Lietuvos banko duomenimis, šių metų sausį paskolų būstui įsigyti vidutinės palūkanų normos pasiekė 2,36 proc., o naujai išduotų paskolų norma siekė 2,41 proc. Palyginimui, prieš keturis metus, šis skaičius siekė 1,94 proc.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius teigia, kad nors palūkanų normos 2018 m. ūgtelėjo, žvelgiant iš istorinės perspektyvos jos tebėra ypač žemos. Nurodoma, kad prieš finansinę krizę jos vyravo ties 3–4 proc.
„Naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma ėmė augti 2018 m. pradžioje ir per metus pakilo nuo 2,0 iki 2,3 proc. Kadangi tarpbankinė palūkanų norma Euribor tebėra neigiama, šį padidėjimą lėmė palūkanų maržos išaugimas. Palūkanų maržos dydis paprastai atspindi bankų klientų riziką, bankų patiriamus kaštus arba konkurencinę padėtį rinkoje. Duomenys rodo, kad klientų rizika ir bankų kaštai reikšmingai nekito, todėl maržų padidėjimą galime sieti su bankų konkurencinės galios išaugimu.
Koncentracija bankų sektoriuje pastaruoju metu yra išaugusi, o gyventojų būsto paskolų paraiškų nemažėja, todėl Lietuvoje veikiantis bankai turėjo galimybę išnaudoti paklausos–pasiūlos svarstykles savo naudai ir padidinti palūkanų normas. Pastebėtina, kad tuo pat metu vidutinės būsto paskolų palūkanų normos visoje euro zonoje nedidėjo. Tiesa, pastaruosius kelis mėnesius palūkanų normos stabilizavosi ir toliau nekyla. Paskolų rinkoje veikia pasiūlos paklausos dėsniai, todėl palūkanų normoms rinkoje didėjant, tikėtina, kad į būsto paskolų teikimo rinką gali įsitraukti daugiau žaidėjų. Tai turėtų taip pat riboti tolesnį palūkanų normų didėjimą“, – prognozuoja J. Markevičius.
Lietuviai dalinasi, kokias maržas gauna – visur sutartinai didėja
Portalo bankai.lt vadovas Steponas Jurelė antrina, kad didėjančiai būsto paskolų normai įtakos turima maža bankų konkurencija Lietuvoje. Kaip pavyzdį jis nurodo vartojimo paskolų rinką – tokio tipo paskolų palūkanos pastaraisiais metais mažėja, nes rinkoje yra daug daugiau įmonių teikiančių tokią paslaugą.
„Būsto paskolų rinką realiai sudaro 3 bankai, bet didžioji dalis portfelio priklauso SEB ir „Swedbank“. Todėl pagrindinės būsto paskolų palūkanų didėjimo priežastys yra konkurencijos nebuvimas ir bankų noras uždirbti ir turėti reikalaujamus pelnus. Tik esant konkurencijai galima tikėtis bent kažkiek palankesnės kainodaros.
Šiuo metu būsto paskolų palūkanoms nėra išorinės priežasties didėti – EURIBOR vis dar minusinis, o bankų siūlomų indėlių palūkanos beveik nulinės. Bet palūkanų kėlimo priežastis nustato patys bankai ir jų ekonomistai žvelgdami į situaciją rinkoje, prognozes ir kitus faktorius. Iš esmės bankų pagrindinis tikslas – uždirbti, o kai rinkoje nėra konkurencijos – uždirbti yra lengviau. Juk tik bankai nustato savo maržą klientams ir niekas negali bankui ateiti ir pasakyti: „čia truputį per dideles kainas siūlot, susimažinkit savo pelną, persikelkit į prastesnius biurus ir sumažinkit algas darbuotojams”.
Tai buvo tik laiko klausimas, kada bankai pakels palūkanas. Lietuvos bankui reikėjo tai numatyti ir iš anksto ruoštis bei strategiškai atlikti veiksmus tam, kad būsto paskolų rinka būtų konkurencinga. O ypač po to, kai buvo pranešta apie „Nordea“ ir DNB susijungimą. Manau, kad konkurenciją tarp bankų padidintų naujo pavyzdžiui lenkiško, vokiško, ispaniško ar angliško banko atėjimas su pilnu paketu bankinių paslaugų. Būsto paskolų rinkoje galėtų „Citadele“, „Šiaulių bankas“ ir „Medicinos bankas“ aktyviau teikti šį produktą ir sudaryti konkurenciją didiesiems. Ar prisimenate kas atsitiko su kitų prekybos centrų kainomis, kai atsirado Lietuvoje „Lidl“? Dabar turime panašią situaciją kaip ir buvo su prekybos centrais“, – DELFI komentuoja S. Jurelė.
Portalas bankai.lt renka realių išduodamų būsto paskolų sąlygas pagal šeimos sudėtį bei gaunamas pajamas. Pavyzdžiui, 2019 vasario mėnesį 3 asmenų šeima, kurios pajamos per mėnesį siekia 1400 Eur, 90 tūkst. eurų paskolą iš SEB gavo už 2,12 proc. maržą. Swedbank pasiūlė 2,19 proc., „Luminor“ – 2,5 proc.
Sausį 2 asmenų šeima, kurios pajamos siekia 1600 Eur/mėn gavo 100 tūkst. eurų paskolą su 2,2 proc. SEB marža, „Swedbank“ siūlė 2,19 proc., o „Citadele“ ne mažesnes nei 2,4 proc. Kita 2 asmenų šeima, kurios pajamos siekia 1600 Eur/mėn gavo 84,2 tūkst. Eur paskolą iš „Swedbank“ su 2,09 proc. marža. „Luminor“ pasiūlė 2,25 proc.
S. Jurelės teigimu, iš gyventojų teikiamų duomenų matyti, kad bankų būsto paskolų maržos lyg sutartinai tolygiai didėja visuose bankuose.
„Turėjome „Danske bank“, DNB bei „Nordea”, kuris dažnu atveju siūlydavo mažiausias palūkanas ir buvo tas „juodasis arkliukas”. Dabar tokio „vienintelio” banko nebėra. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienu atveju situacijos ir šeimos vertinamos individualiai, todėl ir mažiausias palūkanas siūlantys bankai dažnai būna skirtingi“, – nurodo S. Jurelė.
Svarbu, kad šeima būtų finansiškai subrendusi būsto paskolai, įsitikinęs S. Jurelė.
„Paskolų palūkanos nuolat keičiasi, keitėsi ir keisis. Žinoma, pasiskolinti žemiausiomis palūkanomis yra labai patrauklu, bet svarbiau žiūrėti ne į palūkanų dydį tuo metu, o į tai kokią dalį nuo pajamų sudarys paskolos įmoka. Reikia analizuoti savo situaciją ir, jeigu būsto paskolos įmoka sudaro iki 10 proc. gaunamų pajamų per mėnesį, galite jaustis labai komfortabiliai net jeigu ir padidėtų palūkanos. Tačiau jeigu paskolos įmokos dydis yra 40 proc. nuo pajamų, tuomet būsto paskolos ėmimą reikia labai gerai apsvarstyti ir rekomenduočiau jos atsisakyti“, – pataria S. Jurelė.
NT analitikas pataria vengti skolinimosi iš banko
Būsto paskolų palūkanų norma didėja, tačiau žmonės ir toliau mielai jas ima ir perka būstą, pastebi nekilnojamojo turto (NT) analitikas, VšĮ „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Tai matyti iš butų pardavimo statistikos. Jo nuomone, reikšmingesnis pokytis įvyktų tik tuo atveju, kai palūkanos sudarytų 3,5 proc. ar artėtų prie 4 proc. Tačiau tai, anot analitiko, nėra labai realu. Ypač turint omenyje paskutinį Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą, palūkanų normų nekeisti bent iki 2019 metų pabaigos.
„Matome signalus, kad Europos ekonomika rodo lėtėjimo ženklus, pagrindinės ekonomikos stoja, tai kėlimas būtų neteisingas sprendimas, nes apsunkintų Europos ekonomikos augimą. Jei ir pradėtų kelti palūkanas, tai kėlimas būtų per 0,25 proc. o ne daugiau, nes dažniausiai tokie kėlimai kas ketvirtį arba kas pusmetį vykdomi. Stebint JAV pavyzdį, per ketvirtį vienas pakėlimas. Tai dar nemažai laiko turėtų praeiti, per kurį tas procentas ar pusantro galėtų susidaryti iš tokių kėlimų. Tad pirmas ar antras pakėlimas neigiamų kataklizmų nesukeltų.
Iš kitos pusės, tai irgi tam tikras signalas, kad galbūt ne viskas gerai yra su ekonomikomis, jei ECB net negali pradėti kelti palūkanų. Vadinasi, nesame tokioje geroje ekonomikos būklėje ir nulinės palūkanos nėra tai, kas turėtų būti sveikoje ekonomikoje. Aš netgi tą momentą labiau ir akcentuočiau, kad reikėtų žiūrėti, jog ne palūkanos pigios ir labai pigu, bet kad ne viskas gerai su Europos ekonomika. Bet koks sulėtėjimas, kai ekonomiką sunku skatinti net su mažomis palūkanomis, gali stabdyti ir mūsų atlyginimų augimą, gali pradėti didėti nedarbas, gali atsirasti ekonominės problemos ir kaip tada reikės aptarnauti paskolas, nepaisant to, kad jos yra pigios? Jei nebus pajamų kaip jas aptarnauti, atitinkamai prasideda problemos. Tai grėsmės, kurias žmonės vertina, kad gal jos yra, bet labai rimtai nežiūri. Kaip matome iš rinkos situacijos, statistikos, pakankamai noriai žmonės investuoja, prisiima šitą riziką tikėdamiesi, kad nieko nenutiks“, – komentuoja A. Antanavičius.
Dėl tykančių rizikų, prognozuojamo ekonomikos augimo lėtėjimo, jis duoda vieną patarimą – vengti skolintis.
„Kai manęs kas klausia, aš visiems patariu, kad reikia vengti eiti į banką ir skolintis, nesusigundyti pigiu sūriu, nes gali pasirodyti kaip sūris pelėkautuose. Tas skubėjimas naudų nesukurs, ypač jei tai skolinimasis investiciniais tikslais. Labai tikėtina, kad tai gali pavirsti į dideles problemas ir iš to būsimo trokštamo pelno neliks nieko.
Aš patariu, kad reikėtų atsakingiau ir rimčiau viską vertinti. Kadangi dar turime neišspręstą situaciją su „Brexit“, neaišku kaip pasibaigs: ar bus gražus atidėjimas visko, ar chaotiškas išėjimas kovo pabaigoje. Daug signalų ir jie nėra labai geri. Kažkodėl žmonės tuos išorinius signalus linkę ignoruoti ir labiau mato dabartinę savo situaciją, kad aplinkui žmonės perka investuoja. Gal jiems atlyginimas padidėjo ir jie iš tokio uždaro rato statistikos priima sprendimus“, – pataria analitikas.
S. Jurelė atsakydamas apie ECB planus didintų palūkanų normą, taip pat nurodė, kad normaliomis ekonomikos sąlygomis ECB palūkanos neturėtų būti minusinės.
Lietuvos banko atstovas Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas prideda, kad nors ir dėl augančių atlyginimų ir vis dar santykinai žemų palūkanų normų būsto įperkamumas Lietuvoje išlieka istoriškai geras, visuomet reikia gerai apsvarstyti savo finansines galimybes, kad ateityje paskola netaptų pernelyg didele našta.
Norint geresnių sąlygų svarbu ir tai, kaip mokate mokesčius
J. Markevičiaus teigimu, bankų siūlomos būsto palūkanų normos priklauso ir nuo rizikos, ar paskolas pasiėmę gyventojai laiku sumokės įmokas. Ši rizika vertinama atsižvelgiant į daugybę rodiklių. Vieni pagrindinių – namų ūkio pajamų tvarumas, paskolos įmokos ir gaunamų pajamų santykis, esamo įsiskolinimo lygis.
„Kita vertus, bankams svarbu ir tai, ar namų ūkiai atsakingai ir pareigingai vykdo kitus savo finansinius įsipareigojimus – pavyzdžiui, mokėjimus už komunalines paslaugas. Jei namų ūkis tendencingai vėluoja apmokėti savo sąskaitas, bankas jį gali vertinti kaip didesnės rizikos ir siūlyti didesnę palūkanų normą. Taigi, norėdami gauti geresnes paskolų sąlygas, gyventojai turėtų atsakingai žvelgti į jau turimus įsipareigojimus, nes nepatikimų mokėjimų istoriją turinčius namų ūkius bankai dažniausiai vertina griežčiau“, – nurodo J. Markevičius.
Bankai.lt vadovas S. Jurelė prideda, kad bankai taip pat vertina amžių, profesiją, pajamų stabilumą, perkamą turtą. O norint geriausio pasiūlymo būsto paskolai, reikia nuvykti į pagrindinius bankus ir tartis dėl individualaus pasiūlymo. Gauti visus pasiūlymus, palyginti ir tuomet jau derėtis.
„Žinoma, derybos bus sunkios, jeigu bankas apskritai svarstys ar suteikti paskolą, bet jeigu bankas labai norės, kad imtumėte paskolą pas juos, tuomet stengsis ir, tikėtina, kad pasiūlys kažką geriau. (…) Gaunamos pajamos svarbu, bet nėra pagrindinis faktorius. Jeigu pajamos didelės, tačiau turėjote skolų arba jūsų profesija yra rizikinga, pajamos nestabilios ar pajamų veiklos rūšis nestandartinė – tikėtina, kad ir sąlygos nebus palankiausios. (…) Dėl geriausio pasiūlymo sunku pasakyti, tačiau manau, kad formulė turėtų būti tokia: vienas suaugęs ar šeima, kurioje abu dirbantys, yra stabili darbovietė, aiškios pareigos, nėra buvusių skolų pradelsimų, perkate naujos statybos būstą ir mėnesinė paskolos įmoka sudaro iki 10 proc. nuo jūsų pajamų. Tačiau tai yra labai preliminaru ir kiekvienas bankas vertina skirtingai, todėl tikslų pasiūlymą gausite tik nuvykę į banką ir pateikę konkretų perkamą būstą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad banko marža nėra pagrindinis rodiklis imant būsto paskolą, yra ir kitos sutarties sąlygos bei mokesčiai, kurie gali būti labai svarbūs ir brangūs ateityje, priklausomai nuo to, kokią būsto paskolos grąžinimo metodiką pasirinksite“, – sako S. Jurelė.
