiabučio, nes erdvės yra nestandartines, jas gali įsirengti kaip nori ir taip pat greitai gali erdvių suplanavimą pakeisti“, - teigia Karolis.

Jis pasakoja, kad kol kas su kaimynais nėra kilę ginčų dėl per didelio triukšmo, nekilo bėdų ir į namus kviečiant gydytoją net tuomet, kai lofto paskirtis buvo negyvenamoji.

Pirkėjai turi žinoti

Saulius Vagonis
Saulius Vagonis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Nekilnojamojo turto vertintojai patvirtina, kad visos Karolio išvardintos problemos egzistuoja ir pataria pirkėjams būti budriems ir paskaičiuoti papildomas išlaidas.

„Dauguma pirkėjų, pirkdami loftą, jeigu statytojas yra sąžiningas, turėtų žinoti apie šitas problemas, - sako „Ober-haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. - Akivaizdu, kad tam tikrų patogumų, kurių žmogus tikisi iš gyvenamosios paskirties statuso, šiuo atveju, pirkdamas loftą, negauna. Pavyzdžiui, turbūt nepavyktų išsikviesti ir policijos, jei kaimynai triukšmautų, kai gyvenama ne gyvenamoje patalpoje.“

Pasak jo, dėl savo trūkumų loftas turėtų kainuoti šiek tiek pigiau nei butas.

„Daugeliu atveju žmonės ir moka už loftą nežymiai mažesnę kainą, nei mokėtų už butą standartiniame gyvenamosios paskirties pastate. Dėl to loftų kainos ir yra patrauklesnės, o loftų statytojai specialiai paskirčių nekuria, jiems geriau kažkokios kitos paskirties pastatą paversti tokiomis nevisiškai legaliomis gyvenamosiomis erdvėmis ir taip pardavinėti žmonėms, bet pirkėjai dažniausiai būna informuojami ir jau pirkėjo problema, kaip jis ten gyvens. Ar įmanoma tą patalpą, pereinant papildomas procedūras, paversti gyvenamąja - kai kur tokia galimybė yra, kai kur – ne, tai priklauso nuo pastatų specifikos“, - dėsto S. Vagonis.

Pasak jo, jei vystytojas gali plėtojamą loftų projektą paversti gyvenamosios paskirties objektu, jis taip ir padarys, nes tai finansiškai tai jam yra naudingiau.

„Kartais vystytojai neturi galimybių pakeisti lofto paskirties ir parduoda produktą tokį, koks jis yra. Gyvenamosios patalpos statusas eliminuotų nepatogumus ir duotų didesnį pelną, o vystytojas galėtų prašyti didesnės kainos. Kai parduodamas daiktas su trūkumais, prašoma mažesnės kainos, o žmogus pirkdamas turi susižiūrėti rizikas ir problemėles, kurios jam iškils“, - primena S. Vagonis.

Jis patvirtina, jog egzistuoja ir bankų teikiamo finansavimo problema.

„Kai kurių projektų pirkėjams, pavyzdžiui, finansuojamų iš bankų ir kai perkama iš pirmųjų rankų, yra suteikiamos palankios sąlygos, tačiau kyla klausimas, kas bus, jeigu žmogus, gavęs palankią paskolą, sugalvotų parduoti loftą antrą kartą, jei bankas pasakytų, kad persigalvojo? Tuomet jis suteikė gerą paskolą, o dabar mato riziką. Aš manau, kad galbūt vieni bankai į loftus žiūri pozityviau ir mato likvidų daiktą, nes kai kurie loftai iš tikrųjų yra likvidi patraukli prekė. Kiti bankai galbūt žiūri labiau standartiškai ir negali arba nenori suteikti analogiškų sąlygų kaip standartiniam gyvenamosios paskirties objektui. Faktas tas, kad dažniausiai žiūrima standartiškai: jei tai yra negyvenama patalpa, greičiausiai neverta tikėtis ir kokių nors lengvatų“, - teigia S. Vagonis.

Be to, jis primena, kad fizinis asmuo turi mokėti mokesčius už negyvenamosios paskirties patalpas, tačiau sako, jog šis mokestis nėra skausmingas - priklausomai nuo lofto vietos ir ploto jis gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų per metus.

Pastebi didesnę kokybę

Su kokiomis problemomis susiduria būstus loftuose įsigiję žmonės
Arnoldas Antanavičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Loftų pasiūlai augant, tokių projektų vystytojai stengiasi pasiūlyti kuo daugiau loftų privalumų, tad imasi ir patys keisti paskirtį, ir spręsti kitas problemas.

„Loftai iš įprastinių butų rinkos išskiria ne tik tuo, kad jie yra vystomi buvusių pramoninių teritorijų vietose ar pasižymi netradiciniais sprendimais, išplanavimais ir panašiai, bet ir tuo, kad dalis objektų yra negyvenamosios paskirties. Tai reiškia, jog tokiose patalpose pirkėjas negalės registruoti savo gyvenamosios vietos. Atitinkamai tai sukelia tam tikrų nepatogumų – pavyzdžiui, negalima leisti vaikų į netoliese esantį darželį, bankai sunkiau išduoda būsto paskolas ir t.t. Palyginti su pirmaisiais loftų projektais stebimi tam tikri teigiami pokyčiai - naujausiuose projektuose vystytojai stengiasi išspręsti minėtas problemas, keisdami paskirtis ar plėtojant gyvenamosios paskirties loftus. Tad šiandien dauguma loftų pirkėjų su minėtomis problemomis greičiausiai nebesusidurs“, - mano nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal valdymas“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Su loftų projektais dirbanti nekilnojamojo turto įmonės „Remax“ brokerė Inga Butkutė taip pat sako pastebinti gerėjančią loftų projektų kokybę.

„Susidomėjimais loftais yra labai didelis ir projektų atsiranda, daugiausiai, aišku, Vilniuje, bet galima rasti ir kituose miestuose. Anksčiau atrodė, kad loftai yra skirti menininkams, tačiau šiandien juos renkasi įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. Prieš keletą metų loftų patalpų pagrindinė paskirtis buvo gamyklinė arba kūrybinių dirbtuvių, tačiau dabar galima įsigyti loftų su gyvenamąja patalpų paskirtimi, renovuotų, su balkonais, terasomis, visomis komunikacijomis“, - vardija ji.

I. Butkutė pasakoja, jog žmonės gali rinktis loftus ir su negyvenamąja patalpų paskirtimi, tačiau jei poreikis pasikeisti patalpų paskirtį yra, geriau pasikonsultuoti su specialistais, ar tai pavyks padaryti. Ji sako, jog bankų požiūris į loftus taip pat nėra konservatyvus: jei gyvenamosioms patalpoms dabar galima gauti iki 85 proc. jų vertės kredito, tai kūrybinėms dirbtuvėms kai kurie bankai teikia iki 75 proc. jų vertės paskolas.

„Loftuose, kaip ir daugiabučiuose, susikuria bendruomenė ir kartu sprendžia įvairias problemas. Jeigu tai naujas projektas, loftų administratoriumi pasirūpina statytojai. Dėl triukšmo galiu pasakyti, kad loftuose pertvaros yra daromos kokybiškai, kad nesigirdėtų kaimynai, tačiau apie nežmoniškumo atvejus (triukšmą, dėl kurio reikėtų kviesti policiją – DELFI) neteko girdėti. Antra vertus, kas yra kaimynystėje reikia įsivertinti prieš perkant loftą, pavyzdžiui, ar šalia yra įsikūrusi garso įrašų studija“, - paaiškina ji.

Brokerė sako, jog šiuo metu loftai nėra pigesni už butus, nors prieš keletą metų buvo galima įsigyti loftus, kurio kvadrato kaina siekė apie 1,5 tūkst. litų.

„Dabar kainos pasikeitė ir butas, ir loftas kainuoja panašiai. Nemanau, kad loftai turėtų kainuoti mažiau nei butai, taip, gyvenant juose yra trūkumų, bet yra ir privalumų ir, manau, jie atsveria“, - apibendrina ji.

S. Vagonis primena, jog pirmuoju sėkmingu loftų projektu galima pavadinti sostinės kuro aparatūros loftus, kur prieš keletą metų patalpos buvo parduodamos pakankamai žemomis kainomis, tačiau sako, jog dabar loftų pasiūla jau viršija paklausą.

„Tai, kad pasiūla po truputį auga, pamačius loftų sėkmę prieš kelis metus, yra akivaizdu. Pirkėjų šiai prekei yra, tik klausimas kiek, nes pasiūla tokiai prekei pradėjo augti žymiai greičiau“, - apibendrina jis.

DELFI skelbė, jog įrengiant kai kuriuos loftus, vėliau susidurta ir su užterštumo problema, kuri buvo nagrinėta ir Seime pavyzdžiui, kai buvusios kuro aparatūros gamyklos teritorijoje Kalvarijų gatvėje paaiškėjo, kad kai kuriose pastato vietose grunto užterštumas naftos produktais 26 kartus viršijo leidžiamą normą.

Tiesa, bendrovė, plėtojanti loftus sostinės kuro aparatūros teritorijoje “Penkių kontinentai" investicijos, skyrė teritorijos valymui daugiau nei 200 tūkst. litų dalies buvusios gamyklos aplinkos sutvarkymui.

"Danijos inžinerinių konsultacijų bendrovė „Cowi Lietuva“ konstatavo, kad atlikus tyrimus iš teritorijos išvežta daugiau nei 2,2 tūkst. tonų grunto, t.y. daugiau nei numatyta teritorijos tvarkymo plane, o gyvenamoji aplinka yra visiškai pritaikyta gyvenimui. Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos yra patvirtinusios, kad teritorija yra visiškai tinkama kasdieniam žmonių gyvenimui. Vakaruose yra įprasta, kad gyvenamaisiais loftais tampa netgi 130 metų ir daugiau veikusios chemijos pramonės įmonės. Tuo tarpu mūsų vystomoje teritorijoje kadaise buvo purkštukų surinkimo cechas, t.y. ta gamyklos vieta, kuriame dirbo šimtai žmonių ir buvo naudojamas rankų darbas", - sako “Penkių kontinentų” investicijos direktorius Aras Šilgalis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Švedijos „Eastnine“ Vilniuje norėtų statyti medinį biurų pastatą (2)

Vilniaus biurų kompleksą „3 burės“ valdanti Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“...

Seimas: valstybės NT neatlygintinai – daugiau organizacijų

Seimas leido valstybės ir savivaldybių turimu nekilnojamuoju turtu ( NT ) laikinai neatlygintinai...

Europos pinigais įrengtas parkas tapo privačia valda: dabar netoliese bus naujas (432)

Su Europos Sąjungos parama Migūnų parke įrengti takai, skulptūros, pavėsinės ir suoliukai...

Biurų pastate „Green Hall 3“ kursis „Mediterranean Shipping Company“

Jūrinių konteinerių pervežimo kompanija „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) kursis...

Po reformos likusios žemės tvarkymas kainuos 3,5 mln. eurų (2)

Valstybės žemės fondas ir dar devynios įmonės už 3,5 mln. eurų per trejus metus apskaitys ir...

Top naujienos

Lingienė pripažino: tai jau antroji banga, turinti specifinių požymių (39)

Ketvirtadienį Lietuva sumušė naują liūdną rekordą – per parą naujų koronaviruso atvejų...

Nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai: ką rinktis, jei rūpi tik elektros kaina (42)

Nepriklausomai nuo to, į kurią elektros rinkos liberalizavimo bangą patenkate, t. y. kiek...

Netikėtas proveržis beveik 20 metų strigusioje Daškevičiaus byloje: sulaikyti trys asmenys įtariami rezonansinės žmogžudystės organizavimu į teismą atvestas Rolandas Dromantas (154)

Gerai informuotų šaltinių teigimu, vakar ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose vyko...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš SAM: Veryga apie sparčiai besikeičiančią koronaviruso situaciją (23)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dalyvauja nuotolinėje spaudos konferencijoje, kurioje...

Omonininkų persekiotą vyrą efektingai išgelbėjęs taksistas tapo socialinių tinklų žvaigžde (49)

Baltarusijoje protestų, kilusių po slaptos Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos, herojumi tapo...

Mažvydas Jastramskis. Ar turėsime prezidentinę Gerovės koaliciją? (15)

Prezidentas Gitanas Nausėda į rinkimų kampaniją tiesiogiai nesikiša – neremia nė vienos...

Karštieji koronaviruso taškai: situacija Raseiniuose 10 kartų blogesnė nei visoje šalyje (159)

Lietuvoje per praėjusią parą buvo nustatytas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius –...

Tragiška 5 automobilių avarija Vilniuje: dvi moterys žuvo, sužaloti dar 4 asmenys (311)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Vilniuje įvyko baisi avarija . Pirminiais duomenimis,...

NBA jis uždirbo 16 milijonų: buvęs Jameso ir Ilgausko bendražygis gatvėje prašo išmaldos (15)

Buvusio ilgamečio NBA žaidėjo Delonte Westo nuotrauka ir vėl šmėžuoja socialiniuose tinkluose...

Lenkijoje užfiksuotas didžiausias naujų COVID-19 atvejų per dieną skaičius EK: valstybės narės turi imtis priemonių nedelsiant (14)

Lenkijoje užfiksuotas rekordinis naujų per dieną patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius - 1...

|Maža didelių žinių kaina