aA
Renovacijos projektai šiandien vyksta taip, kad gyventojams tenka pasikliauti vien sėkme – pavyks ištraukti sėkmingą loterijos bilietą ar ne. Anot specialistų, techninė projekto priežiūra vykdoma tik popierių lygmeniu, todėl nėra jokių trukdžių jų klastojimui. Taip į objektą gali atkeliauti visiškai kitos medžiagos. Aiškūs reikalavimai medžiagų kokybei taip pat nekeliami, o žadama 25 metų garantija – tik muilo burbulas. Viso to pasekmė – jau po kelių metų byrantys namų fasadai bei mažai pasikeitusios sąskaitos už šildymą.
Specialistai: namo renovacija gali būti kaip loterija
© DELFI / Valdas Kopūstas

Nėra tyrimų, kokios priemonės duoda didžiausią efektą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento Česlovo Ignatavičiaus teigimu, duomenų, koks šilumos energijos kiekis modernizuotuose namuose tenka vienam kvadratiniam metrui, palyginimas rodo, kad vidutinis skirtumas – daugiau nei pusantro karto, o imant kraštutinius atvejus – net 3,5 karto.

„Tokius rezultatus mato mūsų žmonės, todėl nieko keista, kad piktinasi. Žinoma, čia gali būti įvairūs pastatai, įvairios jiems taikytos renovacijos priemonės. Todėl atrinkau ir palyginau vienodo dydžio namus – 60 butų daugiabučius. Juose šilumos taupymo efektyvumas taip pat skiriasi pusantro karto. Tačiau norminiuose dokumentuose aiškiai nurodoma, koks turi būti šilumos perdavimo koeficientas, ir pagal tuos rodiklius name turi būti suprojektuotos šiltinimo priemonės“, - tikino pranešėjas tarptautinėje konferencijoje „Efektyvus energijos panaudojimas. Būsto renovacija“, kurioje ekspertai analizavo problemas, su kuriomis Lietuvoje susiduriama atnaujinant būstą.

Č. Ignatavičius teigė šiuo atveju kalbantis tik apie sienų šiltinimą. Imant visus renovuotus namus, šilumos taupymo skirtumai gali skirtis net iki septynių kartų. Mat ne visi gyventojai nusprendžia atlikti visus reikalingus renovacijos darbus.

„Analizuodamas vokiečių tyrimus, aptikau, kad įvairios karkasinės šiltinimo sistemos duoda ir labai skirtingus rezultatus – 21 proc., 13 proc., 17 proc., 28 proc., 80 proc. ir 4 proc. Mes tokios analizės Lietuvoje nesame atlikę, o reikėtų. Būtina išsiaiškinti, kokios priemonės duoda didžiausią efektą. Juk dabar yra begalė pasiūlymų, įvairių šiltinimo sistemų, medžiagų su kelių dešimtmečių ar net šimto metų eksploatacijos trukme, bet tai žodiniai pareiškimai, o ne analizės rezultatas.

Norint pagerinti modernizavimo šiltinimo sistemų efektyvumą, reikėtų organizuoti išsamius natūrinius modernizuotų namų tyrimus su tikslu išsiaiškinti atitvarų apšiltinimo variantų patikimumą, nes yra atvejų, kai jis šlubuoja. Taip pat reikia sudaryti aiškią modernizuojamų daugiabučių namų atitvarų šiltinimo veiksmų kokybės įvertinimo sistemą. Dabar atliekami šiltinimo darbai neturi kokybės įvertinimo parametrų“, - teigė Č. Ignatavičius.

Kodėl gali tekti mokėti du kartus

Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka įsitikinęs, kad 98 proc. projektų yra skaičiuojami pagal minimalius reikalavimus, kurie yra užduoti rinkoje. Energetinio efektyvumo vertinimas, kuris gali būti atliekamas pagal skirtingas metodikas, iš tiesų gali būti labai nutolęs nuo realios būsimos situacijos. Taip pat praktiškai nevertinamas projekto gyvavimo ciklas. Anot jo, maksimalus laikas, per kiek projektas turėtų atsipirkti, yra 15 metų. Jei jis išsitęsia į 20 metų, palūkanomis ir kitokiais mechanizmais bankui jau sumokama daugiau nei gaunama naudos.

„Visgi kitų alternatyvų be renovacijos neturime. Pastatų standartinis gyvavimo ciklas – 30-50 metų. Taigi visi tie pastatai, kurių yra keliasdešimt tūkstančių, jau seniai pribrendo būti modernizuojami. Turbūt nė vienas nelaukiame, kad kokia plokštė stambiaplokščiame pastate nukristų ar dar kokia nelaimė įvyktų. Tačiau turiu pasakyti, kad dauguma projektų yra loterija: viskas priklauso nuo to, koks projektuotojo bilietas bus išsitrauktas, koks bus auditorius, statybininkas, kaip pastatas bus prižiūrimas. Gali nutikti, kad sėdėsite renovuotame name su kailinukais ir dar sąskaitą gausite tokią, kokios neturi net nerenovuoti daugiabučiai“, - teigė pranešėjas.

Anot V. Šarkos, trūksta kompleksinio požiūrio į projektą, kadangi, perkant visus elementus atskirai, kompleksiškumas dingsta. Visuose etapuose, pradedant projektavimu, baigiant priežiūra, viskas susiveda į mažiausią kainą. O juk kalbama apie milijardinę rinką

Anot bendrovės „Exterus“ direktoriaus Ryčio Mėdžiaus, daugiabučių gyventojai savo namus renovuoti nori pirmiausiai ne dėl tokių globalių tikslų, kaip šiltnamio efekto mažinimas, o dėl asmeninės naudos. Jiems svarbu, kokias sąskaitas jie gaus ir kaip pagerės jų gyvenimo kokybė.

„Investavus pinigus į namo modernizavimą, tikimasi, kad tie pinigai kaip konstanta išliks per visą projektą. Jei mes sakome, kad iki kito kapitalinio remonto visos medžiagos turėtų tarnauti 25 metus, turime taip ir skaičiuoti. Jei per tą laiką mokėsime už modernizavimą du kartus, projekto vertė labai išaugs. Tokia renovacija neatsipirks. Arba mes dar kartą perdarinėsime, arba gyvensime negražioje aplinkoje. Iš tiesų yra atvejų, kai jau po 3-4 metų fasadai atrodo ne kaip. Kita vertus, rangovai visiškai teisūs sakydami, kad negalėtų laimėti konkursus su teisingais sprendimais. Jie neturi šanso laimėti objekto, jei nepasiūlys mažiausios kainos, taigi taip pat yra įsprausti į kampą.

Labai svarbu, kad gyventojai gerai numatytų, ko jie nori ir tikisi. Ar jie nori, kad fasadas tarnautų 5 metus, 10 ar 20. Problema kyla, kai užsakovas mano, kad medžiagas perka 25 metams, o gauna penkeriems, kas privaloma pagal įstatymus. Kita vertus, jei projekte nėra numatyti medžiagų parametrai bei reikalavimai ilgaamžiškumui, kodėl rangovas turi stengtis, kad medžiagos tarnautų 20 metų, jeigu pagal įstatymus užtenka penkerių? Rangovas juk nėra labdaros organizacija“, - svarstė pranešėjas.

Beatodairiškai taupant pažeidžiamos technologijos ir klastojami dokumentai

Anot R. Mėdžiaus, dar viena problema, kad šiandien renovacijos darbų rinkoje tiek konkuruojama, tiek vykdoma kontrolė tik popierių lygyje.

„Kai nenumatyta, ką bendrija perka, paprastai pasirenkami pigiausi sprendimai. Projekto techninė priežiūra vyksta retai ir patikrinama paprastai tik popieriuose. Popieriai tvarkingi – tuo viskas ir baigiasi. Tuo tarpu beatodairiškai taupant pažeidžiamos technologijos ir klastojami dokumentai. Neretai tenka matyti, kad į objektą fasadinės medžiagos „atvažiuoja“ be jokių etikečių. Tai pirmas ženklas, kad kažkas yra ne taip“, - tikino verslininkas.

Pranešėjo teigimu,gyventojai nuo pat pradžių turėtų kuo aktyviau projekte dalyvauti patys. Anot jo, nėra tokios priemonės, kuriai rangovas galėtų suteikti 25 metų garantiją. Todėl verta patiems įsigilinti, ką siūlo patys medžiagų tiekėjai. Vien žodis „garantija“ nieko nereiškia. Reikia žinoti, kuo ta garantija grindžiama, kokiais bandymais, kiek patirties turi tiekėjas.

„Esu girdėjęs atvejų, kai bendrija susimeta nuo buto po šimtą litų, sumoka techninės priežiūros specialistui, kad jis atvažiuotų savaitgalį ar vakarais ir patikrintų darbus, pagaliau ar į objektą atkeliauja tikrai tos medžiagos, kurios nurodytos popieriuje. Žinoma, neretai tai įrodyti gana sunku, nes tam reikia ekspertizės, o ji kainuoja. Pagaliau taip gaištamas laikas – teisminis procesas tokiu atveju nebūtų greitas, todėl visi bijo prarasti finansavimą“, - tikino R. Mėdžius.

Kaip geros praktikos pavyzdį pranešėjas išskyrė Panevėžį. Anot jo, į šį miestą dauguma medžiagų atkeliauja su aiškiai numatytais parametrais, bendrijų pirmininkai patys aktyviai dalyvauja procese ir tikrina, kad viskas būtų atliekama taip, kaip numatyta. Beje, šio miesto renovuoti namai patenka ir tarp geriausių pagal šilumos taupymo efektyvumą. Tuo tarpu sostinėje esą gyventojai labai neaktyvūs.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo kreipėsi daugiau nei 2 tūkst. šalies įmonių (1)

Nacionalinė plėtros įstaiga „ Investicijų ir verslo garantijos “ (INVEGA) iki pirmadienio...

Vyriausybės kancleris apie nacionalinio stadiono statybų klausimą: yra alternatyvų (5)

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis sako, kad, svarstant nacionalinio stadiono klausimą,...

SEB pratęsė 22,5 mln. eurų „Eikos“ paskolas

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „ Eika “ pranešė susitarusi su SEB banku dėl 22,5 mln....

Nuomos sutarčių registravimas: kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų (7)

Nuomos sutarčių registravimas pastarosiomis dienomis yra viena populiariausių Registrų centro...

Palygino biurų nuomos pokyčius Baltijos šalyse bei Ukrainoje – Vilniuje nuoma pigiausia (5)

Naujausia biurų nuomos segmento apžvalga Baltijos šalyse bei Ukrainoje rodo, kad ši sritis...

Top naujienos

Seimas svarstys Nausėdos mokestinius siūlymus: kaip pasikeistų jūsų alga

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams mažinti gyventojų...

Kauno gimtadienio šventė per karantiną sukėlė klausimų: ar nebuvo persistengta? (1)

Kauną praėjusį šeštadienį užliejo šventinė nuotaika, kadangi miestas šventė savo 612-ąjį...

Veryga – apie kaukių dėvėjimą biuruose: būtina ne visais atvejais (150)

Apsauginių kaukių dėvėjimas išlieka privalomu aptarnaujant klientus, tačiau jų dėvėti...

Dėl koronaviruso pandemijos – keturi scenarijai Rusijai: valdžiai siūlo ruoštis (120)

Ekspertai išdėstė keturis koronaviruso situacijos Rusijoje raidos scenarijus, iš kurių...

Lietuvoje užfiksuotas dar vienas įvežtinis koronaviruso atvejis – atvyko iš Norvegijos papildyta 14.36; susirgo dar vienas „Rimi" darbuotojas (69)

Antradienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė...

Lauras Bielinis. Kaip prisijaukinti Prezidentą (12)

Paskutiniu metu vis dažniau ir įnirtingiau žiniasklaidoje imama kalbėti apie Prezidento Gitano...

Seime – „valstiečių“ atkirtis Nausėdai: siūlo nemažinti GPM (100)

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant laikinai, iki metų pabaigos penkiais punktais iki 15 proc....

Lietuvos vaikų sveikata: rūpestį kelia du svarbūs rodikliai

Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir...

Dėl smurto prieš žmoną teisiamas krepšininkas Dimavičius laikosi savo versijos: prieš kviesdama policiją ji galėjo susižaloti pati (11)

Kauno apylinkės teismui po ilgos pertraukos pagaliau pavyko atversti baudžiamąją bylą, kurioje...

|Maža didelių žinių kaina