Trūko norinčiųjų dirbti
Praėjus krizės sukeltam šokui ant kojų pradėjusios stotis statybų bendrovės susidūrė su netikėta problema. Darbo yra, pinigų irgi, tačiau nėra kam tą darbą dirbti. Kurį laiką be darbo Lietuvoje buvę statybininkai skalsesnio duonos kąsnio ieškodavo užsienyje, ir nemaža dalis jų nusprendė ten likti. Kol vienos bendrovės užsiėmė darbininkų perviliojimu iš kitų siūlydamos nors ne Vakarų Europos lygio, bet aukštesnius nei konkurentų atlyginimus, atsirado bandančiųjų eiti kitu keliu – atsivežti pigesnės darbo jėgos.
„Išvis nebėra kam dirbti“, – regioniniam laikraščiui rėžė vienos Šiaulių statybos bendrovės vadovas, taip aiškindamas apie savo sumanymą nusisamdyti mūrininkų iš Pakistano. Esą vietos darbuotojai arba per mažai kvalifikuoti, arba nori per didelio atlygio.
Tačiau daugiau tokia idėja susižavėjusių darbdavių bent kol kas neatsirado. Lietuvos darbo birža leidimų dirbti statybininkais 2011 metais neišdavė nė vienam trečiųjų šalių piliečiui. „Vasarą svarstėme pasikviesti darbininkų iš Baltarusijos. Vis dėlto neprireikė –
vėl atsirado pakankamai norinčiųjų dirbti Lietuvoje“, – džiaugėsi bendrovės „Eikos statyba“ statybos direktorius Darius Martinkėnas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pastebėjo, kad bandymai kviestis darbininkų iš užsienio iki šiol nepasiteisino: „Vienas dalykas yra kviestis specialistų išskirtiniais atvejais, kai jie patys atlieka darbus arba pakonsultuoja – kartais taip pigiau negu apmokyti vietos darbininkus. Tačiau kas kita kviestis daugiau darbininkų. Buvo bandančiųjų vežtis žmonių iš Kinijos, kitų šalių, bet tai ir liko tik eksperimentai.“
A. Šeštakausko nuomone, vietos statybininkai neturėtų baimintis, kad dėl atvykstančiųjų iš užsienio sumažės jų atlyginimai ar jie visai praras darbo vietas. „Kelti aliarmą tikrai nereikia – yra Lietuvoje norinčiųjų dirbti, ir niekas dar nepuola masiškai ieškoti žmonių užsienyje. Juk čia keli motyvai. Jei atsiveži žmones, turi juos apgyvendinti, mokėti už komandiruotes – reikia viską įvertinti“, – aiškino jis.
Gelbėjo dideli projektai
Tačiau kas atsitiko, kad prieš kelis mėnesius dejavusios nerandančios darbuotojų statybos bendrovės vėl džiaugiasi galėdamos rinktis iš kelių kandidatų? „Manau, tai lėmė keletas veiksnių. Vienas rodiklis yra sezoninis: kasmet laisvų statybininkų padaugėja pasibaigus šiltajam sezonui, nes baigiasi individualūs užsakymai – gyventojai mėgsta namus statytis ar tvarkytis vasarą. 2011 metais, manau, daug įtakos turėjo ir pasibaigę stambūs projektai. Pastatytos naujos arenos, uždaryta Ignalinos atominė elektrinė – ten dirbę žmonės grįžo į rinką“, – komentavo D. Martinkėnas.
A. Šeštakauskas neneigė, kad tokie stambūs projektai kaip naujų arenų statymas turėjo įtakos statybų sektoriui, bet, jo nuomone, kol kas nereikėtų pernelyg jaudintis, kad jie pasibaigė. „Didelė šių projektų dalis buvo finansuojama iš vadinamųjų Europos pinigų. O jų 2012-aisiais skirta ne mažiau nei 2010 ar 2011 metais. Tik projektai bus kiti. Pavyzdžiui, girdėjau kalbant apie planus statyti biotechnologijų fabrikus“, – kalbėjo jis.
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis nusiteikęs ne taip optimistiškai: „2011 metais daug lėšų buvo skirta namų renovacijai, kitiems dideliems projektams, o kitų metų prognozės tokios, kad į statybas bus investuojama mažiau. Labai norėtųsi rasti idealų balansą, bet realybė tokia, kad paklausa ir pasiūla veikia švytuoklės principu – visuomet labiau krypsta į kurią nors vieną pusę. Ekonomikoje, ypač nekilnojamojo turto rinkoje, itin didelę reikšmę turi emocijos. Dabar žmonės bijo dėl ateities, ji jiems atrodo labai neapibrėžta. Nekilnojamasis turtas nėra pirmo būtinumo prekė – tai nėra duona, benzinas ar elektra, be kurių būtų neįmanoma gyventi. Todėl tikėtina, kad planus statyti naujus namus ar renovuoti turimus jie atidės metams ar kitiems – nuspręs kol kas dar pakentėti.“
A. Avulis atkreipė dėmesį, kad tai neišvengiamai atsilieps ir statybininkų atlyginimams. Jie, lyginant šių ir praėjusių metų duomenis, buvo išaugę 8 proc. „Mes patys nesamdome statybininkų, kreipiamės į statybų bendroves, kurios gali atlikti darbus. Kai darbininkų trūksta, jos tuo naudojasi pakeldamos kainą ir tuo pačiu ne tik mokėdamos didesnius atlyginimus, bet ir pasididindamos pelną. Tačiau jei užsakymų sumažės, paprasčiausi ekonomikos dėsniai rodo, kad statybininkai, kurie nenuspręs emigruoti, turės sutikti dirbti už mažesnę kainą“, – aiškino jis.
Trūksta gerų specialistų
Tikrai nepanašu, kad artimiausiu metu grįžtų laikai, kai statybininkas buvo vadinamas kone svajonių profesija. „Tikrai ne. Darbas labai sunkus, o atlyginimas, neslėpkime, nėra didelis“, – sakė D. Martinkėnas. Pasak jo, pagalbinis darbuotojas statybose Lietuvoje uždirba apie 800 litų per mėnesį, specialistas – maždaug dukart daugiau. Tiesa, nors užsienyje atlyginimai už tokius darbus kur kas didesni, statybininkų emigracija nebėra tokia gąsdinama kaip prieš porą metų.
„Dabar pasitaiko nebent pavienių atvejų. Masinio bėgimo tikrai nepastebime“, – sakė D. Martinkėnas.
Didesnė migracija pastebima nebent iš vienos įmonės į kitą. „Nuolat stengiamės kelti darbuotojų kvalifikaciją – tai naudinga ir jiems, ir mums, juk šiame versle mokama už padarytą darbą, o ne darbo valandas. Taigi jei žmogus pasimoko ir tą pačią užduotį padaro dukart greičiau nei iki tol, jam atitinkamai ir mokama. Tačiau susiduriame su klausimu, ką daryti, kad apmokyti žmonės nepabėgtų į kitas įmones“, – pasakojo bendrovės „Eikos statyba“ statybos direktorius.
Jam antrino ir bendrovės „Merko statyba“ direktorius Gediminas Tursa. Tik jo, kitaip nei D. Martinkėno, nuomone, emigracija vis dar pasiglemžia nemažą dalį specialistų. „Gerų darbininkų nėra, nes jie išvažiuoja į užsienį. Jei matome, kad žmogus – tikrai geras specialistas, pakeliame atlyginimą. Blogai, kad gerus žmones sunku išlaikyti, nes jie išeina ieškodami kur geriau. O blogi įsikabinę dantimis ir visu kuo – juos sunku atleisti“, – ironizavo jis.
Specialistų viliojimo būdas paprastai pats elementariausias – didesnis atlyginimas. Pasak D. Martinkėno, jų bendrovėje atlyginimai šiemet irgi buvo pakelti maždaug 10–15 proc., bet ir to ne visuomet pakanka savo vertę gerai žinantiems specialistams.
„Mano patirtis rodo, kad gerų specialistų trūko visada. Pabrėžiu – gerų. Deja, patirtis rodo, kad kai priimami žmonės iš darbo biržos, dažniausiai netrukus jų bendrovėje lieka vos vienas du, o kiti keliauja toliau. Todėl specialistų kvietimasis iš užsienio nėra jokia naujiena. Pavyzdžiui, žinau, kad Klaipėdos laivų gamykla laivų korpusų suvirintojų visada kviečiasi iš Ukrainos, nes ten jie turi tikrai gerų specialistų“, – pasakojo A. Šeštakauskas.
Tačiau prisikviesti grįžti į užsienį išvykusius dirbti lietuvius – maža vilties. „Būdavo, kad važiuojame į Airiją ar Angliją ir kviečiame grįžti, nes galėdavome pasiūlyti tikrai geras sąlygas. Dabar žinome, kad to daryti nebeverta“, – pripažino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Gresia net atleidimas
Nors prognozės rodo, kad statybų šiais metais sumažės, kai kurios bendrovės gali vis tiek stengtis išlaikyti didelį darbuotojų skaičių vien tam, kad galėtų dalyvauti stambių užsakymų konkursuose. Tačiau tokią prabangą sau leisti gali ne visi. „Mes 2012 metais darbuotojų skaičių mažinsime. Rinka nepalanki, didelių projektų nėra, tad laikyti žmones vien tam, kad galėtume dalyvauti kokiame nors projekte… Nemanau, kad tai būtų protinga. Jei atsiras stambus projektas, vėl priimsime daugiau žmonių“, – sakė „Merko statybos“ direktorius G. Tursa.
Bendrovėje „Merko statyba“ 2008 metais dirbo 141 žmogus. Po metų šis skaičius sumažėjo kone dusyk, o 2011 metais, kai per rekordinį laiką reikėjo pastatyti Balsių pagrindinę mokyklą, vėl buvo šoktelėjęs net iki pusantro šimto. Tačiau mokykla jau pastatyta, naujų didelių projektų kol kas nenumatoma, todėl darbuotojų skaičių vėl teks mažinti.
„Eikos statyba“ irgi neatmeta, kad gali tekti mažinti statybininkų skaičių. „Minėjau, kad mes stengiamės kelti darbuotojų kvalifikaciją. Labiau norime mažesniam su turimu darbu susitvarkančių žmonių skaičiui mokėti didesnius atlyginimus, negu priimti daugiau naujų darbininkų“, – įmonės politiką dėstė statybos direktorius D. Martinkėnas.
„Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis neteikia didelės reikšmės faktui, kad šiemet darbuotojų skaičius kai kuriose bendrovėse smarkiai išaugo. „Reikia vertinti platesnį kontekstą, – atkreipė dėmesį pašnekovas. – Pastaruosius trejus metus, vaizdžiai kalbant, vyko tarsi laisvas kritimas. O kai labai žemai krinti, augimas visada atrodo įspūdingas. Prisiminkime, 2009–2010 metais Lietuvoje bankrutavo apie tūkstantį kompanijų. Vadinasi, vėliau kai kurios smulkesnės įmonės pasinaudojo proga užimti jų vietą ir smarkiai išsiplėtė. Tačiau nemanau, kad augimas tęstųsi ir 2012 metais.“
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas A. Šeštakauskas prisipažino, kad optimistines jo nuotaikas kiek sugadino naujausios BVP prognozės. „Kai buvo prognozuojamas 4,7 proc. augimas, maniau, galima ir mums tikėtis ko nors geresnio. Tačiau dabar prognozės sumažintos iki 2,5 proc., todėl manau, kad bendros darbų apimtys neaugs, bet viliuosi, kad jos neturėtų ir mažėti“, – sakė jis.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2011 metų sausio–spalio mėn. buvo registruota 6,14 tūkst. bedarbių statybininkų ir 6,23 tūkst. darbo vietų. 2011 metais statybų sektoriuje vidutiniškai buvo registruojama po 600 bedarbių per mėnesį ir 620 laisvų darbo vietų, 2010-aisiais – po 920 bedarbių ir 520 laisvų darbo vietų.
