aA
Statybos sektoriaus augimas, stebinęs pajamų ir pastatytų kvadratinių metrų ar butų kiekio rekordais, jau ima išsikvėpti. Tokias įžvalgas pateikia verslo rizikos vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Per 100 tūkst. gyventojų darbu aprūpinantis Lietuvos statybų sektorius su kone 8 tūkst. įmonių yra tas lakmuso popierėlis, pagal kurį ne vienas ekonomistas sprendžia, ar tik ekonomika jau nepasileido nuo kalniuko. Sumažėjęs bankų skolinimas nekilnojamojo turto sektoriui, o ir nesenas Vilniaus Lazdynų baseiną statančios bendrovės „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“) pasiprašymas bankroto kaip ir byloja, kad statybvietėse jau kyla problemų“, – sako „Creditreform Lietuva“ analitikė Alina Bočkienė.

Kas gerai...

Tačiau statybininkai dar turi kuo pasigirti. Šiame sektoriuje atliekamų darbų apimtys (874 mln. EUR per š.m. II ketv.) vis dar kopia į viršų, o jei prognozės pasitvirtins, šių metų trečią ketvirtį gali gimti naujas pasiektų apimčių rekordas. Kaip ir reikėjo tikėtis, daugiausiai darbų atliekama inžinerinių statinių kategorijoje (403 mln. EUR). Akivaizdu, kad itin aktyviai įsisavinamos valstybės ir ES struktūrinių fondų skiriamos lėšos kelių ir miestų infrastruktūros gerinimu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvenamųjų namų statyboje (152 mln. EUR), atrodo, prisotinimo taškas jau pasiektas arba bus pasiektas netrukus, tad nestebina nežymus darbų apimčių sumažėjimas šioje statinių klasėje. Juolab grėsmingai auga neparduotų butų skaičius. Jei pernai kovo pabaigoje pirkėjo neturėjo 3965, tai po metų jau 4350 butų.

Auga lietuvių statybininkų darbų apimtys už Lietuvos ribų. Konkurencingos įmonės diegia inovacijas, efektyvina statybos procesus ir žengia į skaitmeninės statybos rinką, be to, Lietuvos specialistai užsienyje vis labiau vertinami. Tad jei moderniai besitvarkančios įmonės ir toliau žengs pažangos keliu, vis didesnį dėmesį skirdamos kokybei, statybos sektoriaus paslaugų eksportas galimai augs ir ateityje.

Tiesa, vidiniai viešieji pirkimai neskatina tobulėjimo ir pažangos, nes čia vis dar remiamasi mažiausios kainos koncepcija. Tad juos laiminčios kompanijos, tarp kurių itin daug smulkesnių, inovacijoms neskiria deramo dėmesio. Galbūt, kai viešųjų pirkimų upė nuseks, bus imtasi aktyviau diegti naujas technologijas, bet ar tik nesusidursime tuomet su lėšų joms trūkumu?

Statybų sektoriau pajamos pastaraisiais metais tik augo (2018 m. +17 proc.). Šiek tiek lėčiau besipučiantys kaštai statybininkams leido kiek daugiau paauginti ir pelno maržas. Bendrojo pelno marža š.m. II ketv. siekė 26,3 proc., kai prieš metus ji buvo 25,3 proc. Netgi pelningų įmonių statybų sektoriuje 2019 metų I pusmetį buvo daugiau nei prieš metus (53 proc.), nors vis dar nepasiekė visos ekonomikos lygio (61,6 proc.).

...o kas verčia sunerimti

Kaip teigiama pranšime, debitorinių ir kreditorinių apyvartumų statistika statybos sektoriuje šiuo metu siunčia dvejopus signalus: debitoriniai apyvartumai sumažėjo ir išliko gana stabilūs paskutiniais metais. Tačiau atsiskaitymai su tiekėjais jau nuo 2017 m. pradeda palengva lėtėti. Kita vertus, šis sulėtėjimas pastebimas ir kitose šakose, tad tai gali atspindėti tam tikrus sunkumus visoje ekonomikoje, ne tik statybose. Tiesa, statybų sektoriuje, lyginant su kitais sektoriais, atsiskaitoma lėčiausiai.

Bankrotų statistika kol kas neleidžia tiksliai vertinti situacijos, nes paskutiniais metais nemažai bankrotų buvo inicijuota ne dėl prastos ekonominės padėties, o dėl valstybinių institucijų pastangų „išvalyti“ įmonių registrą nuo jau seniai nemokių įmonių. Tad po išpūsto bankrotų piko 2015-2018 metais, šiemet, sausio–rugpjūčio mėnesiais visoje ekonomikoje bankrotų skaičius čiuožtelėjo žemyn net 30 proc. Todėl bankrutuojančių statybos įmonių skaičiaus sumažėjimas nerodo realios padėties.

Iš pirmo žvilgsnio, nieko pavojingo nerodo ir areštus patyrusių įmonių skaičiai. 2019-aisiais per aštuonis mėn. tokių įmonių sumažėjo (nuo 766 iki 691). Tačiau verčia sunerimti ženkliai išaugusi areštuoto turto vertė, kuri 2019 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais padidėjo penktadaliu (21 proc.), jei lyginsime su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu.

Labiausiai prastėjanti padėtis statybų sektoriuje matyti žvelgiant į skolų Sodrai rodiklį, kurį skaičiuoja „Creditreform Lietuva“, o taip pat įmonėms suteikiamus kredito reitingus. Statybos sektoriaus kompanijos, kurios neturi jokių įsiskolinimų Sodrai, sudaro mažiausią dalį palyginti su kitais sektoriais, o rizikingesnėse rodiklio klasėse – ši dalis auga.

Lietuvos banko duomenimis, neveiksnių skolų statybos sektoriuje procentas pastaruosius trejus metus didėja ir 2018 m. buvo didžiausias tarp visų ūkio šakų bei artėjo prie 17,5 proc. Tad nieko nuostabaus, kad bankai ėmė mažinti skolinimą NT sektoriaus atstovams.

„Tad, nors statybų sektoriuje vis dar stebimas tiek pajamų, tiek pelningumo rodiklių augimas, aukščiau išdėstyti signalai verčia sunerimti, – pastebi „Creditreform Lietuva“ analitikė, – lėtėjant atsiskaitymams su tiekėjams, kyla poreikis auginti finansinius rezervus. Tai būtų galima daryti iš didesnio uždirbto pelno. Tačiau jis reikalingas ir investicijoms į pažangą bei inovacijoms, kurios būtinos norint sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose. Tad tik gebėjimas diversifikuoti gaunamą grąžą tiek apyvartiniam kapitalui finansuoti (norint išlaikyti tiek bankų, tiek tiekėjų pasitikėjimą kredituojant), tiek investicijoms, gali padėti išlaikyti pardavimų augimo rezultatus bei sumažinti sektoriaus rizikingumą ateityje.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
3.9375

Sunerimo dėl išaugusių būsto paskolų: siūlo kelias išeitis papildyta (88)

Dėl didėjančių būsto paskolų normų sunerimo ir Lietuvos bankas . Tvirtinama, kad didesnė...

Vilniaus valdžia ir Architektų rūmai nesusitarė dėl bendrojo plano (2)

Lietuvos architektų rūmai nepasirašys taikos sutarties su Vilniaus valdžia dėl miesto bendrojo...

Laisvų biuro patalpų lygis Kaune – žemiausias per pastaruosius trejus metus

Visuose Lietuvos miestuose augo šiuolaikinių biurų pasiūla, skelbiama naujausioje „ Ober-Haus...

Šapoka apie NT apmokestinimo bazės išplėtimą: nematau priežasčių, kodėl tai padėtų išvengti NT burbulų (3)

Siūlomas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazės išplėtimas nėra pats tinkamiausias būdas...

Lietuviai atsakė, kokį nekilnojamojo turto mokestį mokėtų (422)

Gyventojai sako nepritariantys, kad būtų priimtas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, ir...

Top naujienos

Politikams griebiantis paskutinio šiaudo, siūlo alternatyvą: padidinkime Seimo narių skaičių (215)

Seimas imasi siūlymų, kuriais rinkimų kartelė partijoms, patenkančioms į Seimą, siektų 4, o...

Dirba Lietuvoje – gyvena užsienyje: apie kai kuriuos sunkumus nė nesusimąstė (8)

Atšalus orui Lietuvoje taip ir norisi keliauti ten, kur šilta. Kai kurie Lietuvos gyventojai tokio...

„Stiklių“ restoranas atsinaujino ir atvertė naują lietuviškos gastronomijos puslapį (5)

„Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restorane šefas Gerdvilas Žalys , kurdamas naują...

Estija: Rusija aneksavo penkis proc. mūsų teritorijos Kremlius: laikome tai nepriimtinu dalyku (94)

Estija nori, kad Rusija sugrąžintų jos teritoriją, kurią, šalies teigimu, buvo aneksavusi...

„Olialia pupytės“ Grafininos byloje dedamas taškas: priimtas netikėtas sprendimas (84)

Buvusios „Olialia pupytės“ Sandros Grafininos dingimo istorijoje įvyko reikšmingas pokytis....

Jungtinėje Karalystėje rastas mirtinai sušalęs lietuvis (72)

Jungtinėje Karalystėje naktį oro temperatūrai nukritus žemiau dešimties laipsnių šalčio,...

Putinas: Rytų Europos šalių Europos Sąjungoje gali nelikti pasisakė ir apie Zelenskį (611)

Valstybės narės iš rytinio ES flango po keleto metų gali panorėti išstoti iš Bendrijos,...

Kur ilsėsimės 2020-aisiais? (14)

Nors ateinanti vasara atrodo dar labai toli, tikrai įgudę poilsiautojai jau planuoja kitų metų...

Jasikevičius rungtynėms su „Crvena Zvezda“ raudoną liniją nubrėžė ties skaičiu 70 (9)

Kauno „Žalgirio“ (3/6) ir Belgrado „ Crvena Zvezda “ (2/7) žaidimas Eurolygoje pernelyg...