„Baigėme visus tyrimus: tiek vandens, tiek gydomojo purvo, turime sertifikatus ir žinome, kas tai per dalykai ir ką galime su jais daryti, kokiems tikslams naudoti. Sertifikatai rodo, kad jie ištekliai tinkami naudoti žmonėms, - sakė Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė. - Susidomėjimą šiais gamtiniais ištekliais jaučiame, bet tuo, kuo verslas domėjosi, neturėjome galimybės pasiūlyti.“
Pasak jo, dėl to dabar savivaldybė ruošia alternatyvą - 6-7 hektarų vientisą sklypą, jis yra didesnis nei suformuoti dabar. Investicijoms didžiajame sklype bus skelbiamas konkursas.
„Dabar vykdome sklypų apjungimo planą, o lygiagrečiai dirbame ir naudojimo srityje: mineralinį vandenį naudojame savo SPA centre, pradėjome ligoninėje įrenginėti centrą, jam jau yra nupirktos vonios, kurios bus naudojamos gydymo ir reabilitacijos tikslais. Planuojame ligoninės rekonstrukciją padaryti iki metų pabaigos“, - pasakojo meras.
Savivaldybė numato, kad renovuojamame reabilitacijos centre bus naudojamas ne tik mineralinis vanduo, bet ir druskos, rajone išgaunamos tinkamos reabilitacijai naudoti durpės. Numatoma, kad reabilitacijos paslaugomis galės pasinaudoti pacientai, ten siunčiami gydytojų, taip pat norintys paslaugų įsigyti iš savo kišenės.
Šiuo metu į Ignaliną mineralinis vanduo iš naujo patikrinto gręžinio yra atvežamas, tačiau planuojama iki ligoninės ir SPA centro atvesti mineralinio vandens linijas, kai tam bus gautas finansavimas.
Investuotojo didžiajame sklype laukia rudenį
„Iki rudens paruošime didesnį sklypą ir paskelbsime konkursą, kiek verslo jame dalyvaus, šiandien aš negaliu pasakyti. Bet kai kalba eina apie sanatorijos kompleksą, kurio vertė 50 mln. Lt, suprantama, kad jo per savaitę nepastatysi“, - kalbėjo meras.
Anot jo, verslininkai šiemet planuojamu konkursu yra susidomėję, nes kitąmet bus skelbiami paramos konkursai, kuriuose investuotojai tikisi gauti Europos Sąjungos paramos projektams kurortinėse vietovėse.
„Jie norėtų 2015-2016 m. sudalyvauti konkursuose, gauti paramą ir tada projektą realizuoti, - sakė meras, tačiau atsisakė įvardinti besidominčių įmonių pavadinimus. - Investuotojai, besidomintys galimybėmis Ignalinoje, dirba su įvežtiniu turizmu ne vienoje Lietuvos kurortinėje teritorijoje. Matysime, kokios įmonės dalyvaus konkurse.“
Tikimasi, kad Ignalinoje atsiradus SPA kompleksui, šios paslaugos užpildytų užimtumo spragą rudenį ir pavasarį, kai regione trūksta poilsiautojų.
DELFI skelbė, jog pernai vasarą Ignalinos atstovai derėjosi su verslininkais dėl 200-300 vietų sanatorijos projekto. Įmonės domėjosi statybų galimybėmis prie Gavio ežero.
2013 m. Lietuvos Žemės gelmių registre buvo užregistruota 30 mineralinio vandens vandenviečių, kuriose yra 58 gręžiniai. Bendra šių žemės gelmių išteklių vertė, Statistikos departamento duomenimis, siekė apie 10 mlrd. litų.
Nors per metus galima išgauti 3,65 mln. kubinių metrų mineralinio vandens, gydykloms ir mineralinio vandens pardavimui panaudojama vos per 100 tūkst. kub. m.
Lietuvoje yra keturi kurortai (Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga) ir keturios kurortinės teritorijos (Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos).
Esminis skirtumas tarp kurortų ir kurortinių teritorijų yra tas, kad kurortuose yra gamtos išteklių ir jų naudojimo infrastruktūra, o ištekliais turtingos, bet infrastruktūros neturinčios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą.
Paramą skirstys kitaip
Ūkio viceministras Marius Skarupskas komentuoja, jog nuo 2014 m. Europos Sąjungos parama bus skirstoma kitaip.
Ūkio ministerija, įgyvendindama 2014-2020 Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą numato skatinti mažas ir vidutines įmones investuoti į gamybą ir paslaugų teikimą, taip pat ir turizmo.
Numatoma, kad pagal prioritetą „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ turizmo, kaip ir bet kurio kito verslo sektoriaus, įmonės galės gauti finansavimą technologinių eko-inovacijų ar didelio poveikio technologijų diegimui, jeigu atitiks uždavinio tikslus bei numatomus rezultato rodiklius.
Be to, ministerija primena, kad dar yra 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 5 prioritetas „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“. Už jį atsakingos kelios institucijos: Aplinkos ministerija už paramą gamtos paveldui, o Kultūros ministerija už paramą kultūros paveldui.
