aA
Dauguma bankų mano, kad būsto kainos nebeaugs ar netgi kris. Tai rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka vėsta.

Ar tai reiškia, kad metas pirkti būstą yra palankus? Kaip keisis būsto kainos artimiausiais metais ir ar iš tiesų butai pigs – apie tai DELFI TV Gyvai laidoje diskutavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Derybinė galia sugrįžta į pirkėjų rankas

Praėjusią savaitę Lietuvos Bankas pristatė bankų apklausą, kaip per artimiausius metus keisis būsto kainos. Paaiškėjo, kad daugėja bankų, teigiančių, jog per artimiausius metus jos kris.

5 iš 9 tikisi, kad per ateinančius metus naujų butų kainos nesikeis, 3 bankai mano, kad kainos kris. Dar praėjusių metų pradžioje bankų nuotaikos buvo visai kitokios, net 9 iš 10 bankų manė, kad nauji butai brangs.

G. Nausėda pripažino, kad SEB bankas buvo tarp prognozuojančių kainų mažėjimą: „Pagrindinė priežastis – žvelgimas į rinkos struktūrą ir matymas, kad tie antrojo būsto nuomai pirkimai tampa mažiau populiarūs, teikia mažesnę grąžą.

Žmonės šioje rinkoje veikia su labai aiškiais paskaičiavimais, tikėdamiesi geros grąžos. Tačiau jei anksčiau buvo tikimasi, kad ta grąža turėtų sudaryti 8–9 proc., šiuo metu grąža sumažėjusi ir toliau mažėja, tie sandoriai tampa labiau rizikingi ir mažiau patrauklūs.

Bet yra kiti sandoriai, normalūs, organiški, vadinami stogu virš galvos, kai žmogus keičia savo gyvenamąją vietą arba kai tie, kurie gyvena su tėvais, keliasi į nuosavą būstą. Jie dirba ir tampa vis labiau įperkančiais, ir šitas visas miksas duoda išvadą, kad taip, rinka egzistuoja, ji egzistuos ir toliau, bet jos temperatūra nebėra tokia įkaitusi. Tai lemia tokias bankų nuotaikas.“

Ž. Mauricas teigė, kad pakitusi situacija nerodo, jog kainų burbulas sprogo, greičiau tai, kad situacija stabilizuojasi. Vis dėlto, jis nemano, kad kainos kris.

„Manyčiau, kad grįžtame į savas vėžes – tai labai sveika rinka, lyginant su kitų pasaulio ir Europos NT rinkomis. Didžiausias skirtumas, kad vis dėlto šiame laikotarpyje labiau augo ne kainos, o pasiūla, ir būtent dėl išaugusios pasiūlos mes matome kainų stabilizavimąsi.

Be abejo, reikia žiūrėti į skirtingus miestus, pavyzdžiui, Vilniuje tikrai tikėčiausi kainų smukimo, tuo metu yra Kaunas, Klaipėda, kur ta pasiūla, deja, nebuvo tokia didelė, ten gali būti šioks toks kainų kilstelėjimas. Bet bendrai situaciją vertinčiau kaip stabilizavimosi laikotarpį, ir tai tikrai sveikintina, džiugu, kad yra tiek daug pasiūlos“, – sakė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis pažymėjo, kad išaugęs pasirinkimas paverčia pirkėjus situacijos šeimininkais, turinčiais didesnę derybinę galią, todėl pirkėjai gali tikėtis jei ne kainų mažėjimo, tai įvairių nuolaidų, akcijų, galbūt nemokamo parkingo pasiūlymų ir pan. nes vystytojai gerai suvokia esamą situaciją.

Ekonomistas N. Mačiulis taip pat pažymi, kad derybinė galia grįžo į pirkėjų rankas, tačiau drastiško pigimo tikrai nereikia tikėtis.

„Pasiūlos ir paklausos santykis pastaraisiais metais labai pasikeitė, ypač jis išsikreipė praėjusių metų pabaigoje, kai neparduotų butų vien Vilniuje buvo apie 5000. Natūralu, kad tai derybinę galią permetė į pirkėjų rankas, jie gali ilgiau derėtis, ilgiau ieškoti ir išsiderėti mažesnę kainą. Nors, jeigu žiūrėtume į statistiką, sandoriuose nėra labai didelių kainų pokyčių, yra svyravimų ir, panašu, kad jie turbūt tęsis.

Priežasčių, kodėl staiga turėtų pradėti kristi kainos – nėra, kaip buvo 2008 m. Tuomet buvo akivaizdus NT burbulas, būstas buvo pervertintas, neįperkamas, daugelis gyventojų jį pirko įsivaizduodami, kad jų pajamos ir toliau labai sparčiai augs. Šiandien nebėra tokių svaigių lūkesčių, susijusių su atlyginimais, todėl tas kainų augimas daug racionaliau vertinamas.

Manau, kad 5 proc. pokytis ar į vieną ar į kitą pusę bus, tačiau tai yra stabilizavimasis, didelių svyravimų iki 10 proc. neprognozuojama“, – sako jis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

G. Nausėda pridūrė, kad stebuklingų prognozių tiesiog nėra, o norint pirkti būstą reikia atsižvelgti į daugybę aplinkybių ir nenerti stačia galva. „Jei žinočiau, kad butai 50 proc. pigs po 12 mėnesių, turbūt ir aš pagalvočiau, gal verta nusipirkti“, – juokėsi jis.

Paskolos po truputį brangsta

Tačiau ekonomistai pripažįsta, kad paskolos po truputį brangsta, jos gali brangti ir ateityje.

„Istoriškai, kai rinka plėtėsi 2005–2007 m., būstų paskolų kaina, banko maržos dydis Lietuvos rinkoje ir Baltijos šalyse buvo žemiausias visame pasaulyje, todėl kad buvo lūkestis užkariauti kuo didesnę rinkos dalį, o rizika buvo matuojama kaip labai nedidelė. Vėliau atėjo krizė, rizika pasikoregavo ir to didelio apetito stipriai plėstis liko gerokai mažiau.

Prisidėjo Europos centrinio banko reikalavimai, sugriežtinti kapitalo reikalavimai, Lietuvos banko reikalavimai, ir tai padidino tiek vidinius paskolų išdavimo kaštus, tiek tas apetitas šiek tiek netgi dempinguoti paskolų lygį dėl didesnės rinkos dalies sumažėjo. Manyčiau, kad finansavimo rinkoje įsitvirtino tam tikras stabilumas, kuris, be abejo, pavirto į šiek tiek didesnes maržas, lyginant su tuo laikotarpiu, kada visi buvo alkani ir bandė atsikovoti savo rinkos dalį.

Tačiau Baltijos šalyse būsto paskolų maržos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, jos yra pigios, bet ne tokios pigios, kaip tada. Jos jau artėja šiek tiek prie Europos sąjungos vidurkio ir, manau, kad priklausys tiek nuo rinkos, tiek nuo rinkos apetito, kaip toliau judės (paskolų kaina – DELFI)“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Andrius Ufartas

G. Nausėda pripažino, kad įtakos paskolų augimui galėjo turėti ir Lietuvos banko įpareigojimas praėjusių metų pabaigoje bankams ir kredito unijoms per metus sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, turėjo padėti stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams, mat NT rinka sparčiai augo, o temperatūra kaito.

„Mes šiek tiek pervertinome šios priemonės įtaką. Daugiausia, ką reikalavimas atidėti tam tikrą kapitalą bet kokioms operacijomis gali padaryti – ji padaro visą verslą šiek tiek brangesnį, kad ir nežymiai, bet vis tiek brangesnį. Nežinia, atsitiktinai ar ne, jeigu pažiūrėsime, kaip kinta būsto paskolų palūkanos, pamatysime tam tikrą tendenciją į viršų, t. y. paskolos tampa truputį brangesnės.

Šiuo metu labai lengva identifikuoti, kas tą būsto paskolą sudaro, kadangi Euribor (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma – DELFI) plaukioja ties nuliu, tai faktiškai yra banko marža, į kurią įeina daugybė dalykų“, – sakė jis.

N. Mačiulis teigė, kad Lietuvos bankas veikiausia šios priemonės ėmėsi suprasdamas, kad negali reguliuoti palūkanų, tačiau norėdamas parodyti, kad turi kitų instrumentų reguliuoti rinką. Vis dėlto daugiau priemonių ar tokių, kokių Lietuvos bankas ėmėsi 2015 m., kai buvo sutrumpintas ilgiausias paskolos terminas nuo 40 iki 30 metų, daugeliui apribojęs galimybes gauti paskolą, jo teigimu, tikrai nebus imtasi.

Situacija keičiasi: būsto pirkėjai atgauna derybines galias, bet yra ir blogų naujienų
© DELFI / Domantas Pipas

„Prielaidų kalbėti, kad būsto rinka kaista – nėra. Būsto rinka auga, vystosi tvariai, natūraliais organiškais tempais, nėra akivaizdžių disbalansų, kokie buvo 2008 m., todėl Lietuvos bankas tikrai neturi jokių priežasčių įvesti kažkokias dar griežtesnes priemones, kurios apsunkintų gyventojams (skolinimąsi – DELFI)“, – sakė jis.

Kelkitės atlyginimą ir skaičiuokite

Ekonomistai pasidalijo patarimais, ką daryti jaunam 25–35 metų žmogui ar jaunai šeimai, galvojančiai apie nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau jie pripažino, kad universalaus recepto nėra, todėl sunku patarti, ar pirkti būstą dabar ar dar palaukti.

„Pirmiausia reikia nueiti pas darbdavį ir paprašyti didesnės algos, – visai rimtai šmaikštavo G. Nausdėda. – Antra, jeigu tikrai leidžia galimybės, ieškoti, nes svajonių būsto susiradimas nėra toks paprastas dalykas, reikia įsivertinti daugybę aplinkybių.

Mano pasiūlymas – skirkite daugiau laiko ir nenerkite stačia galva, nes paskui galite gailėtis. Gerai išsirinkite, išsiderėkite nuolaidą ir tiesiog darykite, tvarkykitės savo gyvenimą.“

Nekilnojamas turtas
Nekilnojamas turtas
© Shutterstock

Ž. Mauricas patarė atkreipti dėmesį į tai, kad būstas neperkamas visam gyvenimui ir tai labai svarbu renkantis stogą virš galvos jauniems žmonėms.

„Reikia turėti omenyje, kad vakarų Europoje žmonės būstą keičia kas 7 metus, keičiantis poreikiams, todėl svarbu, kad tas būstas būtų likvidus, jį galima būtų greit parduoti, į jį nereikėtų daug investuoti, nes būsto remonto kainos yra labai pakilusios. Turėkite omenyje, kad būstas nėra perkamas visam gyvenimui, o tam tikram etapui, taip pat turėkite alternatyvą nuomos“, – patarė jis.

Tuo metu N. Mačiulis prisiminė savo patirtį.

„Prisimenu, gal 8 metus Vilniuje nuomojausi, nes suskaičiavau mėnesinę įmoką ir supratau, kad tam, jog įsigyčiau tą patį būstą, man kainuotų brangiau nei nuomoti. Po to, kai nukrito kainos, palūkanos, tas santykis labai pasikeitė. Galima susiskaičiuoti, kiek vidutiniškai reiktų aptarnauti būsto įsigijimo paskolą ir kokia yra vidutinė mėnesinė nuomos kaina, kuri skiriasi apie 200 eurų, nuomos nenaudai. Tai galima padaryti kiekvienam“, – patarimu dalijosi ekonomistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Regionuose auga statybų infrastruktūros paklausa

Remdamasi 2018–2021 metų šalies ekonominės raidos scenarijumi, Finansų ministerija prognozuoja...

Vilniečiams atsivers naujas traukos centras (6)

Strateginėje vietoje sostinės Konstitucijos prospekto pabaigoje įsikūręs „ Park Town “ verslo...

Skvernelis tikina, kad LEU rūmų Vilniaus savivaldybės žinion neperleis (9)

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad Lietuvos edukologijos universiteto ( LEU ) centriniai rūmai...

Perkeliant istorinės svarbos namą – nenumatytos problemos (2)

Trečiadienį, rugsėjo 19 dieną, į naują vietą buvo bandoma perkelti istorinį Kolinvudo namą,...

„Airbnb“ prisiėmė naujus įsipareigojimus dėl veiklos ES rinkoje

Po Europos Komisijos (EK) ir ES vartotojų apsaugos institucijų liepą pateikto raginimo JAV...

Top naujienos

Šventasis Tėvas apibendrino vizitą Lietuvoje: mūsų tautos šauksmas turi mus jaudinti  nuolat pildoma (1007)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Vieta Lietuvoje, kur grįžę emigrantai atsiveža savo draugus (18)

Tauragėje, Pietvakarių Lietuvoje, turistus ir smalsuolius vilioja unikali atrakcija po atviru...

Įspūdžiai iš Kauno: Jono Pauliaus II apsaugoje dirbęs vyriškis palygino popiežių vizitus (16)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Skandalingas skyrybas išgyvenantis Sigitas Martinavičius bijo blogiausio: žmonos intrigos gyvenimą pavertė tragedija

Nuo birželio pradžios dramatiškas skyrybas su žmona, papuošalų kūrėja Natalija Martinavičiene...

Kauno pasididžiavimas: vienoje vietoje – ir gražiausios rudeninės gėlės, ir nuodingos uogos

Šiemet sukanka 95-eri metai kaip Aleksoto žalumoje paskendęs Vytauto Didžiojo universiteto...

Užkalniui žadėjo Ameriką Molėtų plente, rado būdelę su lauko tualetu (90)

Niekas labiau nenuvilia, negu užkelti lūkesčiai. Kai jau įsivaizduoji, kad turi rankose pasaulį,...

Buvusio Vilniaus geto vietoje iš akmenų sudėta Dovydo žvaigždė: sekmadienį čia apsilankys ir popiežius (2)

Minint 75-ąsias Vilniaus žydų geto likvidavimo metines Rūdninkų skvere iš akmenų sudėta...

Adomaičio komanda – visų laikų rekordininkė: taip nežaidė nė viena Lietuvos rinktinė horizonte – pergalių rekordas (44)

„Absurdiška, – susidariusią situaciją apibūdino Dainius Adomaitis . – Tačiau visi turi...

Politologai įvertino: artėjantys prezidento rinkimai gali sukelti net ir vyriausybinę krizę (369)

Jei premjeras Saulius Skvernelis paskelbtų apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose, jam...