aA
Pusė S. Konarskio g. 49 sklypo galėtų būti parduota, siūloma Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdomo nekilnojamojo turto galimybių studijoje. Specialistai teigia, kad ši vieta tiktų gyvenamiesiems namams statyti.
Pusė LRT teritorijos gali būti parduota – iškiltų daugiabučiai
© DELFI / Josvydas Elinskas

Prieš kurį laiką LRT paviešino studiją, kurioje aprašyti penki NT panaudojimo scenarijai. Patraukliausiu įvardyta naujo pastato statyba su galimybe dalį sklypo panaudoti kitiems valstybės poreikiams arba parduoti.

„LRT veiklą perkėlus į naująjį pastatą, atlaisvintą žemės sklypo dalį su pastatais būtų galima panaudoti kitiems valstybės poreikiams. Jei tokie poreikiai nebūtų nustatyti, turtą būtų galima parduoti ir gautas lėšas skirti LRT investiciniams projektams finansuoti.

Bendrovės „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ vertintojų nuomone, S. Konarskio g. 49 esantis turtas patrauklus investuotojams dėl savo lokacijos ir didelių plėtros galimybių, todėl likusi 3,61 ha sklypo dalis su pastatais galėtų būti parduota už 9 mln. eurų“, – rašoma dokumente.

„Bolds Property Partners“ parengtoje studijoje taip pat pastebima, kad, pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, LRT turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Be to, numatyta, kad nacionalinio transliuotojo turtas yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas.

„Siekiant realizuoti LRT nenaudojamo turto vertę, būtini teisinės bazės pakeitimai. Turto realizavimo procesas galėtų vykti dviem būdais:

1. Valdomo NT perėmimas į LRT balansą. 1995 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme yra apibrėžiama galimybė investuoti valstybės turtą (perduoti turtą kaip įnašą), didinant organizacijos įstatinį kapitalą. Organizacijai perėmus turto disponavimo teises ir pardavus turtą, pardavimo lėšos atitenka organizacijai ir gali būti panaudotos NT projektams finansuoti.

2. NT perdavimas valstybės įmonei „Turto bankas“. LRT veiklai nenaudojamas turtas galėtų būti perduotas „Turto bankui“, kuris atlieka centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijas, užsiima nereikalingo turto pardavimu privatiems subjektams bei turi tam reikalingas kompetencijas ir teisines galimybes. „Turto bankui“ pardavus minėtą turtą, pardavimo lėšos atitektų „Turto bankui“ arba būtų pervedamos į valstybės biudžetą, tačiau galutinis naudos gavėjas išliktų valstybė. Perskirsčius biudžetą už LRT valdomo turto pardavimą gautos lėšos gali būti skiriamos nacionalinio transliuotojo investiciniams projektams finansuoti“, – rašoma dokumente.

Registrų centro duomenimis, sklypas S. Konarskio g. 49 priklauso Lietuvos Respublikai.

Patraukli vieta, bet...

Galimybių studijoje dar rašoma, kad sklype yra du saugomi objektai. Tai – Lietuvos nacionalinio radijo pastatas ir Sausio 13-osios memorialas (atmintino įvykio vieta).

„Abu objektai yra įtraukti į kultūros paveldo registrą, todėl jų vertingosios savybės privalo būti išsaugotos. Radijo pastate negalima keisti pastato tūrio, aukštų suplanavimo (kapitalinio sienų tinklo, konstrukcijų, fasadų ir tam tikrų vidaus patalpų apdailos elementų). Siekiant išsaugoti atmintino įvykio vietą – Sausio 13-osios memorialą, privalo būti išsaugotas paviršiaus reljefas“, – rašoma dokumente.

Abu šie objektai yra arčiau S. Konarskio gatvės, o siūloma parduoti sklypo dalis – atokiau.

Pusė LRT teritorijos gali būti parduota – iškiltų daugiabučiai
© LRT

Studijoje rašoma, kad didžiausias sklype leistinas pastatų aukštis yra 35 metrai, didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis – 80 proc., o užstatymo tipas – laisvai suplanuotas.

„Vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, kurie įsigalios galutinai patvirtinus bendrąjį planą, S. Konarskio g. 49 sklype yra didelės NT plėtros galimybės – užstatymo plotą galima padidinti iki 3 kartų, o bendrą pastatų plotą – iki 5 kartų“, – rašoma studijoje.

„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis DELFI sakė, kad NT vystytojams sklypas būtų patrauklus, tik yra dvi sąlygos.

„Pirma, jei jis būtų parduotas nuosavybės teisėmis. Antra, jei būtų sudaryta galimybė statyti gyvenamosios paskirties pastatus“, – sakė jis.

S. Vagonis svarstė, kad pagrindinė problema gali būti tai, jog S. Konarskio g. 49 priklauso valstybei.

„Kai susiduriama su valstybinės žemės nuoma, vystymo procesas tampa neapibrėžtas, turint omeny laiką, apimtis, nes iki šiol nėra aiškus valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, požiūris“, – paaiškino jis.

Pašnekovas teigė, kad šiais laikais vystytojai labai atsargiai žiūri į objektus, esančius valstybinėje žemėje, skeptiškai vertina nuomos santykius su valstybe.

Saulius Vagonis
Saulius Vagonis
© DELFI / Domantas Pipas

Tokias pat problemas įvardijo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius.

„Vieta yra įdomi, be abejo. Ji patraukli, aplink – Naujamiestis, tos teritorijos tikrai aktyviai plėtojamos ir vystytojams būtų įdomu. Aišku, klausimas yra kaina, kuri turėtų būti nustatyta turto vertinimo, – tikslesnė nei studijoje.

Reiktų nustatyti, ką ten galima daryti, nes sklypas yra valstybinis. Sklypas greičiausiai nebūtų parduodamas, o tada atsimušame į didįjį iššūkį, su kuriuo pastaruosius dvejus metus susiduria visi, kurie nori plėtoti valstybinėje žemėje projektus, t. y. nėra aiškios valstybinės politikos, kaip nustatomos taisyklės,– ar reikia mokėti tam tikrą mokestį valstybei už teisę vystyti, ar reikia išsipirkti sklypus“, – sakė jis.

M. Statulevičius tęsė: „Nuomos santykis nėra tvarus ir neprilyginamas nuosavybei. Tai būtų didelis galvos skausmas vystant. Jei LRT išpirktų nuosavybę ir pardavinėtų aukcione žemę (ne tik pastatus), tai būtų daug patraukliau. Tai dabar daro „Turto bankas“. Visi jo aukcionai – tik nuosavybės. Tai yra aišku, tvaru, saugu investuotojui, ir niekas nenuginčys nuosavybės.“

LNTPA direktorius dar pastebėjo, kad sklypas, kuriame yra LRT, turi daug privalumų.

„Infrastruktūra ten gana nebloga, susisiekimas su centru tiek pėsčiomis, tiek keliais – geras. Tai gana žalia teritorija, aplink yra nemažai gyvenamųjų objektų, todėl gyvenamoji statyba būtų įdomi.

Leidžiamas aukštingumas – 35 m, bet ar tiek būtų statoma? Turbūt būtų atsižvelgiama į specifiką. Ten būtų galima statyti brangesnės klasės butus. Tai galbūt ir nebūtų maksimalus aukštingumas, o siūlomas įdomesnis produktas. Jei būtų statomi biurai, jie nebūtų aukščiausios klasės, nes tokie – Konstitucijos prospekte. Ten galėtų būti statomi „B“ klasės biurai“, – sakė jis.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

M. Statulevičius DELFI dar sakė, kad aplinkinis rajonas pasirengęs naujam objektui šioje vietoje.

„Jis nebūtų svetimkūnis. Ten yra eismo, judėjimo. Kažko labai žalingo neatsitiktų. Aišku, reiktų išspręsti transporto, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Dabar arti centro nėra daug tokių patrauklių teritorijų, kurias būtų galima įsigyti arba nuomotis, ir ten vystyti. Šalia yra Vingio parkas, o prie jo bus statomas prekybos centras, gyvenamieji namai, tad zonos įdomios“, – sakė jis.

Baigtų iki 2025 metų

LRT užsakytoje galimybių studijoje rašoma, kad didžioji dalis nacionalinio transliuotojo valdomo NT – S. Konarskio g. 49, Vilniuje. Pastatų kompleksas vystytas keliais etapais XX amžiaus antroje pusėje ir per pastaruosius 30 metų iš esmės nebuvo atnaujintas.

„Pastatai energetiškai neefektyvūs, patalpos suplanuotos nelanksčiai, prasta inžinerinių sistemų būklė. Be to, trūksta LRT veiklai reikalingos infrastruktūros, standartų neatitinka studijos ir kitos techninės patalpos, nėra atskirti darbuotojų ir lankytojų srautai. Tai riboja nacionalinio transliuotojo vystymąsi, neužtikrina tinkamų darbo sąlygų bei didina eksploatacines sąnaudas. Dėl prastų pastatų energetinių savybių ir inžinerinės infrastruktūros nusidėvėjimo pastatams išlaikyti kasmet skiriama 0,93 mln. eurų“, – rašoma dokumente.

Teigiama, kad projektavimo darbus LRT galėtų pradėti 2021 metais, o rangos darbus baigti 2025 metų pabaigoje.

Pagal patraukliausią scenarijų, projektui įgyvendinti nuo projektavimo darbų pradžios iki statybų pabaigos numatomas 4 metų terminas. Papildomi 12 mėnesių skiriami pasiruošti projektui įgyvendinti: finansavimo šaltiniams užtikrinti, viešųjų pirkimų procedūroms, kitiems pasiruošimo darbams.

Nurodoma, jog 2020 metais būtų ruošiamasi projektui įgyvendinti, 2021 metais vyktų projektavimas, laikino pastato statyba, 2022 metais – pastatų griovimas, naujo pastato statyba, prasidėtų radijo pastato rekonstrukcija į muziejų, 2023 metais tęstųsi naujojo pastato statyba, 2024 metais naujas pastatas ir muziejus būtų baigti statyti ir vyktų įrangos montavimas naujame pastate.

Naujasis LRT pastatas galėtų būti 4 aukštų (iš kurių 1 požeminis): 19 tūkst. kv. m antžeminė dalis, 10 tūkst. kv. m požeminė aikštelė. Pirmasis aukštas būtų skirtas televizijos studijoms, dekoracijų sandėliui, kilnojamųjų stočių garažui ir kt. Antrajame aukšte įsikurtų aparatinės, grimo kambariai, repeticijų salės, radijo studijos ir kt., o trečiame – administracinės patalpos, radijo bei televizijos studijos ir kt.

Remiantis studijos pristatymo skaidrėmis, 2021 metais projektui reikėtų 2,69 mln. eurų, 2022 metais – 19,43 mln. eurų, 2023 metais – 18,78 mln. eurų, 2024 metais – 6,64 mln. eurų. Iš viso – 47,5 mln. eurų investicijų, kurių dalį galima būtų padengti pardavus sklypo dalį.

Pagrindinis finansavimas numatytas iš valstybės asignavimų pagal LRT įstatymą. Šiuo metu 2020 metų valstybės biudžete LRT numatyta 46,306 mln. eurų.

Studijoje aprašyti dar keturi scenarijai:

„1. Nieko nekeisti (bazinis scenarijus). Pagal šią alternatyvą vertinama, kiek kainuotų išlaikyti pastatus, iš esmės nekeičiant esamos situacijos. Tai – bazinis scenarijus, siekiant apskaičiuoti kitų alternatyvų sukuriamą naudą tiek finansine, tiek socialine ir ekonomine prasme.

2. Esamų pastatų rekonstrukcija. Vertinama, kiek kainuotų kapitališkai atnaujinti esamus LRT pastatus ir pritaikyti juos, siekiant įgyvendinti minimalią programą. Siekiant išspręsti techninių patalpų prie didžiosios studijos trūkumą, pagal šią alternatyvą nagrinėjama galimybė pastatyti priestatą prie didžiosios studijos. Taip pat pagal šią alternatyvą nagrinėjamos patalpų perplanavimo galimybės, siekiant konsoliduoti funkcijas ir įrengti daugiau atviro tipo biurų patalpų.

3. Naujo pastato statyba S. Konarskio g. 49 sklype, įrengiant antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Šiuo atveju analizuojama galimybė esamame sklype statyti naują pastatą, į kurį būtų perkelta visa LRT veikla. Pagal šią alternatyvą naujas pastatas atitiktų maksimalią programą.

5. Naujo pastato statyba kitoje vietoje. Pagal šią alternatyvą analizuojama galimybė naują pastatą statyti kitame žemės sklype, į kurį būtų perkelta visa LRT veikla. Šiuo atveju pastatytas pastatas atitiktų maksimalią programą. Perkėlus LRT veiklą į naująjį pastatą, didžiąją dalį S. Konarskio g. 49 esančio pastatų komplekso būtų galima panaudoti kitiems valstybės poreikiams arba parduoti. Istorinis radijo pastatas ir Sausio 13-osios memorialas ir toliau būtų valdomi LRT“.

Anksčiau skelbta, kad kelis mėnesius trukusi studija kainavo apie 50 tūkst. eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
2.7419

SEB valdybos narys: viešbučių kreditavimas šiandien, turbūt, yra laikinai neįmanomas (17)

„COVID-19 apsunkino viešbučių ir mažmeninės ne maisto prekybos objektų kreditavimą, o...

Butų perpardavinėtojas papasakojo, kaip atrodo jo darbas ir kiek iš to uždirba (274)

Liaudiškai vadinamas „pirikūpas“ arba perpardavinėtojas – kaip atrodo tokio žmogaus darbas?...

Viešbučiai konkuruoja su butų nuoma: kambarys ir sporto salė – už 400 eurų per mėnesį (46)

Įvedus antrąjį karantiną Lietuvoje , viešbučiams beveik nebeliko būdų išgyventi. Verslo...

Nuo kitų metų įsigalios nauji reikalavimai statomiems pastatams (31)

Nuo sausio 1 dienos visų naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turės būti ne...

Pasirašyta 7 mln. eurų vertės Nacionalinės koncertų salės projektavimo sutartis (20)

Su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“ pasirašyta 7 mln. eurų Nacionalinės...

Top naujienos

Padarė išvadas: FIBA „burbulą“ Lietuvos rinktinė uždarė pergale prieš belgus (334)

FIBA „burbulą“ Vilniuje Lietuvos rinktinė uždarė pergale ir nuplovė gėdą, patirtą pirmoje...

Urologas pasakė, kuriems vyrams labiausiai gresia prostatos vėžys (73)

Lapkritį pasaulis yra paskelbęs mėnesiu, skirtu vyrų sveikatai. Šiuo metu vyrai yra raginami...

Sinoptikų prognozė: sulauksime sniego ir lengvo šaltuko (13)

Paskutiniąją rudens dieną Lietuvos orus lems nedidelis ciklonas, jis į daugelį vietovių...

Prezidentui kritikuojant Dobrovolskos ir Adomaičio patirtį, Armonaitė tvirtina: svarbiausia – ryžtas vykdyti partijos programą (291)

Prezidentas Gitanas Nausėda, šią savaitę susitikęs viso labo su keturiais kandidatais į...

Šie požymiai išduoda, kad turite priklausomybę seksui: tokių žmonių Lietuvoje daugiau nei galima įsivaizduoti (38)

Beprotiška partnerių kaita ir, atrodytų, jokių seksualinių stabdžių. Tai – nebūtinai...

Ekspertas apie pavojingas koronaviruso mutacijas: nereikia net audinių ūkių perspėja, kad grėsmė kiltų net persirgusiems žmonėms (101)

Neseniai kovoje su COVID-19 pasiektos kelios svarbios pergalės: „Pfizer“ ir „BioNTech SE“...

Rimvydas Valatka. Mes, Lietuvos Prezidentas, Žemaičių seniūnas (403)

Rinkimus prapylęs Trumpas ir jo tvirtasprandžiai gerbėjai ragina laukti dienos X. Prasidėjęs...

Karantinas? Prie sostinės Kalėdų eglės toliau plūsta minios žmonių, susidarė automobilių spūstys (550)

Nors epidemiologai prašo likti namuose ir saugoti savo bei aplinkinių sveikatą, sostinės...

|Maža didelių žinių kaina