aA
Slėptuvių, kurios apsaugotų kilus kariniam konfliktui, galėtų atlaikyti net ir tiesioginius artilerijos sviedinių pataikymas, galima įsigyti jau ir Lietuvoje. Šiuo metu viename iš populiarių nekilnojamojo turto pardavimo portalų nurodoma, kad Tauragėje už 14 900 eurų galima įsigyti net betoninį bunkerį, kurio sienų storis siekia beveik du metrus.
Bunkeris
Bunkeris
© Mindaugas Milinis

Skelbime nurodoma, kad parduodamas 1940 m. statybos namas su 3,9 arų ploto kiemu. Iki Tauragės miesto autobusų stoties tėra vos 3,8 km.

„Gelžbetoninis monolitinis namas; 38 kv. m ploto; 1 aukštas su suprojektuota mansarda; 2 kambariai; išorinės sienos – 1,6–1,8 m betonas; vidinės sienos – betonas; lubos – metalinės sijos; stogo danga – 1,9 m storio betonas; langų nėra (yra tik angos)“, – tokia svarbiausia parduodamo „namo“ informacija nurodoma skelbime.

Bunkeris
Bunkeris
© Mindaugas Milinis

„Namas“ yra individualių namų rajone prie geležinkelio. Netoliese – Jūros upės vingis.

Pirko aukcione

Iš nuotraukų matyti, kad parduodamas sovietinis betoninis ugnies taškas, kurių bolševikai iki 1941 birželio Lietuvoje palei Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sieną pastatė beveik 300. Neatmestina tikimybė, kad parduodamas bunkeris buvo skirtas geležinkeliui, vedančiam iš Karaliaučiaus, apsaugoti.

Bunkerį pakartotiniame aukcione už 7300 eurų įsigijo Tauragės verslininkas Gediminas Kurlinkus.

„Šį bunkerį įsigijau Tauragės savivaldybės viešai skelbtame aukcione, kuriame buvau vienintelis dalyvis. Dokumentuose šis pastatas buvo pavadintas „pastatu-slėptuve“, – DELFI sakė bunkerio savininkas.

Išvalius iš bunkerio šiukšles, buvo pastebėtos kelios angos grindyse. Aplinkiniai kaimynai, matydami, jog vyksta kažkokie darbai, pasakojo, kad būdami maži vaikai dažnai čia lankydavosi, žaisdavo, ir yra girdėję, kad kai kurie bunkeriai (ne išimtis ir šis) yra sujungti požeminiais koridoriais. Tad teks bandyti kuopti šiukšles iš rastų duobių ir ieškot slaptų požeminių kelių“, - sakė pašnekovas.

Jis prisipažino, kad Antruoju pasauliniu karu nesidomįs ir šį objektą įsigijo grynai komerciniais sumetimais. „Virš bunkerio yra suprojektuotas antras aukštas. Kaip aš pramušiu 2 metrų storio lubas, kad pravesčiau vamzdžius? Reikia išmanyti tą darbą. Viskas yra įmanoma. Esu inžinierius ir sugebu tai padaryti. Skelbimą interneto portalą įkėliau vos prieš kelias valandas. Jei bunkerio neparduosiu, tai pats juo užsiimsiu. Kol kas dar turiu kitų darbų“, – DELFI prisipažino G. Kurlinkus.

Bunkeris
Bunkeris
© Mindaugas Milinis

Tyrinėtojų manymu, Tauragės rajone gali būti išlikę apie 60 tokių Molotovo linijai priklausiusių gelžbetoninių bunkerių. Čia jų daugiau nei kuriame kitame Lietuvos regione.

Tauragėje liko daugiausiai

Palangoje prasidėjusi vadinamoji V. Molotovo linija tęsėsi palei po 1940 m. vasaros okupuotų valstybių Lietuvos, Rytų Lenkijos, Besarabijos sienas. Manoma, kad Lietuvoje tokių bunkerių buvo pastatyta per 300, nors planuota – 1500.

Pabaltijyje įtvirtinimus ties Sovietų Sąjungos ir Vokietijos siena pradėta statyti vėliausiai – tik 1940 m. vasarą. 1941 m. kovo mėnesį baigti projektavimo darbai ir jau balandžio mėnesį prasidėjo keturių rajonų (Telšių, Šiaulių, Kauno, Alytaus) įtvirtinimų statybos darbai. Sovietų karinė vadovybė skubėjo. Iš fortifikacijos įrenginiams biudžeto skirto 1 mlrd. 181 mln. tuometinių rublių pusė buvo atiduota būtent Pabaltijo ypatingajai karinei apygardai.

„Tauragės kurjeris“ rašo, kad visame Baltijos jūros kranto ruože nuo Palangos iki Nemuno SSRS ir Vokietijos pasienyje 1940 m. buvo sukurtos 8 SVV (statybos viršininko valdybos), kurioms skirta po 20–40 kilometrų sienos fronto. Kiekviena valdyba privalėjo iki 1941 m. rudens pastatyti 40–50 gelžbetoninių fortifikacijos įrenginių. Montavimo darbus numatyta atlikti 1941–1942 m., o visiškai baigti 1942 m. Tauragės rajone pastatyti įtvirtinimai turėjo apsaugoti nuo priešo puolimo svarbia Kenigsbergo–Rygos operatyvine strategine kryptimi.

Bunkeris
Bunkeris
© Mindaugas Milinis

1940 m. buvo pradėti statyti 13 įtvirtintų Molotovo linijos rajonų, kiekvienas turėjo ginti apie 100 km sienos. Statinio konstrukcija nėra sudėtinga – iš įvairaus profilio armatūros būdavo suformuojamas karkasas, kuris buvo užpildomas betonu. Sienų storis siekdavo iki 1 metro. Kad atlaikytų apšaudymą pabūklais betonas buvo stiprinamas stambia akmenų skalda. Taip būdavo gaunamas fortifikacinis betonas – itin stiprios, armatūra ir akmenimis sustiprintos sienos.

Išlikę bunkeriai nėra vienodi: kai kurie didesni, su atskiromis kovinėmis, karininkų patalpomis, turi ne į vieną pusę nukreiptas pabūklų angas, yra netgi dviaukščių, kurių vienas aukštas paslėptas po žeme. Tiesa, pastarųjų dėl drėgno klimato Lietuvoje nėra daug.

Bunkeriuose turėjo būti montuojami 45 ir 76,2 mm pabūklai bei DT ar Maxim 7,62 mm kulkosvaidžiai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vietoje vilniečių pasidarytos nelegalios aikštelės – skvero įrengimas (70)

Sostinėje augant gyventojų skaičiui, didėja ir mieste važinėjančių automobilių kiekis....

Prie Kultūros paveldo departamento vyks piketas dėl Žygimantų gatvėje planuojamų statybų (11)

Prie Kultūros paveldo departamento ( KPD ) pirmadienį rengiamas piketas dėl Žygimantų gatvėje...

Architekto suregzta apgaulės schema klientus paliko be pinigų, o jį patį nuvedė už grotų (35)

Kauno architektų bendruomenę sudrebino precedento neturintis skandalas. Vienas jos narių, kaunietis...

Iš griuvusio daugiabučio Kaune evakuoti gyventojai galės į jį sugrįžti (5)

Baigtas remontuoti avarinės būklės daugiabutis Kaune , iš kurio vienos laiptinės pernai liepą...

Lietuviai išleido rekordinę sumą būstui įsigyti (21)

Praėjusiais metais šalyje buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų...

Top naujienos

Darželyje sriuba apsipylusi trimetė patyrė antro laipsnio nudegimą: mama netiki darželio direktorės versija (15)

Į darželį trimetę dukrą nuvedusi mama nė neįtarė, kad po kelių valandų su ja dėl patirto...

Sinkevičius įvertino taršos skandalus ir nurodė, kur Lietuvai labiausiai reikia pasitempti (26)

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos komisaras Virginijus Sinkevičius ,...

JAV patvirtino, kad Afganistane sudužo jų žvalgybinis lėktuvas Talibanas teigia numušęs lėktuvą (338)

JAV kariuomenė patvirtino, kad Afganistane sudužęs lėktuvas priklausė jų pajėgoms. Šią...

Profesorius – apie koronavirusą: kaip jį atskirti nuo peršalimo ir kam jis pavojingiausias (2)

Kinijos valstybinio sveikatos komiteto duomenimis, per pastarąsias 24 dienas Kinijoje nuo...

Skvernelis gavo atsakymą dėl pavadinimo „Tėvynės labui“ patentavimo: toks ir buvo tikslas (93)

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad Valstybinis patentų biuras atsisakė registruoti...

Kobe Bryantas – ne tik krepšininkas, bet ir keturių dukrų tėtis: kokiomis auklėjimo taisyklėms jis vadovavosi (1)

Sekmadienio vakarą pasklidusi žinia apie krepšininko Kobe Bryant o ir jo dukters mirtį...

Į „valstiečių“ frakciją ir partiją beldžiasi naujas narys: prašymas jau parašytas (91)

Pastarąją savaitę Virgilijui Poderui palikus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS...

Lietuva ruošiasi blogiausiam scenarijui: dėl koronaviruso grėsmės imasi papildomų priemonių papildyta (289)

Kinijoje staigiai plisti pradėjęs ir jau kitas šalis pasiekęs koronavirusas papildomų apsaugos...

Socialiniuose tinkluose naudojantis DELFI vardu paskleista melaginga žinutė apie Karoliną Meschino ir Remigijų Daškevičių (9)

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis daugiau žinomų Lietuvos žmonių piktinasi, kad jų...

Paukščių gripas artinasi: naujausias židinys – netoli Lietuvos (2)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ( VMVT ), remdamasi Europos Komisijos Gyvūnų ligų...