aA
Slėptuvių, kurios apsaugotų kilus kariniam konfliktui, galėtų atlaikyti net ir tiesioginius artilerijos sviedinių pataikymas, galima įsigyti jau ir Lietuvoje. Šiuo metu viename iš populiarių nekilnojamojo turto pardavimo portalų nurodoma, kad Tauragėje už 14 900 eurų galima įsigyti net betoninį bunkerį, kurio sienų storis siekia beveik du metrus.
Bunkeris
Bunkeris
© Mindaugas Milinis

Skelbime nurodoma, kad parduodamas 1940 m. statybos namas su 3,9 arų ploto kiemu. Iki Tauragės miesto autobusų stoties tėra vos 3,8 km.

„Gelžbetoninis monolitinis namas; 38 kv. m ploto; 1 aukštas su suprojektuota mansarda; 2 kambariai; išorinės sienos – 1,6–1,8 m betonas; vidinės sienos – betonas; lubos – metalinės sijos; stogo danga – 1,9 m storio betonas; langų nėra (yra tik angos)“, – tokia svarbiausia parduodamo „namo“ informacija nurodoma skelbime.

Bunkeris
Bunkeris
© Mindaugas Milinis

„Namas“ yra individualių namų rajone prie geležinkelio. Netoliese – Jūros upės vingis.

Pirko aukcione

Iš nuotraukų matyti, kad parduodamas sovietinis betoninis ugnies taškas, kurių bolševikai iki 1941 birželio Lietuvoje palei Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sieną pastatė beveik 300. Neatmestina tikimybė, kad parduodamas bunkeris buvo skirtas geležinkeliui, vedančiam iš Karaliaučiaus, apsaugoti.

Bunkerį pakartotiniame aukcione už 7300 eurų įsigijo Tauragės verslininkas Gediminas Kurlinkus.

„Šį bunkerį įsigijau Tauragės savivaldybės viešai skelbtame aukcione, kuriame buvau vienintelis dalyvis. Dokumentuose šis pastatas buvo pavadintas „pastatu-slėptuve“, – DELFI sakė bunkerio savininkas.

Išvalius iš bunkerio šiukšles, buvo pastebėtos kelios angos grindyse. Aplinkiniai kaimynai, matydami, jog vyksta kažkokie darbai, pasakojo, kad būdami maži vaikai dažnai čia lankydavosi, žaisdavo, ir yra girdėję, kad kai kurie bunkeriai (ne išimtis ir šis) yra sujungti požeminiais koridoriais. Tad teks bandyti kuopti šiukšles iš rastų duobių ir ieškot slaptų požeminių kelių“, - sakė pašnekovas.

Jis prisipažino, kad Antruoju pasauliniu karu nesidomįs ir šį objektą įsigijo grynai komerciniais sumetimais. „Virš bunkerio yra suprojektuotas antras aukštas. Kaip aš pramušiu 2 metrų storio lubas, kad pravesčiau vamzdžius? Reikia išmanyti tą darbą. Viskas yra įmanoma. Esu inžinierius ir sugebu tai padaryti. Skelbimą interneto portalą įkėliau vos prieš kelias valandas. Jei bunkerio neparduosiu, tai pats juo užsiimsiu. Kol kas dar turiu kitų darbų“, – DELFI prisipažino G. Kurlinkus.

Bunkeris
Bunkeris
© Mindaugas Milinis

Tyrinėtojų manymu, Tauragės rajone gali būti išlikę apie 60 tokių Molotovo linijai priklausiusių gelžbetoninių bunkerių. Čia jų daugiau nei kuriame kitame Lietuvos regione.

Tauragėje liko daugiausiai

Palangoje prasidėjusi vadinamoji V. Molotovo linija tęsėsi palei po 1940 m. vasaros okupuotų valstybių Lietuvos, Rytų Lenkijos, Besarabijos sienas. Manoma, kad Lietuvoje tokių bunkerių buvo pastatyta per 300, nors planuota – 1500.

Pabaltijyje įtvirtinimus ties Sovietų Sąjungos ir Vokietijos siena pradėta statyti vėliausiai – tik 1940 m. vasarą. 1941 m. kovo mėnesį baigti projektavimo darbai ir jau balandžio mėnesį prasidėjo keturių rajonų (Telšių, Šiaulių, Kauno, Alytaus) įtvirtinimų statybos darbai. Sovietų karinė vadovybė skubėjo. Iš fortifikacijos įrenginiams biudžeto skirto 1 mlrd. 181 mln. tuometinių rublių pusė buvo atiduota būtent Pabaltijo ypatingajai karinei apygardai.

„Tauragės kurjeris“ rašo, kad visame Baltijos jūros kranto ruože nuo Palangos iki Nemuno SSRS ir Vokietijos pasienyje 1940 m. buvo sukurtos 8 SVV (statybos viršininko valdybos), kurioms skirta po 20–40 kilometrų sienos fronto. Kiekviena valdyba privalėjo iki 1941 m. rudens pastatyti 40–50 gelžbetoninių fortifikacijos įrenginių. Montavimo darbus numatyta atlikti 1941–1942 m., o visiškai baigti 1942 m. Tauragės rajone pastatyti įtvirtinimai turėjo apsaugoti nuo priešo puolimo svarbia Kenigsbergo–Rygos operatyvine strategine kryptimi.

Bunkeris
Bunkeris
© Mindaugas Milinis

1940 m. buvo pradėti statyti 13 įtvirtintų Molotovo linijos rajonų, kiekvienas turėjo ginti apie 100 km sienos. Statinio konstrukcija nėra sudėtinga – iš įvairaus profilio armatūros būdavo suformuojamas karkasas, kuris buvo užpildomas betonu. Sienų storis siekdavo iki 1 metro. Kad atlaikytų apšaudymą pabūklais betonas buvo stiprinamas stambia akmenų skalda. Taip būdavo gaunamas fortifikacinis betonas – itin stiprios, armatūra ir akmenimis sustiprintos sienos.

Išlikę bunkeriai nėra vienodi: kai kurie didesni, su atskiromis kovinėmis, karininkų patalpomis, turi ne į vieną pusę nukreiptas pabūklų angas, yra netgi dviaukščių, kurių vienas aukštas paslėptas po žeme. Tiesa, pastarųjų dėl drėgno klimato Lietuvoje nėra daug.

Bunkeriuose turėjo būti montuojami 45 ir 76,2 mm pabūklai bei DT ar Maxim 7,62 mm kulkosvaidžiai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seimas: viešiems miestų želdynams bus galima perimti privačią žemę (5)

Sklypai miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams iš savininkų galės būti...

Ieškoma Vilniaus savivaldybės pastato 20-ojo aukšto nuomininko (4)

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „ Vilniaus vystymo kompanija “ ieško, kas...

NT rinkos situaciją palygina su suspausta spyruokle: įperkamumas gali mažėti

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Rinvest“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius pardavė...

Drono filmuotoje medžiagoje – irstantis skardis Velse (2)

Šiaurvakarinių Velso teritorijų pareigūnai evakavo žmones iš jų namų Nefyno mieste. Tokia...

ISM ruošiasi kraustytis iš Vilniaus senamiesčio (2)

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas kitąmet planuoja kraustytis iš buvusio Vilniaus Bazilijonų...

Top naujienos

Lietuvė išpasakojo, kaip Danijoje veikia „koronapaso“ sistema: prireikia ir grožio salone, ir bare (148)

Lietuva dar tik svarsto įsivesti galimybių pasą, kuris leistų plačiau atsiverti kai kuriems...

„Popierinis“ kelias ir tiltas grasina namų griovimais Balsiuose: gyventojai nė nebegali užsiimti remontu (65)

Balsių bendruomenės sukilusios dėl planuojamo naujo kelio ir tilto, kuris turėtų sujungti...

ES svarsto „pertvarkyti“ pasaulinius finansus (29)

Naujieji Europos Sąjungos tvarių investicijų klasifikavimo standartai pakeis tai, kaip veikia...

Lankytojų išsiilgusios kavinės viliotinį šoko ne tik didmiesčiuose: suvalkiečius gundė papildomais staliukais ir naujienomis meniu (7)

Šis ketvirtadienis – ilgai laukta diena lauko kavinėms, restoranams ir barams. Mat nuo vakar, po...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene: patarimai, kaip pavasarį gauti tikrą vitaminų bombą ir dar sutaupyti pinigų

Pavasarį norisi pradėti sveikai, tad gali tekti pakoreguoti ir mitybą. „Delfi Plius“ laidos...

Pasitikrinkite, ar nevartojate per daug cukraus: gydytoja išvardijo pagrindinius požymius (3)

Cukrus neretai įvardijamas priešu, nuodais ar net „baltąja mirtimi“. Kiek šis saldus...

Rusijai paskelbus apie pratybų prie Ukrainos sienos pabaigą, JAV „laukia veiksmų“ (37)

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sakė palauksiančios tolesnių Rusijos veiksmų po Maskvos...

Ką apie jus gali pasakyti mėgstama sėdėjimo poza? (4)

Labai dažnai mes net nesusimąstydami pradedame sėdėti viena ar kita poza. Taip pat mes duodame...

Danielius Bunkus į naują nuotykį Gruzijoje leidžiasi dviese su žavia kompanione: laukia privatus turas, iššūkiai negąsdina (47)

Daugiau nei 80 šalių pabuvojęs Danielius Bunkus net ir pandemijos metu sugebėjo aplankyti...

Automobilio avarijoje žuvo NBA naujokų biržoje dalyvauti ketinęs 19-metis

Kentakio „Wildcats“ universiteto komandos gynėjas Terrence'as Clarke'as ketvirtadienį žuvo...