Ministerija teigia, kad privačių namų savininkai jau treti metai gali prašyti paramos namo renovacijai ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui iš Klimato kaitos specialiosios programos. Tačiau realybė tokia, kad lėšos ribotos, o norinčiųjų daug. Šiais metais valstybės tam skirti beveik 3,5 mln. litų buvo išdalyti per 10 dienų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava sako, kad, jų nuomone, privačių namų savininkai turėtų gauti proporcingą paramą daugiabučių namų gyventojų gaunamai paramai.
„Tarkime, galėtų būti apskaičiuota, kokia suma kompensuojama šimto kvadratinių metrų ploto bute gyvenančiam asmeniui, ir analogišką kompensaciją skirti tokio pat dydžio privataus namo gyventojui. Gali būti ir kitokios paramos schemos. Svarbiausia, kad individualių namų gyventojai turėtų tokias pat galimybes pasinaudoti parama kaip ir daugiabučių gyventojai“, – Panevėžiui dienraščiui „Sekundei“ teigė patarėjas.
Gavo skundą
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą susidomėti privačių namų savininkų galimybėmis atnaujinti namus ir sumažinti šildymo sąnaudas paskatino gyventojo skundas. Jo autorius tvirtino, kad individualių namų savininkams tokia situacija mažiau palanki nei gyvenantiesiems daugiabučiuose. Tyrimą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriais tarnyba pripažino, kad skundęsis asmuo, įžvelgęs galimą diskriminaciją dėl socialinės padėties, yra teisus.
Tarnyba konstatavo, kad akivaizdu, jog išlaidos individualaus vienbučio namo atnaujinimui vidutiniškai būtų didesnės už skirtąsias butui daugiabučiame name atnaujinti. Tačiau tai neturėtų būti kliūtis nustatyti tokį valstybės paramos teikimo būsto atnaujinimui mechanizmą, kuris suteiktų galimybes visiems būsto savininkams proporcingai gauti valstybės paramą būsto atnaujinimui, neatsižvelgiant į tai, ar jie nuosavybės teise turi butą daugiabutyje, ar individualų namą. Taip būtų laikomasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
V. Dambrava atkreipė dėmesį, kad draudimas diskriminuoti dėl socialinės padėties į Lygių galimybių įstatymą įtrauktas tik prieš kelerius metus. Kitos šalys tokio punkto net neturi.
Pasak pašnekovo, socialinė padėtis suprantama kaip žmogaus įgytas išsilavinimas, kvalifikacija, studijos, gaunamos pajamos, valstybės paramos poreikis ir kiti su žmogaus ekonomine padėtimi susiję veiksniai.
Šiuo atveju ignoruojamas privačių namų savininkų valstybės paramos poreikis. Todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba valstybės institucijų prašo peržiūrėti ir pakoreguoti atitinkamus teisės aktus, kad ir individualių namų valdytojai galėtų pasinaudoti parama būstui atnaujinti lygiomis teisėmis.
Prioritetas – daugiabučių renovacija
„Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos lėšos skiriamos tik darbams, skirtiems šilumos energijos taupymui kompensuoti, bet ne būsto remontui, išplėtimui ir panašiai. Lygiai taip pat Klimato kaitos programos lėšos skiriamos privačių namų energiniam efektyvumui gerinti.
Individualių namų savininkai gali gauti paramą namo šiltinimui, stogo remontui, langų keitimui. Jie taip pat gali prašyti paramos įsirengti atsinaujinančius elektros energijos šaltinius“, – kalbėjo viceministrė.
Ji pabrėžė, kad valstybė prioritetą skiria daugiabučių namų modernizavimui, nes 75 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose. Dėl daugiabučių kiaurų stogų, nesandarių langų, vėjo perpučiamų sienų išleidžiamos milžiniškos sumos šildymui, iš visų mokesčių mokėtojų kišenės mokamos kompensacijos. Per metus tam atseikėjama beveik 200 mln. litų.
Be to, esą daugiabučiuose gyvena daugiausia mažas pajamas gaunančių gyventojų, o individualiuose namuose – labiau pasiturintys žmonės.
Traukinys greitai nuvažiuoja
Aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai renovacijos bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui individualiuose namuose gauti.
Pagal Klimato kaitos programą, parama gali būti skiriama vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų savininkams, ketinantiems įsidiegti arba įsidiegusiems atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.). Joje numatytos lėšos ir individualių gyvenamosios paskirties pastatų renovacijai kompensuoti.
Valstybė dengia iki 30 proc. visų tinkamų kompensuoti atnaujinimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 tūkst. Lt vienam projektui. Būtina sąlyga, kad atnaujinami namai po renovacijos pasiektų pastato energinio naudingumo C klasę, o energijos suvartojimo sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau nei 20 proc.
Reikalaujama pateikti pastato energinio efektyvumo sertifikatus prieš ir po renovacijos. Tiesa, išlaidos už šiuos sertifikatus taip pat gali būti kompensuojamos. Kiekvienais metais valstybė tvirtina lėšas, skiriamas individualių namų renovacijai ir atsinaujinančių energinių šaltinių diegimui kompensuoti. Paprastai pirmajame metų pusmetyje viešai skelbiami kvietimai paskelbti atskirai kiekvienai finansuojamai priemonei. Šiais metais tam buvo skirta 3 mln. 470 tūkst. litų.
Tačiau, pasak paramą skirstančio Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo skyriaus vedėjo Vytauto Bernadišiaus, šiemet registracijų formų teikimas jau sustabdytas. Kvietimas registruotis paskelbtas gegužės 12 dieną, o sustabdytas 22-ąją. Kitaip sakant, per 10 dienų rezervuota visa renovacijai skirta pinigų suma. Tačiau planuojama, kad paraiškos vėl bus priimamos kitąmet, o gyventojai galės gauti kompensaciją ir už šiemet atliktus darbus.
Paramą norintys gauti gyventojai privalo pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. V. Bernadišius sako, kad pasitaiko atvejų, kai žmonių pateiktus išlaidų dokumentus tenka atmesti kaip netinkamus.
„Kai kurie gyventojai bando teikti paraiškas dar nebaigtų gyvenamųjų namų, neva renovacijai, tačiau mes tikriname informaciją registrų centre. Dar neįregistruotų arba tik iš dalies užbaigtų namų paraiškos iš karto atmetamos. Namai turi būti baigti ir atiduoti naudoti. Pasitaiko, kad pateikia čekius, sąskaitas, nesusijusias su namo renovavimu arba seniai atlikto remonto“, – „Sekundei“ teigė V. Bernadišius.
Nėra taip paprasta
Su Klimato kaitos programa susipažinę statybų specialistai teigia, kad gauti paramą nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Pavyzdžiui, brangiai kainuoja vien energinis sertifikatas, nekalbant jau apie tai, kad žmogui reikės surinkti ir pristatyti šūsnį dokumentų: Nekilnojamo turto registro pažymą, kad namas priklauso jam, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ išsiimti pažymas, kad nėra skolingas valstybės įmonėms, pasirūpinti dokumentu, patvirtinančiu, kad namas neužstatytas ir kt.
Kad būtų galima susigrąžinti 30 proc. renovacijai išleistų lėšų, turi būti sutaupyta ne mažiau kaip 20 proc. energijos.
Statybų specialistų teigimu, vien pakeistus stogą tokio efektyvumo nepasieksi, reikia kapitaliai renovuoti namą.
