“Statybininkai mus laužia, kad investiciniai projektai yra padaryti per žemomis kainomis ir reikia kainas kelti 30-40 proc., keisti tvarką, kad ne pagal dabartinę investicinio projekto vertę darbus daryti, o statybininkai susirinkę pasakytų, už kokią kainą jie gali dirbti. O statybininkai susirinks, aš neatmetu, susitarę ir kainą pakels 30, 40 ir daugiau procentų. Mes prieš tokį dalyką“, - kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Anot jo, kiekvieno atskiro renovacijos projekto klaidos gali būti taisomos, tačiau visų projektų kainos neturi didėti dėl rinkoje susiformavusio statybinių pajėgumų sumažėjimo.
„Aš jau sakiau, geriau lenkai renovuos, dar kokie nors kiti renovuos, bet už tas (patvirtintas - DELFI) kainas. Ten gi yra ir pelnai, sustambintos kainos yra tikrai geros, reikia turėti saiko, - dėstė ministras. - Mano supratimu, kai kas net specialiai nedalyvauja konkursuose dabar, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek bus sukeltos 30-40 proc.”
A. Mazuronis pasakojo, kad su juo dėl renovacijos darbų jau kalbėjo kitų šalių ambasadoriai, pavyzdžiui, Lenkijos, Vokietijos, Danijos. Jis priminė, jog kol kas vykdant statybinių darbų pirkimams, užsienio bendrovės nedalyvauja, bet bus leidžiama renovacijos darbus rinktis arba per katalogus Centrinėje perkančiojoje organizacijoje, kaip yra dabar, arba per viešuosius pirkimus.
„Mes kalbėdami su statybinių organizacijų vadovais sakome: jūs plėskitės. Kodėl? Lenkijos, Vokietijos, Danijos ambasadoriai buvo su manimi susitikę ir domėjosi, kokia yra situacija. Šiandien jokių kliūčių (veikti šių šalių verslui Lietuvoje renovuojant daugiabučius - DELFI) nėra, mes esame vienoje erdvėje, bet jie neturi čia savo bazės, neturi žmonių, atestatų. Pirmumas kol kas yra mūsų bendrovėms. Bet kada tos užsienietiškos firmos čia ateis, bazę įsikurs, persamdys Lietuvos žmones, susitvarkys visus dokumentus, tada jie čia bus ilgam“, - dėstė V. Mazuronis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, prie Zarasų regione dirbančios statybų organizacijos jau prisijungė subrangovai iš Lenkijos, tad ateityje į Lietuvą kaimynų įmonės gali ateiti dirbti ir generaliniais rangovais.
Primintas ir Raseinių pavyzdys, kai vietos statybinės organizacijos suskaičiavo dvigubai didesnes renovacijos darbų kainas, nei buvo numatyta projekte, tačiau konkursą vykdyti darbus laimėjo Kauno įmonė, pasiūliusi mažesnes kainas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra numatyta 1,2 mlrd. Lt daugiabučių ir viešųjų pastatų renovavimui, šiuo metu yra panaudota 80 proc. “Jessica” iniciatyvos lėšų.
Kurortai pirmauja
Renovacija Lietuvoje jau įgauna pagreitį, o daugiausiai statybos rangos darbų yra pradėta šalies kurortuose.
Šiais metais statybos rangos darbai vyksta 45-iose Ignalinos rajono savivaldybės, 18-oje Palangos ir 15-oje Anykščių daugiabučiuose.
Ne taip sparčiai renovacija vyksta kituose miestuose, tačiau daugiau nei po 10 daugiabučių yra renovuojama Marijampolėje, Kaune, Klaipėdoje, Kelmėje, Plungėje, Mažeikiuose, Molėtuose ir Vilniuje.
Nei vienas statybos rangos darbas dar nėra pradėtas Lazdijų rajone, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, Vilkaviškyje, Birštone, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Prienuose, Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, Neringoje, Šilutėje, Kupiškyje, Rokiškyje, Pakruojyje, Jurbarke, Pagėgiuose, Skuode, Rietave, Visagine, Elektrėnuose, Šalčininkuose, Širvintose, Trakuose ir Vilniaus rajone.
“292 namai yra pasirašę statybos rangos sutartis, prie pusės jų jau yra pastatyti pastoliai, prie kitos pusės jie bus pastatyti artimiausiu metu“, - sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad 1020 daugiabučių gyventojai yra pritarę projektų įgyvendinimui, kurių 798 projektams gautas finansų įstaigų pritarimas.
Iš 586 projektų buvo pradėti rangos darbų pirkimai.
Šiais metais buvo įgyvendinta 13 renovacijos projektų.
