Būtų suformuota 40-46 ha teritorija, analogiška Jūrų perkėlos terminalui. A. Vaitkus apgailestauja, kad didelis kiekis grunto, iškastas gilinant uosto akvatoriją, buvo išpiltas į jūrą, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.

Už to grunto išplukdymą reikėjo mokėti labai brangiai, dešimtimis milijonų litų, o juk jis galėjo būti panaudotas kaip statybos medžiaga tam naujam žemės plotui formuoti.

Paklaustas, ar tokiam dalykui pritaria aplinkosaugininkai, Uosto direkcijos vadovas atsakė, kad gamtosauga kaip tik reikalauja slenksčio Kuršių mariose statybos.

Jo manymu, nauja teritorija ir būtų toks slenkstis, mažinantis vandenmaišą tarp jūros ir marių. Naujai suformuotas sklypas padėtų spręsti ir planuojamos statyti mažųjų bei pramoginių laivų prieplaukos problemą.

Teigiama, kad naujos teritorijos atsiradimas leistų išvystyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribuciją sausumos dalyje, rašoma „Vakarų ekspreso“ publikacijoje.

Pasak A. Vaitkaus, verslininkai ieško galimybių SGD gabenti į atskirus regionus tiek Lietuvoje, tiek artimajame užsienyje. Taigi toje naujoje teritorijoje galėtų būti sandėliuojami dujų konteineriai. Pagaliau po ilgų ir sunkių derybų Vyriausybė priėmė nutarimą dėl uosto bendrojo plano (UBP) rengimo.

Rugsėjo pabaigoje susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano planavimo darbų programą.

Pasak A. Vaitkaus, dabar reikia kaip galima greičiau parengti tą UBP. Tada atsiras dokumentinis pagrindas eiti toliau, rengti techninius projektus ir pradėti minėtą žemės ploto formavimą.

Uosto direkcija jau pradeda kaupti gruntą, reikalingą minėtam žemės sklypui formuoti, ieškoma vietų, kur jį būtų galima laikyti. "Bendrasis planas - Klaipėdos uosto gyvybės ar mirties klausimas. Jis leis žaibiškai spręsti bet kokios infrastruktūros plėtrą", - sakė A. Vaitkus, prisipažinęs, jog labai norėtų, kad BP būtų parengtas per 1,5 metų.