Kūrybinių dirbtuvių metu savo vizijas, kuo galėtų pavirsti teritorija, kurioje kol kas dar stovi apleistas Žalgirio stadionas, pateikė penkios architektų komandos: „Komanda „G“ (komandos vadovas arch. G. Čaikauskas), UAB "Eventus Pro“ (S. Sparnaičio ir V. Gerliako architektūros studija), studija “PuPa” (komandos vadovas arch. T. Jonauskis),„Ambraso architektų biuras“ (komandos vadovas arch. A. Ambrasas), UAB „Sweco Lietuva“ (komandos vadovas arch. M. Pakalnis).
Architektų komandoms buvo iškeltas tikslas apmąstyti naują teritorijos koncepciją, nepamirštant šalia esančių Sporto rūmų, kurie taps Kongresų rūmais. Taip pat akcentuota teritorijos sinergija su būsimu Lietuvos teismų kompleksu, jau pastatytais gyvenamaisiais namais.
Architektų komandų darbo rezultatus galite rasti čia.
6,6 ha sklypą įsigijusios bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis viešoje diskusijoje teigė, norintis, kad nauji pastatai ir sukurta aplinka atrodytų reprezentatyviai ir įspūdingai, o sprendimai būtų palaikomi daugelio gyventojų.
„Kai kuriuos atsakymus turime, kai kurių dar ne – ir ieškosime toliau. Mums svarbu, kad atsirastų viešos erdvės, kurios būtų patrauklios visuomenėje, kad po darbų jos nebūtų tuščios ir visada šurmuliuotų, gal kaip senamiesti verda. Ar pavyks, ar ne, pamatysime per ateinančius metus, - kalbėjo jis. - Vyriausybė labai energingai ėmėsi Kongreso projekto ir ši vieta gali būti labai reikšminga Vilniui po kelių ar keliolikos metų“.
Į viešą aptarimą atvykusi premjero patarėja Jūratė Juozaitienė kalbėjo, kad Žalgirio stadiono vietoje išdygsiantis kompleksas yra svarbus ir dėl savo kaiminystės su Sporto rūmais, kuris virs tarptautinius reikalavimus atitinkančiu nacionaliniu Kongresų centru. Pasak jos, šiuo metu Vyriausybė rūpinasi, kad per Turto banką Sporto rūmai būtų išpirkti iš Šiaulių banko, o rugpjūtį planuojama padaryti pastato energetinį auditą ir parengti dokumentus projektavimo ir rangos darbų konkursams.
Prie būsimo Kongresų centro vizijos dirbantis architektas Sigitas Kuncevičius teigė, kad Sporto rūmai turėjo vieną geriausių koncertų salių.
„Gaila, kad ji buvo iš miesto gyvenimo išjungta. Kuo greičiau tą salę grąžinsime, tuo greičiau mūsų kultūrinis gyvenimas bus prasmingesnis“, - pridėjo jis.
Pasak architekto, kad būsimas Kongresų centras atitiktų tarptautinius reikalavimus, jame turi būti įrengta salė, talpinanti 3 tūkst. dalyvių, erdvės turi būti mobilios, jos turėti galimybę būti paverstos mažesnėmis erdvėmis.
Architekto nuomone, Sporto rūmuose svarbu išsaugoti pagrindinę koncertų salę, fojė pirmame ir antrame pastato aukštuose, galbūt ir veikusios kavinės interjerą.
Kad projektas netaptų valstybei našta, S. Kuncevičius siūlo įrengti daugiau naujų pastato elementų.
„Tai neturėtų būti vien konferencijoms skirtas pastatas, bet ir koncertams, teatro pasirodymams. Yra ir minčių, kad būtų galima naujoje pastato priestate universalią „black box“ salę, kur vyktų daug renginių, įskaitant ir cirko pasirodymus“, - tęsė architektas.
