„Šiuo metu yra atliekamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimas“, – trečiadienį „Misionierių sodo“ projektą aptarusio Seimo Kultūros komiteto posėdyje sakė laikinoji Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vadovė Eglė Kuklierienė.
Leidimą statyboms išdavusi Vilniaus savivaldybė tikina, kad laikytasi visų teisės aktų reikalavimų, tačiau dalis paveldosaugininkų ir vietos bendruomenė laikosi pozicijos, kad daugiabučio statybos žaloja į UNESCO paveldo objektų sąrašą įtraukto Vilniaus istorinio centro vaizdą.
„Savivaldybė išdavė leidimą statybai vadovaudamasi visais turimais suderinimais iš Kultūros paveldo departamento. Tie teisės aktai, kurie reglamentuoja išdavimo procesą, surašyti taip, kad šitą leidimą buvo galima išduoti“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis.
Posėdyje kalbėjusi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė stebėjosi, kad išduodant leidimą tokioms statyboms senamiestyje nebuvo kreiptasi į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą, kad šis atsiųstų misiją ir įvertintų projekto poveikį sostinės centrui.
„Prisijungdama prie pasaulio paveldo konvencijos mūsų valstybė įsipareigojo laikytis tos konvencijos reikalavimų. Vilniaus istorinis centras yra viena iš keturių vertybių, įtraukta į pasaulio paveldo sąrašą. Jei mes suplanavome kažką daryti šioje teritorijoje, ir čia tikrai galima kažką daryti, ta vieta buvo apleista, bet tokiu atveju reikia labai atsargiai ir labai jautriai šioje vietoje vystyti bet kokius veiksmus“, – komiteto posėdyje sakė A.Junevičienė.
Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis teigė, kad informuoti UNESCO apie statybas turėjo ne departamentas, o Kultūros ministerija, o departamentas laikosi pozicijos, kad statybos „neįtakoja išskirtinės pasaulinės vertės“.
„Tačiau institucija, kuri turėjo tai patvirtinti arba paneigti, to iš esmės nedarė, todėl irgi galima teigti, kad nematė tos grėsmės“, – teigė A.Degutis.
Dėl projekto buvo kreiptasi į kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus vienijančios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ICOMOS Lietuvos nacionalinį komitetą, kuris neprieštaravo projektui, tačiau UNESCO atstovė A.Juknevičienė pastebėjo, kad tokia išvada visgi turėjo specialistams sukelti abejonių.
Buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO, Kultūros komiteto narys Arūnas Gelūnas apgailestavo, kad dėl projekto iš karto nebuvo kreiptasi į Pasaulio paveldo komitetą – taip būtų išvengta abejonių dėl projekto poveikio ir nebūtų užprogramuotas konfliktas tarp investuotojų ir bendruomenės.
„Mes galėjome nesirinkti ir kalno popierių galėjo nebūti, jei viskas būtų daryta pagal konvencijos numatytas įgyvendinimo gaires. Kai tik investuotojas pareiškė intenciją reikšmingai keisti šio ansamblio teritoriją, iš karto surašomas kreipimasis į komitetą, atvyksta ekspertai ir konstatuoja: „Taip, šio objekto statyba nepažeidžia vertingųjų vertybių“. Viskas, baigta, daigiau nebekyla spekuliacijų. Šiandien mes turime nuomones, interpretacijas, paradigmų skirtumus, įvairiais laikotarpiais rengtus dokumentus ir visa kita“, – kalbėjo A.Gelūnas.
UNESCO atstovė A.Junevičienė taip pat pažymėjo, kad naujausi duomenys rodo, jog daugiabučių statyboms kelią atvėręs specialusis planas, kurį patvirtino buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis, galėjo būti parengtas ir patvirtintas nusižengiant įstatymams – taip teigia specialiojo plano rengimo aplinkybes tyrusi Kultūros paveldo departamento sudaryta speciali komisija.
Kultūros paveldo departamento gegužės 16 dienos rašte informuojama, kad „komisija, išnagrinėjusi Specialiojo plano rengimo procedūras, pateikė išvadas, kad Specialiojo plano projektas, kuris buvo pateiktas Kultūros ministerijai tvirtinti, neatitiko tuo metu galiojusių kai kurių teisės aktų reikalavimų“.
KPD direktorės pavaduotojas A.Degutis savo ruožtu tvirtino, kad specialusis planas buvo rengtas laikantis procedūrų, o statybų projektas pasirinktas „pats neutraliausias“.
„Pati pradžia prasidėjo beveik prieš dešimt metų, kai buvo suformuotas sklypas ir jis buvo valstybės parduotas, iš esmės paveldosauga sklypo suformavimui neturėjo. Investuotojas pateikė architektūrinius projektinius siūlymus, ten buvo trijų aukštų pastatai, didžiuliai rūmai, ir departamentas nesutiko, kad būtų statoma, ir nederino projektinių pasiūlymų. Tuomet buvo rengiamas specialusis planas“, – kalbėjo A.Degutis.
„Specialusis planas buvo rengtas pagal procedūras, nors buvo įvairių abejonių dėl užstatymo linijos. Architektų sąjungoje buvo suorganizuotas specialus architektūrinis konkursas, ir būtent visi su šitu objektu nepaprastai atsargiai elgėsi, pagal architektų pasiūlytą konkursą rinko patį neutraliausią variantą, kuris čia galėtų būti“, – teigė KPD atstovas.
Komiteto nariams išklausius kviestuosius dalyvius jo pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasiūlė kreiptis į Kultūros ministeriją, kad ši statyboms įvertinti pakviestų pasaulio kultūros paveldo misiją, taip pat sudaryti specialią komisiją prie Vyriausybės, kad būtų išaiškinta, „kurios institucijos priimdamos sprendimus nepadarė savo darbo ir kad atsakomybė būtų neišvengiama“.