Derlingoje Suvalkijoje beveik neliko laisvos valstybinės žemės, kurios galėtų įsigyti ūkininkai ar bendrovės. Be to, pasak žemdirbių, sunku nusipirkti sklypą ir prie ūkinių pastatų.
„Tai labai trukdo planams, nes kai turi savo žemę, tai žinai, ką toliau veiksi, planuoji sėjomainą ir kitką į priekį. Nėra gerai, kad jos neleidžiama įsigyti“, – sako Šakių rajono ūkininkas Raimondas Maksvytis.
Dabar iš ūkininkų ir bendrovių dirbamų pustrečio milijono hektarų tik maždaug pusė – sava žemė, kita – nuomojama iš savininkų ir valstybės. Iki šiol tokios žemės iš valstybės buvo galima įsigyti legvatine tvarka – maždaug po porą tūkstančių litų už hektarą.
Pasak Žemės ūkio ministerijos vadovų, dabar pretendentų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę yra dvigubai daugiau nei laisvos žemės, todėl nauji pareiškimai nebepriimami. Be to,Lietuvoje vis dar nebaigta grąžinti žemės savininkams.
„Yra projektuojama ir parduodama žemė tiems, kurie yra padavę pareiškimus. O naujų pareiškimų mes nepriimame, nes negalime žadėti parduoti tai, ko nebeturime.
Turime 180 tūkst. ha laisvos žemės, o pareiškimų yra žymiai didesniam plotui. Tikimės, kad dalis, tarkim, nepirks, kai kurie apsigalvoja“, – teigia žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.
Kada vėl gali būti priimami ūkininkų pareiškimai valstybės žemei įsigyti, kol kas neaišku.
Ministerijos planuose – į Valstybės žemės fondą iš savininkų supirkti apleistas žemes. Esą padididinus mokesčius už dirvonus, savininkams bus naudingiau juos parduoti valstybei. O tada tokios žemės galėtų įsigyti ūkininkai.
