Pasak savivaldybės, 2025 m. balandžio 30 d. yra paskutinė diena, kai gyventojai turi įteisinti naudojamus gėlojo vandens gręžinius, neturinčius reikiamų dokumentų.
Remiantis laikinuoju Gėlojo vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymu, visi gręžiniai turi būti registruoti Lietuvos geologijos tarnyboje.
Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus teigimu, savivaldybė sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo šiuo klausimu bei daugybės paklausimų dėl įteisinimo procedūrų.
„Todėl raginame gyventojus nelaukti paskutinių dienų ir kuo skubiau pradėti gręžinių įteisinimo procesą. Tai padės išvengti galimų nepatogumų bei užtikrins sklandžią procedūrą. Mūsų specialistai pasirengę suteikti visą reikiamą informaciją ir pagalbą“, – pažymi meras R. Duchnevič.
Savivaldybė informuoja apie dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus ir atsako į juos:
1. Kaip vyksta įteisinimo procedūra?
Norint įteisinti gręžinį, reikia pateikti paraišką savo savivaldybei dėl pritarimo naudoti gėlo vandens gavybos gręžinį. Prie paraiškos būtina pridėti:
Nekilnojamojo turto registro išrašą apie žemės sklypą, kuriame yra neįteisintas gręžinys;
Žemės sklypo planą.
Vilniaus rajone gyvenančius informuoja, kad paraiškos gali būti teikiamos el. paštu vrsa@vrsa.lt arba pristatomos į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priėmimo langelius adresu: Rinktinės g. 50, Vilnius.
2. Kiek kainuoja įteisinimas?
Gavus savivaldybės pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę 15 eurų įmoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Įmokos kodas taip pat nurodomas pritarimo rašte.
Kaip patikslina Lietuvos geologijos tarnyba, gavus savivaldybės pritarimą, per 30 kalendorinių dienų reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.
Vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį.
Įmokos nereikia mokėti, jei sumokėjote mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki įstatymo įsigaliojimo dienos ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu savivaldybės administracijai pateikėte paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį.
Jei reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, įmokos dydis priklauso nuo išteklių kiekio:
- iki 10 kub. metrų per parą – 50 eurų vienkartinė įmoka;
- 10 ir daugiau, bet iki 100 kub. metrų per parą – 500 eurų vienkartinė įmoka;
- 100 ir daugiau kub. metrų per parą – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.
3. Ką daryti po mokesčio sumokėjimo?
Po įmokos atlikimo pradedami rengti dokumentai gręžinio pasui gauti Lietuvos geologijos tarnyboje. Daugiau informacijos apie dokumentų rengimą bei atestuotas įmones galima rasti Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje arba susisiekus telefonu +370 670 73333 (darbo dienomis 8–12 val.) bei el. paštu info@lgt.lt.
4. Ar reikia registruoti kastinius šulinius?
Ne, kastinių šulinių registruoti nereikia.
Daugiau informacijos taip pat galima rasti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ČIA.