Kaip sakė savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektų vadovas Nerijus Siciūnas, visi pasiūlymai bus vertinami rimtai.
Savo ruožtu vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad teritorijos atnaujinimas bus tvarus. „Detalusis planas yra pirmas žingsnis šiame kelyje“, – sakė jis.
Anksčiau skelbta, kad vadinamojo „Vilnius Connect“ statybos darbai galėtų prasidėti 2022, o baigtis 2027 metais. Planuojama atnaujinti geležinkelio ir autobusų stotis, sutvarkyti aplinkinę teritoriją. 32,8 ha teritorijoje įsikurs ir „Lietuvos geležinkelių“ administracija.
Surengė aptarimą
Ketvirtadienį nuotoliniu būdu surengtas Vilniaus stoties teritorijos detaliojo plano aptarimas, kuriame dalyvavo per 300 asmenų.
„Projektas svarbus tiek miestiečiams, tiek savivaldybei ir žymi svarbių pokyčių pradžią, – susirinkusiems sakė M. Pakalnis. – Kalbos apie šios teritorijos pertvarką prasidėjo prieš 30 ar 40 metų. Geležinkelis visada buvo tas pagrindinis kliuvinys, kad ji atsitiktų. Pokyčius paskatino projektas „Rail Baltica“ – į Vilnių ateis europinės vėžės geležinkelis. Turėsime greitą susisiekimą su kitais Europos miestais.“
Pranešėjas priminė, kad numatomi architektūriniai konkursai dėl geležinkelio stoties, jungčių tarp Naujininkų ir Senamiesčio, viešosios erdvės priešais stotį.
„Siekiame nepadaryti visko iš naujo, išsaugoti tai, kas vertinga, tvaru. Teritorijoje yra daug paveldo objektų, patys geležinkelių depai yra vertingi pastatai, sieksime juos pritaikyti naujiems poreikiams. Geležinkelio stoties aikštė turi tapti patrauklia miesto erdve, kurioje bus galiniai viešojo transporto punktai, tačiau viešasis transportas neturėtų ten laukti ir turėti atstovų. Turi pasikeisti pats erdvės charakteris, ji turi tapti maloni būti, leisti laiką.
Tikimės, kad projektas paskatins gerus pokyčius ir Naujininkų pusėje. Numatomas bėgių siaurinimas ir įėjimas į stotį iš Naujininkų pusės, kartu ten sukuriant paslaugų objektus su darbo vietomis. Numatoma pertvarka susisiekimo sistemos, panaikinant tranzitinį eismą Pelesos gatve, pagal dabartinius bėgius“, – sakė jis.
Jaučiasi apgauti
Būtent eismas Pelesos g. kol kas yra tapęs didžiausiu diskusijų objektu. Dar iki detaliojo plano aptarimo Naujininkų gyventojų bendruomenės iniciatyvinė grupė žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad jie jaučiasi apgauti.
Jame cituojama Naujininkų gyventoją Rūta Petkutė teigė, kad savivaldybės atstovai, pradėdami procesą iš naujo, žadėjo teikti prioritetą viešajam interesui.
„Kadangi šį projektą įgyvendina ne privatus nekilnojamojo turto vystytojas, o Vilniaus miesto savivaldybė ir valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, akivaizdu, kad jis turėtų teikti prioritetą viešajam interesui. Tam susitikimuose ne kartą žodžiu yra pritarę ir savivaldybės atstovai. Tad įsitraukę į procesą tikėjomės būti išgirsti,“ – sakė R. Petkutė.
Tačiau, pasak jos, per 2 metus trukusį raštų siuntinėjimą gyventojų poreikiai ir lūkesčiai taip ir nebuvo išpildyti. Nurodoma, kad kūrybinių dirbtuvių rekomendacijose pasiūlyta išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, pagerinti Naujininkų rajono jungtį su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu bei formuoti naują traukos centrą Pelesos gatvje, skirtą pirmiausia Naujininkų gyventojams.
„Esamą Pelesos gatvę pasiūlyta paversti Naujininkų pėsčiųjų alėja, o automobilių eismą nukreipti į bėgių lygmenyje projektuojamą naują gatvę“, – dėstoma pranešime.
Tačiau pasak iniciatyvinės grupės, vietoje žadėtos pėsčiųjų alėjos gyventojai gavo dvi paraleliai einančias automobilinį eismą prioritetizuojančias ir naujus biurus aptarnausiančias gatves.
„Automobilių eismas paliktas Pelesos gatvėje, o naujai projektuojama gatvė iš esmės taps Senamiesčio aplinkkeliu, į kurį bus nukreiptas ir tranzitinis eismas. Tuo metu apie reikšmingesnę želdinių plėtrą Naujininkų pusėje nei plano brėžiniuose, nei aiškinamajame rašte neužsimenama. Tai ką siūlo detalusis planas yra kosmetiniai, jokios ilgalaikės kokybės darniam judumui nekuriantys sprendiniai, neatspindintys šiuolaikinių urbanistinių tendencijų ir visiškai neįsiklausantys į gyventojų poreikius,“ – teigė grupės atstovė Monika Kondratavičiūtė.
„Vilniaus planas“ yra gavęs tokius pasiūlymus dėl Pelesos g.: kad ji visa taptų mažo eismo intensyvumo gatve; kad jos „dublio“ (naujos gatvės greta) įvažiavimas būtų planuojamas kuo arčiau Liepkalnio g. ir kuo arčiau Dariaus ir Girėno.
„Gatvę reiktų stumti arčiau Geležinkelių teritorijos“, – pastebėjo N. Siciūnas.
Savo ruožtu Vilniaus miesto Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėjas Vytautas Lelys kalbėjo, kad geležinkelio stotis yra vieta, kuri iš eismo pusės niekaip nebūdavo išspręsta iki galo.
„Kartu su šiuo projektu siekiame, kad viešasis transportas būtų kuo efektyviau ir darniau tvarkomas. Turint omenyje, kad aikštės konkursas iš tiesų keis jos išdėstymą, planuodami detaliojo plano sprendinius, priėmėme platesnį kontekstą.
Planuojame, kad situacija keisis. Kartu su darnaus judumo plano sprendiniais, su šio projekto sprendiniais ir pietinės miesto dalies atnaujinimo sprendiniais, tranzitinis eismas nuo Senamiesčio bus nuimamas. Jau dabar matomos tendencijos, kad pagrindinis automobilių eismas Sukilėlių, Žirnių gatvėse eina į aplinkkelį“, – susirinkime kalbėjo jis.
Architektūriniai konkursai
Kaip minėta, pirmasis šios teritorijos konkursas – jau paskelbtas atviras kvietimas architektams dėl geležinkelio stoties komplekso ir stoties aikštės su viešojo transporto terminalu.
„Kitoms teritorijos dalims konkursai bus skelbiami ateityje: antruoju bus ieškoma idėjos pėsčiųjų tilto ir aplink jį numatyto užstatymo sprendimo; trečiuoju – istorinių depų pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams; paskutinis – rytinės teritorijos dalies sutvarkymo konkursas, kuriame bus keliamas tikslas suderinti naują ir istorinę architektūrą“, – skelbė „Vilniaus planas“.
Teritorijoje taip pat planuojama plėsti želdynus.
„Teritoriją labiau pritaikant visuomenės poreikiams ir atsisakant pramoninių erdvių, želdynų plotą numatyta padidinti penktadaliu. Planuojama, jog Pelesos ir Geležinkelio gatvėse bus formuojamos želdynų alėjos, taip atskiriant automobilių ir pėsčiųjų judėjimą, o Stoties aikštės teritorijoje sukurta žalioji erdvė bus skirta pėstiesiems.
Šiame etape visi medžiai yra inventorizuoti, o ateityje, organizuojant atskirų plotų tvarkymą, bus siekiama maksimaliai išsaugoti ir integruoti esamų želdynų grupes.
Pertvarkomuose sklypuose vykdant plėtrą bus privalomos kompensacinės priemonės, pavyzdžiui, lietaus pralaidžių dangų įrengimas. Tokių dangų klojimas gelbsti miesto želdynus užtikrinant pakankamą vandens tiekimą“, – skelbė „Vilniaus planas“.
Taip pat numatoma planuoti nedidelio intensyvumo gatves, kuriose atsirastų eismo ribojimo ir eismo greičio mažinimo priemonės.
„Pagrindinį eismo srautą planuojama nukreipti Seinų, Šopeno ir Kauno gatvėmis, o Geležinkelio gatvės atkarpa ties Stoties aikšte planuojama su saugiu susisiekimu pėstiesiems ir galimybe ją kirsti.
Pelesos gatvėje numatoma eismą skirstyti į du lygius. Žemoji gatvės dalis bus perkelta iki bėgių lygio ir skirta susisiekimui su kitais rajonais, todėl joje gali būti stebimas nežymus srauto padidėjimas piko metu.
Tačiau siekiant sumažinti triukšmo ir taršos lygį Naujininkų gyventojams, aukštoji Pelesos gatvė, besiribojanti su namais, taps ramaus eismo gatve. Prognozuojama, kad įgyvendinus pokyčius eismo srautas gatvėje mažės nuo 650 iki 130 aut./val. (abiem kryptimis piko metu). Ateityje šią gatvę intensyvumo lygiu galėtume prilyginti Senamiestyje esančiai Šaltinių gatvei“, – tvirtino savivaldybės įmonės atstovai.
Dar pabrėžiama, kad detaliajame plane didelis dėmesys skiriamas Naujininkų susisiekimo gerinimui – numatomi du pėsčiųjų tiltai, leidžiantys gyventojams patogiai ir saugiai pasiekti miesto centrą, taip pat planuojama sukurti dviračių takų infrastruktūrą.
Gauti pasiūlymai
Iki susirinkimo gauti dar tokie pasiūlymai:
1. Užtikrinti želdynų junglumą, nes suformuotose sklypuose nėra numatyti nepriklausomi želdiniai; tankinant užstatymą numatyti nepriklausomus žaliuosius plotus.
2. Nepakankamos dviračių trasos ir universalaus dizaino netaikymas. Rezervuoti teritoriją taip, kad tilptų 3,5 m pločio dviračių takai.
3. Detaliuoju planu numatomas per didelis parkavimo vietų skaičius. Prašome neviršyti šiuo metu teritorijoje esamų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.
4. Neplanuoti patekimo į viešojo transporto terminalą iš Sodų gatvės.
5. Neplanuoti užstatymo Stoties aikštėje.
6. Rengiant detalųjį planą, būtų įtraukta užduotis „numatyti 1400 kv. m bendrojo ploto erdvę komercinių patalpų suformavimui, kurios funkcionuotų kaip viena iš terminalo sudedamųjų dalių, užtikrinant keleivių poreikių tenkinimą“.
7. Parengti išankstines gaires ir principus želdynų įrengimui, kurie atspindėtų darnaus miesto vystymąsi.
