Daugelis pavojaus nesuvokia
Alytiškis Antanas Riauba neseniai pakeitė savo namo stogo dangą. „Nuimtą šiferį atidaviau giminaičiams kaime užsidengti tvartą, ūkinį pastatą, - pasakojo vyras. – Tikrai nieko nežinojau apie asbesto poveikį sveikatai“. Jo kaimynas Simonas Danys prieš dvejus metus irgi atnaujino stogą, o nereikalingą šiferį tiesiog susmulkino ir kartu su nugriauto priestato nuolaužomis nuvežė į legaliai veikiantį sąvartyną. „Ten tų atliekų niekas nerūšiavo, o ir aš tik dabar supratau padaręs pažeidimą, nes pavojingų atliekų dulkės galbūt ir dabar tebenešiojamos vėjo“, - skėsčiojo rankomis gyventojas.
Kai kurie kalbinti žmonės apskritai nieko nežinojo apie šiferio keliamą pavojų. Pavojingų atliekų surinkimo įmonės „Toksika“ generalinis direktorius Virginijus Daubaras teigė, kad žmonės daro didelę žalą savo ir aplinkinių sveikatai nesaugiai ardydami, gabendami ar bet kur išmesdami šiferį. „Pats šiferis tiesioginio pavojaus nekelia, tačiau jo dulkės, ore pasklidusios smulkiosios dalelės yra labai pavojingos, nes, patekusios į plaučius, gali sukelti vėžį, - aiškino jis. - Blogai, jei vežamos sunkvežimiu šios medžiagos būna neuždengtos, nes vėjas gali išnešioti toli daleles ir pakenkti daugeliui žmonių.“
Mokslininkų duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų plaučio vėžio atvejų, iš jų apie 50 gali būti sukelti asbesto. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia tik po 20-30 metų.
Milijonų viskam neužteks
Kaip aiškino Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyriausiasis specialistas Mindaugas Bilkis, per dvejus metus savivaldybės privalės surinkti informaciją apie jų teritorijose esančių pastatų stogų būklę.
„Dabar žinome tik tiek, kad 96 proc. asbesto yra šiferio lakštuose ant namų stogų, o likęs kiekis - sovietmečiu tiestuose inžineriniuose tinkluose, vėdinimo ir kituose įrenginiuose, anksčiau jų dar buvo automobilių stabdžių trinkelėse - pasakojo jis. - Nuo 2005 metų visiškai uždrausta į šalį įvežti bet kokią produkciją, turinčią asbesto“.
M.Bilkis tikisi, kad, sukaupus duomenis apie stogų būklę, bus galima ieškoti lėšų labiausiai susidėvėjusiems stogams pakeisti. „Tada galėsime apskaičiuoti, kokį procentą išlaidų galės kompensuoti valstybė, - kalbėjo pareigūnas. - Suprantama, šimtaprocentinės kompensacijos teikti negalėsime, nes tai sudarytų milijardus litų, juk daugybė namų turi senas stogų dangas.“
Iš pradžių valstybė skirs 14 mln. Lt visuomeninių statinių ir kai kurių privačių gyvenamųjų namų šiferiniams stogams keisti. Dar 8,6 mln. litų bus skirta duomenims apie asbestą šalyje kaupti, visuomenei šviesti, medicinos tyrimams.
Kol kas - tik gražūs norai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Vilma Martinkaitienė baiminasi, kad asbesto šalinimo programa nesibaigtų vien skambiomis frazėmis. „Deja, turime negerą praktiką, kai vienos institucijos įpareigoja kitas, numatomos lėšos, bet iš tiesų nieko nenuveikiama. Štai jau daugelį metų tik deklaracijomis diegiama atliekų rūšiavimo sistema, Aplinkos ministerija kaltina savivaldybes neveiklumu, pateikia abejotiną antrinių žaliavų surinkimo statistiką, o iš tikrųjų didelė dalis atliekų tebekeliauja į bendrus sąvartynus“, - apgailestavo parlamentarė.
V.Martinkaitienė mano, kad savivaldybių pateikta statistika apie bendrąją būklę duos mažai naudos. „Ir taip aišku, kad turime daug senų šiferinių stogų, kurie dulka ir kelia pavojų tiek pastatų šeimininkams, tiek aplinkiniams gyventojams. Žmonės taip pat nežino, kaip saugiai nuimti šiferį ir kur paskui jį dėti, - mano ji. – Didžiausia dėmesį reikėtų skirti švietimui ir rūpintis asbesto surinkimo vietomis“.
M.Bilkis guodė, kad masiškai nuiminėti šiferio dangos nereikės. „Rūpestį kelia tik labiausiai susidėvėję stogai. Galima šiferį ir nudažyti, niekas neįrodė, kad žmonės gyvendami po juo patiria kokių nors pavojų“, – tikino jis.
Atsikratyti atliekomis nėra kur
M.Bilkio teigimu, kiekviename regione sąvartynuose numatyta vietų, kur galima kaupti asbesto turinčias medžiagas. „Tokių vietų nėra tik Klaipėdos apskrityje, iš ten šiferis gabenamas į Naująją Akmenę, todėl išauga šios medžiagos atsikratymo išlaidos“, - aiškino vyriausiasis specialistas.
Tačiau „Toksikos“ vadovas V.Daubaras patikslino, kad cemento fabriko sąvartynas uždarytas ir asbesto turinčios atliekos ten jau nevežamos. Kai kurios uostamiesčio įmonės, išmontuojančios senus laivus, kurių dalyse yra asbesto, pavojingas atliekas priverstos laikyti savo teritorijoje. Pavyzdžiui, bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje saugoma apie 130 tonų šios medžiagos.
„Gyventojai kol kas retai kreipiasi dėl šiferio išvežimo, todėl per metus mūsų įmonė visoje Lietuvoje surenka ir į sąvartynus išvežioja tik iki 50 tonų šiferio, - sakė V.Daubaras. – Manau, turėtų būti daugiau šiferio ir kitų asbesto turinčių medžiagų laidojimo vietų, apie jas reikėtų informuoti visuomenę. Tokios aikštelės galėtų būti įrengtos prie naujųjų sąvartynų, galima numatyti laidojimo vietas buvusiuose žvyro karjeruose, nes šiferiu geriausia atsikratyti jį užkasant.“
Pagalvos vėliau
Nors Aplinkos ministerija guodžia žiniomis, kad atskiros aikštelės asbestui įrengtos bent viename apskričių sąvartyne, tačiau iš tikrųjų tai tik gražūs žodžiai. Pasidomėjome, kokia padėtis Kauno regione, kur planuojama įrengti modernų sąvartyną keliems rajonams. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Juozas Yla prisipažino, kad Lapių sąvartyne kol kas yra tik maža aikštelė šiferio atliekoms.
„Jose labai mažai šiferio lakštų, kuriuos atveža pavieniai gyventojai, - neslėpė jis. - Kol kas didesnių plotų nenumatyta ir moderniame sąvartyne. Reikės svarstyti šį klausimą ateityje, kai bus įgyvendinama asbesto šalinimo programa“.
Atliekas surenkančios įmonės „Kauno švara“ generalinis direktorius Petras Čiegis pastebi, kad, nematydami kitos išeities, žmonės ne itin rūpinasi, kur atsikratyti pavojingomis medžiagomis. „Miestuose ir rajonuose daug nelegalių sąvartynų, į kuriuos verčiamas įvairus statybinis laužas. Niekas negali žinoti, ar tarp susmulkintų nuolaužų nėra ir šiferio“, - svarstė P.Čiegis.
Vadinasi, talkų metu, kai kuopiami nelegalūs sąvartynai, į atliekų aikšteles patenka ir asbesto turinčių medžiagų, kurių apsauga deramai nepasirūpinama. Komunalininkai pasakojo, kad jie neretai randa aptrupėjusio šiferio lakštų prie konteinerių, kur pavojingos medžiagos dulkės gali laisvai sklisti į aplinką.
