„Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos naujos statybos daugiabučių projektus pastebėta, kad sostinėje daugiausia pasiūloje yra C klasės energinio naudingumo butų, tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje vyrauja B klasės energinio naudingumo būstas“, – sako bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Pasak jo, pagrindinė skirtumų priežastis yra ta, jog Vilniuje daugiausiai vystoma ekonominės klasės projektų, kuriuose mažinant sąnaudas paprastai atsisakoma investicijų į energinį pastatų naudingumą. „Šiuo metu daugiau nei trys ketvirtadaliai ekonominės klasės Vilniuje yra minimalaus C klasės energetinio efektyvumo“.
„Inreal“ skaičiuoja, jog didesnė B klasės buto kaina atsiperka maždaug per 15 metų, bet kartu tai yra kokybiškesnis ir patrauklesnis turtas rinkoje.
Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus minimalus energinio naudingumo reikalavimas naujiems pastatams yra C klasė, o maksimalus – A. Nei viename Lietuvoje didmiestyje kol kas nėra pastatyta A klasės energetinio efektyvumo daugiabučių. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, nuo 2021 metų visi nauji projektai turės būti ne mažesnės nei A energetinio efektyvumo klasės.
