aA
Nemažą dalį darbo jėgos statybų sektoriuje sudaro Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, kuriems pandemijos metu teko grįžti į savo gimtas šalis, o kiti liko jose įstrigę. Pasak statybų sektoriaus atstovų, darbuotojų kai kuriems darbams vis dar trūksta, mažėja statybų apimtys, o į Lietuvą sugrįžę emigrantai ne visada buvo gelbėjimosi ratas, kurio tikėtasi.
Statybų verslas tarsi spąstuose: darbų sumažėjo, o jei ir atsiranda – trūksta darbuotojų
© DELFI / Karolina Pansevič

Įtampa išlieka

Dar kovo mėnesio pabaigoje Delfi kalbinti statybų sektoriaus atstovai sakė, kad ribojimai atvykti į Lietuvą statybų verslui virto galvos skausmu. Jokia paslaptis, kad nemaža dalis statybos sektoriaus darbuotojų yra Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai, todėl per patį statybų laikotarpio įkarštį statybų verslas neteko dalies darbo jėgos.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas tąkart sakė, kad jaučiamas darbo jėgos mažėjimas, nes dalis darbo jėgos, atvykusios iš Ukrainos ar Baltarusijos, jau grįžo į savo gimtąsias šalis.

„Tai turės poveikį: statybose darbuotojų paklausa praėjusiais metais buvo net penkis kartus didesnė nei pasiūla“, – tvirtino pašnekovas.

Šiandien, Lietuvai atšaukus karantiną, tačiau vis dar ribojant patekimą į mūsų šalį iš kai kurių valstybių, kuriose sergamumas koronavirusu vis dar yra labai didelis tarp jų ir Ukrainoje bei Baltarusijoje, LSA prezidentas sako, kad situacija statybų sektoriuje vis dar išlieka sudėtinga.

„Karantino metu į Lietuvą grįžti galėjo tie užsieniečiai, kurie turėjo leidimus gyventi. Tačiau neįleisti tie, kurie turėjo išsiėmę darbo vizas, o pastarųjų – buvo daugiausiai. Kai kurios statybų bendrovės susidūrė su viena problema – dėl Vyriausybės priimtų apribojimų į Lietuvą negali grįžti darbuotojai iš Baltarusijos ir Ukrainos, o kai galės – privalės dar dvi savaites karantinuotis. Taip pat kai kuriems darbuotojams, karantino laikotarpiu grįžusiems į savo gimtines, baigiasi nacionalinės darbo vizos“, – komentuoja D. Gedvilas.

Statybų verslas tarsi spąstuose: darbų sumažėjo, o jei ir atsiranda – trūksta darbuotojų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, kovo pabaigoje sakęs, kad dėl kai kurių specializacijų darbuotojų trūkumo gali strigti tam tikri NT projektai, šiandien taip pat tikina, kad situacija statybų sektoriuje išlieka sudėtinga.

„Kadangi kai kurie Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai turėjo išvykti į savo gimtąsias šalis ir pandemijos situacija Lietuvoje yra geresnė nei ten, sugrįžimo apribojimai yra dideli. Pavyzdžiui, nėra net skrydžių iš Ukrainos ir kol kas nėra planuojama juos atnaujinti. Tai atvykimas yra apsunkintas ir ne tik oro, bet ir žemės transportu. Nemažai tų darbuotojų paprastai vyksta per Lenkiją, bet Ukrainos ir Lenkijos siena vis dar prižiūrima. Taip pat galioja 14 dienų privaloma saviizoliacija ir Lenkijoje, atvykusiems iš Ukrainos, ir Lietuvoje, atvykusiems iš Ukrainos per Lenkiją. Tai situacija yra nelengva“, – pabrėžia pašnekovas.

Pasak M. Statulevčiaus, kai kurių kompanijų statybų apimtys yra sumažintos ir tai leidžia joms išsiversti su turimais darbuotojais, bet jų kaštai, darbo valandos yra brangesnės.

„Šiuo laikotarpiu tam tikra įtampa yra. Tikimasi, kad per vasarą darbuotojų mobilumas atsigaus ir darbuotojai galės sugrįžti, nes toks noras yra“, – sako LNTPA vadovas.

Trūksta tam tikrų specializacijų darbuotojų

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento D. Gedvilo teigimu, dabar statybos pramonės darbo rinkoje labiausiai trūksta siauros specializacijos specialistų, pavyzdžiui, lauko komunikacijų montavimo specialistų, metalo konstrukcijų montuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, pastolininkų, aukštos kvalifikacijos suvirintojų. Bendrastatybinių darbų specialistų trūkumo, tokių kaip apdailininkai ar tinkuotojai, šalies statybos bendrovės šiandien nejaučia dėl sumažėjusių darbų apimčių.

Kad šiuo metu Lietuvoje trūksta tam tikros specializacijos statybos sektoriaus darbuotojų, sutinka ir NT plėtotojo „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Todėl, pasak jo, vystytojai nekantriai laukia, kada į Lietuvą galės atvykti darbo jėga iš Baltarusijos ir Ukrainos.

„Yra darbų, kuriuose tikrai nereikia ukrainiečių ir baltarusių, tačiau yra tokių, kuriems mes labai laukiama, kad jie atvažiuos. Pavyzdžiui, mes turime objektą Senamiestyje ir jam reikia įrengti šlaitinį stogą, tokiems darbams trūksta darbininkų, nes šlaitiniai stogai dažniausiai įrengiami nuosaviems namams. Jiems palankiau dirbti prie individualių namų, nes ten atsiskaitoma grynais pinigais, mažiau kontrolės ir pan., tai mes labai konkuruojame dėl tokios specializacijos darbininkų. Ir baisiai laukiame žmonių ir Baltarusijos ir Ukrainos, kurie mums padėtų tokius darbus atlikti“, – pažymi A. Avulis.

Statybų verslas tarsi spąstuose: darbų sumažėjo, o jei ir atsiranda – trūksta darbuotojų
© DELFI / Domantas Pipas

Nepaisant to, kad kai kurie specialistai iš Rytų labai laukiami, kai kuriems Lietuvoje, anot D. Gedvilo, panašu, darbą rasti bus kur kas sunkiau.

„Beveik 80 proc. įmonių nurodė, kad šiemet nebeplanuoja samdyti naujų darbuotojų iš trečiųjų šalių. Tai praneša apie susidariusią padėtį statybos sektoriaus darbo rinkoje, nes iki pandemijos darbuotojų paklausa šiame sektoriuje visuomet buvo didesnė nei pasiūla. Galime palyginimui prisiminti, jog 2019 m. pirmąjį pusmetį statybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius buvo daugiau nei penkis kartus didesnis nei įsidarbinusių skaičius, todėl statybos bendrovėms tikru išsigelbėjimu tapo darbuotojai iš trečiųjų šalių“, – primena D. Gedvilas.

Ar trūkumo neužpildo emigrantai

Pasauliui uždarius valstybių sienas, į gimtąsias šalis ėmė plūsti jų piliečiai. Ne išimtis buvo ir Lietuva. Išties, pasak NT plėtotojo „Hanner“ vadovo A. Avulio, prasidėjus koronavirusui, dalis statybininkų, šiame sektoriuje dirbusių užsienyje, sugrįžo į Lietuvą.

„Pakankamai daug statybininkų yra išvykę iš Lietuvos, dirba daugiausiai Skandinavijos šalyse, kai kurie Prancūzijoje, Vokietijoje. Kai prasidėjo koronavirusas, dalis jų tikrai sugrįžo čia. Bet kai jie sugrįžo į Lietuvą, kita pusė – dalis imigrantų, daugeliu atveju iš Baltarusijos ir Ukrainos, pasitraukė. Tai rinka kaip ir buvo susibalansavusi“, – pabrėžia A. Avulis ir priduria, kad valstybėms po truputį atidarant sienas, lietuviai vėl išvyksta, o ukrainiečiai ir baltarusiai atvykti vis dar negali.

„Kai atsidaro sienos, manome, kad grįšime prie panašaus scenarijaus, koks buvo prieš metus, kad lietuviai vėl pajudės į Skandinaviją ir kitas ES valstybes ir laukiame, kada atvyks dalis statybininkų iš Ukrainos ir Baltarusijos“, – svarsto A. Avulis.

LNTPA vadovas M. Statulevičius savo ruožtu sako nepastebintis, kad į Lietuvą grįžę emigrantai skubėtų kreiptis į NT bendroves dėl darbo, o ir verslo kompanijos labiau linkusios ieškoti tvarių ir ilgalaikių darbo santykių, nes karantino metu į Lietuvą grįžę žmonės yra pasirengę išvykti, kai tik tam bus galimybė.

„Tendencijos, kad dėl darbo statybų sektoriuje kreipiasi iš kitų šalių į Lietuvą grįžę Lietuvos piliečiai emigrantai, nepastebima. Jei tokių ir yra, tai vienetai, nes dauguma darbuotojų sugrįžusių vis tiek turi viltį vėl išvykti, grįžti į šalį, kurioje dirba. Juos gali dominti nebent sezoninis laikinas darbas – ūkiuose vasaros metu“, – sako LNPTA vadovas.

Statybų verslas tarsi spąstuose: darbų sumažėjo, o jei ir atsiranda – trūksta darbuotojų
© DELFI / Karolina Pansevič

Sumažėjo statybų apimtys

Vis dėlto, kai kurių specializacijų darbuotojų trūkumas nėra pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria statybų sektorius. Anot LSA prezidento D. Gedvilo, karantino laikotarpiu sumažėjo ir darbų apimtys, todėl kai kurioms bendrovėms teko net ir likusių darbuotojų dalį išleisti prastovų.

„Lietuvos statybininkų asociacijos gegužės mėnesį atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad beveik 65 proc. bendrovių karantino laikotarpiu buvo išleidusios darbuotojus į prastovas būtent dėl sumažėjusių darbų apimčių dėl stabdomų privačių ir investicinių projektų“, – teigia LSA prezidentas.

Dėl paskelbto privalomojo karantino, pasak pašnekovo, per paskutines dvi kovo mėnesio savaites apie 7 proc. gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Statistikos departamento duomenimis, labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose šis lygis siekė atitinkamai 12 proc. ir 8 proc. Šiam nedarbo lygio augimui statybos sektoriuje įtakos turėjo ne tik namo grįžę ukrainiečiai ir baltarusiai, bet ir sumažėjusios darbų apimtys dėl stabdomų privačių bei investicinių projektų.

Darbų užsakymų sumažėjimą pastebi ir NT plėtotojo „Hanner“ vadovas A. Avulis. Nors pati bendrovė, pasak jo, darbų apimčių nemažina, pašnekovas teigia, kad šiuo metu daug lengviau derėtis dėl statybos darbų kainų.

„Matėme, kad lengviau susikalbėti su rangovais, derėtis dėl kainų, nes statybos darbų kainos kiekvienais metais vidutiniškai augdavo po 10 proc., tai mes šiemet priėmėme tokį sprendimą, kad šiemet nebus didesnių kainų nei pernai. Ir mums kol kas sekasi susikalbėti, ir šiemet mes turime pirmuosius metus, kai mes nefiksuosime statybos darbų kainų augimo. Tai rodo, kad rinkoje darbo jėgos pasiūla buvo didesnė nei paklausa“, – pabrėžia pašnekovas.

Statybų verslas tarsi spąstuose: darbų sumažėjo, o jei ir atsiranda – trūksta darbuotojų
© DELFI / Karolina Pansevič

Prašo užsakymų iš valstybės

Pasak pašnekovų, šiuo metu statybos sektoriaus ateitis Lietuvoje atrodo miglota. Anot D. Gedvilo, šiandien statybos įmonės visomis jėgomis siekia išsaugoti turimas darbo vietas ir išvengti optimizacijos, tačiau ateities perspektyvos kol kas sunkiai prognozuojamos, nes daug kas priklausys nuo valstybės veiksmų ir jų įgyvendinimo greičio.

„Valstybei skelbiant apie statybos ir infrastruktūros viešųjų pirkimų apimčių didinimą, siekiant stabilizuoti ekonomiką šiuo kriziniu laikotarpiu, Lietuvos statybininkų asociacija siūlo koreguoti viešųjų pirkimų procedūras, siekiant išvengti tokių liūdnai nuskambėjusių atvejų kaip Kauno stadiono statybos ar Gedimino kalno rekonstrukcija ir apsaugoti valstybės pinigus“, – pabrėžia pašnekovas.

LNTPA vadovas M. Statulevičius tikina, kad šiuo metu apie dabartinės situacijos pasekmes kalbėti dar anksti, tačiau jeigu tokia padėtis užsitęs, tam tikrų pasekmės gali būti aiškios. Jis taip pat pabrėžia, kad šiuo metu statybų sektoriui turėtų padėti ir valstybė.

„Galėtų turėti tam tikrų pasekmių, pavyzdžiui, patys darbuotojai, brangstant darbo jėgai, tikisi atlyginimų kilimo, taip pat gali būti įvairių pasekmių produkto kainai. Aišku, ieškoma vietinių sprendimų, bet jeigu visai rinkai bus didelė įtaka, tai pasekmės galėtų būti. Bet dar anksti. Yra laukiama valstybės užsakymų, nes tokiu atveju padidėtų užimtumas. Nes vystytojai yra pristabdę darbus, užsakymus, o darbuotojus lietuvius reikia išlaikyti. Tai valstybiniai užsakymai turėtų greitėti ir spręsti kompanijų trumpalaikes problemas“, – sako M. Statulevičius.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Migracijos departamento duomenimis, karantino laikotarpiu prašymus dėl nacionalinės vizos darbo pagrindu išdavimo pateikė 1 088 Baltarusijos piliečiai, iš jų 1 Baltarusijos pilietis prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikė atvykęs į Lietuvos Respubliką, kiti Baltarusijos piliečiai šiuos prašymus pateikė per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

Prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo darbo pagrindu pateikė 544 Ukrainos piliečiai, iš jų 48 Ukrainos piliečiai prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikė atvykę į Lietuvos Respubliką, kiti Ukrainos piliečiai šiuos prašymus pateikė per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

Karantino laikotarpiu prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu pateikė 938 Baltarusijos piliečiai (birželio mėnesį buvo pateikti 190 prašymai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje). Prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu pateikė 1 740 Ukrainos piliečiai (birželio mėnesį buvo pateikti 334 prašymai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje).

Departamentas pažymi, kad Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams šiuo metu galioja ir po karantino pabaigos galios tokios pat sąlygos, kurios nustatytos Vyriausybės nutarime, kaip ir kitiems užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą. Šiuo metu jiems taikoma 14 dienų saviizoliacija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
2.2222

Apklausa: beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, jog būsto kaina per metus didės (9)

Beveik pusė šalies gyventojų mano, jog per artimiausius dvylika mėnesių būsto kaina Lietuvoje...

Kauno savivaldybė atmetė abu rangovų pasiūlymus stadiono konkurse, bet tęsia derybas (4)

Kauno miesto savivaldybė atmetė abiejų rangovų pasiūlymus S. Dariaus ir S. Girėno stadiono...

Karantinas neįšaldė didžiųjų komercinių sostinės projektų, nors pokyčių atnešė

Šalyje trims mėnesiams įvestas karantinas neįšaldė nė vieno sostinės centre ar kituose...

Po neišduotų statybos leidimų – vystytojų perspėjimai Vilniaus savivaldybės darbuotojui (55)

Dėl neišduotų statybos leidimų ir paviešintos informacijos Vilniaus miesto savivaldybės...

Smūgį patyrusi NT rinka paruošė staigmeną: palygino būstų kainas (139)

Nors koronaviruso pandemija ir karantinas sudavė stiprų smūgį NT rinkai , tokių kainų...

Top naujienos

Konstitucinio Teismo darbuotojai pratrūko: valstybės institucijoms apskundė patį teismo pirmininką Dainių Žalimą (181)

Grupė Konstitucinio Teismo (KT) darbuotojų teismui laikinai vadovaujantį teismo pirmininką,...

Už mažas algas dirbti nebeapsimoka: lietuviai mėgaujasi išmokomis (392)

Užimtumo tarnyba (UT) šalyje fiksuoja rekordinį nedarbą, tačiau tuo pačiu metu Lietuvoje...

Koronaviruso protrūkis Kauno įmonėje: serga 18, dar tiriami apie 200 darbuotojų galimai nesilaikė saviizoliacijos (157)

Kaune įmonėje „Hegelmann Transporte“ kilus koronaviruso protrūkiui tiriami apie 200 šios...

Katė maiše: kokį džokerį po Eurolygos kortų malka pakišo „Žalgiris“? (11)

Šių metų pradžioje šalies futbolo čempionė Marijampolės „Sūduva“ pirmą kartą istorijoje...

Gražina Kristina Sviderskytė

Nebūti dalykai, sujaukę „Lituanicos“ istoriją: „vokiečių išgamos“

Atmintis yra keistas reiškinys: žmonės geba atsiminti nebūtus dalykus. Ypač po sukrečiančių,...

Žemaitaičio, Zuoko ir Paulausko partija paskelbė pirmą rinkimų sąrašo penketuką (24)

Seimo nario Remigijaus Žemaitačio vadovaujamos partijos „ Laisvė ir teisingumas “ valdyba...

Indrė Stonkuvienė iš instagramo pragyvena jau 3 metus: įvardijo, kiek kainuoja jos vienas įrašas (88)

Prieš beveik aštuonerius metus, kuomet gimė dukra Cecilija, viena įtakingiausių šalies nuomonės...

17 milijonų žmonių apėmęs tyrimas parodė tikruosius COVID-19 mirčių rizikos faktorius (20)

Visi žino, kad COVID-19 yra pavojingesnė vyresniems ir ligotiems žmonėms. Tačiau tai – tik...

Norvegijoje užpuolikas žiauriai subadė kelias moteris, viena mirė (55)

Norvegijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi vieną asmenį po incidento, per kurį buvo...

|Maža didelių žinių kaina